- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-715-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01833-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- V. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-715-538/2012
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01833-2010-9)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir turto pagerinimo bei atsakovo priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir piniginių lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 22968 Lt nuostolių, 1448 Lt už turto pagerinimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. jis pirko du sodo sklypus SB „Dituva“, tačiau vieną iš sklypų įformino atsakovo, jo tėvo P. V., vardu. Tam, kad pakaktų lėšų sklypų pirkimui, atsakovo vardu buvo paimta 30 000 Lt paskola. Jie žodžiu susitarė, kad ieškovas sumoka šį kreditą, o atsakovas perleidžia ieškovo nuosavybėn žemės sklypą. Ieškovas savo pareigą vykdė ir pervedė atsakovui 22 968 Lt, bet tuomet atsakovas atsisakė perleisti ieškovui žemės sklypą. Mano, kad tuo būdu atsakovas nepagrįstai praturtėjo, todėl minėtą pinigų sumą turi grąžinti. Be to, ieškovas, kaip sūnus, nuo 2002 m. gyveno atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Abiejų susitarimu ieškovo sąskaita buvo pakeistos buto durys, už kurias ieškovas sumokėjo 1448 Lt. Vėliau atsakovas jo į butą nebeįsileido, todėl mano, kad turi būti atlygintos turto pagerinimo išlaidos.
Priešieškiniu atsakovas prašė ieškinį atmesti, pripažinti negaliojančiu 2004-08-01 pinigų dovanojimo sandorį, sudarytą tarp R. V. ir V. V., priteisti iš ieškovo 24 505,51 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam priklausantį sodo sklypą pirko už savo lėšas, o tarp jo ir ieškovo buvo visai kitoks žodinis susitarimas. Ieškovas žemės sklypą su namu pirko už 140 000 Lt. Tokios pinigų sumos ieškovas neturėjo, todėl atsakovas paėmė iš banko 30 000 Lt paskolą ir šiuos pinigus perdavė ieškovui, o ieškovas įsipareigojo šią paskolą grąžinti bankui. Dalį susitarimo ieškovas įvykdė ir pervedė atsakovui 16 300 Lt. Kitą paskolos dalį atsakovas bankui sumokėjo iš savo lėšų, todėl ieškovas jam liko skolingas 24 505,51 Lt. Dovanojimo sutartis, kuria R. V. padovanojo ieškovui 25 000 Lt sodo pirkimui, neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų, nes pasirašyta tik jos vienos. Be to, ji negalėjo turėti tokios pinigų sumos, todėl šis sandoris yra tariamas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš P. V. be pagrindo įgytus 22 968 Lt ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų V. V.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Nurodė, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Atsakovas teigia, kad savo iš banko gautą paskolą – 30 000 Lt – paskolino ieškovui, o šis jam grąžino tik dalį paskolos – 16 300 Lt. Ieškovas neigia gavęs pinigus iš atsakovo. Šalys pripažįsta, jog tarp jų buvo sudaryta žodinė sutartis, tačiau šį žodinį susitarimą įvardija skirtingai. Atsakovo aiškinimu, jis raštiško pakvitavimo apie skolos gavimą nereikalavo, nes pasitikėjo ieškovu. Atsakovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų apie paskolos santykių su ieškovu buvimą. Nuoseklią ieškovo poziciją apie tai, kad su atsakovu buvo susitarta dėl gretimo sodo sklypo perleidimo jam grąžinus už atsakovą paskolą, patvirtina logiškai vienas kitą papildantys įrodymai – ieškovas savo lėšomis apsitvėrė tvora abu žemės sklypus, atsakovas savo vardu įgytu sklypu niekada nesinaudojo, ieškovas nustojo atsakovui pervedinėti pinigus po to, kai šis atsisakė perleisti jam žemės sklypą ir kt., o atsakovas jokių priešieškinį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, jo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Laikytina, kad pagrindas, kuriuo atsakovas įgijo turtą, išnyko, t. y. ieškovui nebuvo perleistas žemės sklypas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Todėl šią ieškinio dalį tenkino, o priešieškinį atmetė. Ieškovas prašė priteisti 1448 Lt atsakovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), padarytų turto pagerinimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas, kaip atsakovo sūnus, bute panaudos pagrindu gyveno ilgą laiką ir teismas nurodė, kad minimalus aplinkos, kuria ilgą laiką pats naudojosi, pagerinimas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu reikalauti atlyginti turėtas išlaidas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad 2004-08-01 pinigų dovanojimo sandoris, sudarytas tarp R. V. ir V. V., yra tariamas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sodo sklypą pirko ne už 30 000 Lt, bet už 5 000 Lt, tai užfiksuota notariškai patvirtintoje sutartyje, bei pirko už savo, o ne už skolintas lėšas. Teismas nepagrįstai nurodo, kad susitarimą perleisti atsakovo vardu įsigytą sklypą patvirtina įrodymai, kad ieškovas savo lėšomis aptvėrė tvora abu žemės sklypus, atsakovas niekada nesinaudojo savo įgytu sklypu, ieškovas nustojo atsakovui pervedinėti pinigus po to, kai šis atsisakė jam pervesti žemės sklypą, ir kt. Tačiau atsakovas pateikia antstolės L. Neniškienės kontoros 2011-12-13 faktinių aplinkybių nustatymo protokolą Nr.65/11/24, kuriame užfiksuota, kad atsakovui priklausančiame sklype yra atsakovo pasodinti vaismedžiai, pastatytas šiltnamis, yra šulinys, sodo namelyje yra įrankiai ir kiti ūkiui reikalingi daiktai, tarp kurių yra 10 metalinių stulpų su privirintomis metalinėmis plokštėmis, analogiškų tiems, kurie yra panaudoti tvorai, kuria aptverti abu sodo sklypai. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nustojo atsakovui pervedinėti pinigus po to, kai atsakovas neva atsisakė perleisti ieškovui žemės sklypą. Nustatyta, kad ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 22 968 Lt, tačiau paskola ir palūkanos sudarė bendrą 33 550,51 Lt sumą, taigi akivaizdu, kad net jeigu atsakovas ir sutiktų su ieškovo teiginiais, jog buvo sutarę perleisti jam atsakovo žemės sklypą, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad jis įvykdė visiškai savo prievolinius įsipareigojimus atsakovui (skirtumas tarp turėtos apmokėti ir neapmokėtos sumos sudaro 10 582,51 Lt) ir atsakovas neprivalo atlikti jokių turto perleidimo veiksmų (LR CK 6.33 str. 2 d.), nes ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir neapmokėjo visos sumos. Ieškovas ilgą laiką pervedinėjo atsakovui pinigines sumas ir tai patvirtina faktą, kad atsakovas 2007-09-01 perdavė 30 000 Lt paskolą ieškovui, ji buvo panaudota turto pirkimui ir ieškovas atsakovui liko skolingas 24 505,51 Lt. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio dalį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi iš sutarties teksto matyti, kad ji pasirašyta tik vieno asmens – dovanotojo, o apdovanotasis savo valios – priimti dovaną – neišreiškė ir vadovaujantis LR CK 1.76 str. l d., šio imperatyvaus reikalavimo sandorio formai nevykdymas sukelia pasekmes – sandorį daro negaliojantį, o pats nepasirašytas dokumentas negali būti leistinas rašytinis įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-18 sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visiškai ir išsamiai, tinkamai taikė įstatymus, šio teismo sprendimo nei naikinti, nei pakeisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2004-08-04 ieškovas V. V. iš A. ir R. D. už 140 000 Lt nupirko žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančius SB „Dituva“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89–94), o atsakovas P. V. iš tų pačių pardavėjų 2004-08-20 už 5000 Lt nupirko žemės sklypą, esantį SB „Dituva“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104–106). Sklypo pirkimui V. V. iš AB banko „NORD/LB Lietuva” paėmė 32 437,44 EUR (112 000 Lt) paskolą (t. 1, b. l. 128) ir gavo 25 000 Lt dovaną iš mamos R. V. (t. 1, b. l. 36). Atsakovas P. V. iš AB banko „NORD/LB Lietuva“ gavo 8 688,60 EUR (30 000 Lt) paskolą buto remontui (t. 1, b. l. 65–73). Ieškovas nuo 2005 m. iki 2009 m. atsakovui pervedė 22 968 Lt (t. 1, b. l. 11–14; 50–55). Atsakovas P. V. savo įsipareigojimus bankui įvykdė 2009-08-06 (t. 1, b. l. 147a), ieškovas V. V. savo kreditą bankui dengia (t. 1, b. l. 148–181). Ieškovas teigia, kad sklypą pirko atsakovo vardu, tačiau atsakovas atsisako jį jam perrašyti ir dėl to yra skolingas ieškovui 22968 Lt nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovas teigia, kad paskolino ieškovui 30 000 Lt ir ieškovas jam skolingas 24 505,51 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, priešieškinį atmetė bei nurodė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovas įpareigotinas grąžinti pinigus ieškovui. Atsakovas teigia, kad buvo sudaryta paskolos sutartis ir ieškovas jam yra skolingas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais.
Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; kt.). Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).
Be to, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos rašytinės formos šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, taip pat įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovui pinigų sumą. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pagrįstai nenustatytas nei pirmas būtinas paskolos sutarties požymis – pinigų perdavimo faktas, taip pat nenustatytas ir kitas paskolos sutarties elementas – paskolos gavėjo (ieškovo) įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą, kadangi, kaip minėta, į bylą nėra pateikta paskolos sutartis.
Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtino, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti buvus šalių paskolos teisiniams santykiams ir pagrįstai atmetė priešieškinį (CPK 178 str., 185 str.).
Ieškovas prašė priteisti 22968 Lt nuostolių kaip nepagrįstą praturtėjimą. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl atsakovas privalo grąžinti iš ieškovo be pagrindo gautas lėšas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas nuo 2005 m. iki 2009 m. atsakovui pervedė 22 968 Lt (t. 1, b. l. 11–14; 50–55), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą ieškovui iš atsakovo (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str. 1 d.).
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2004-08-01 pinigų dovanojimo sandoris, sudarytas tarp R. V. ir V. V., nėra tariamas sandoris ir negaliojantis, kadangi sandoryje išreikšta šalių valia atitinka tikruosius sandorio šalių ketinimus. Nagrinėjant bylą atsakovė R. V. patvirtino, kad ji dovanojo sūnui V. V. 25 000 Lt sodo sklypo pirkimui, o ieškovas taip pat pripažino šią pinigų sumą gavęs. Byloje įrodymų, jog šis sandoris tariamas, nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą (CPK 178 str., 185 str., CK 6.465 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.