Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 150 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (nesunkus J. V. sveikatos sutrikdymas) ? laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus (nesunkus J. V. sveikatos sutrikdymas) ? laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis J. V. prievartavimas) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (seksualinis J. V. prievartavimas) – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant bei apimant ir paskiriant M. P. galutinę subendrintą bausmę ? laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos dvi M. P. sulaikymo nuo 2019 m. vasario 18 d., 14.00 val., iki 2019 m. vasario 20 d., 13.10 val., dienos.

Bausmės atlikimo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo vykdant Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį dienos.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš M. P. nukentėjusiųjų J. V. ir J. V. naudai po 6 000 (šešis tūkstančius) eurų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas iki J. V. ir J. V. pilnametystės tvarkyti uzufrukto teise jų atstovui pagal įstatymą tėvui E. V..

M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ? palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 8 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės J. V. (šiuo metu V.), gim. 2010 m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiosios valią, nes ji negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, o dėl fizinio smurto ir baimės patekti į globos namus, negalėjo adekvačiai pasipriešinti, nenustatytą kiekį kartų tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, kišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobūdžio psichikos sutrikimą ? kitas reakcijas į stiprų stresą, seksualiai prievartavo mažametę J. V. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

2. M. P. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 8 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės J. V. (šiuo metu V.), gim. 2010 m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiosios valią, nes ji negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, o dėl fizinio smurto ir baimės patekti į globos namus, negalėjo adekvačiai pasipriešinti, nenustatytą kiekį kartų tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, kišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai į burną, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai laikino pobūdžio psichikos sutrikimą ? kitas reakcijas į stiprų stresą, seksualiai prievartavo mažametę J. V. ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, M. P. nurodo, kad sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą buvo nepagrįstai vadovautasi tik melagingais nukentėjusiosios J. V. (V.) (toliau – ir J. V.) parodymais, visiškai nevertinant jų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Nuteistasis taip pat pažymi, kad apklausiamas pirmą kartą prisipažino seksualiai prievartavęs mažametes tik dėl policijos pareigūnų prieš jį vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu, 301 straipsniu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino M. P. kaltu dėl mažamečių nukentėjusiųjų seksualinio prievartavimo ir nesunkaus jų sveikatos sutrikdymo.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad proceso metu apie byloje nagrinėjamus įvykius J. V. pasakojo net keturis kartus ((duomenys neskelbtini) progimnazijos psichologei ir socialinei pedagogei (t. 4, b. l. 108?109, 109?110), globos namų „(duomenys neskelbtini)“ psichologei (t. 1, b. l. 54?55), jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, pirmiau nurodytą ekspertizės aktą pateikusioms ekspertėms (t. 3, b. l. 2?10) ir visais atvejais nurodė analogiškas faktines aplinkybes. Visiems su ja bendravusiems asmenims nukentėjusioji paaiškino, kad naktimis, kai visi miegodavo, patėvis vesdavosi ją ir sesę, pakaitomis, į tualetą, kur liepdavo čiulpti jo lytinį organą. J. V. teigė, kad tai vyko daug kartų. Be to, nukentėjusioji nurodė ir detalesnes įvykio aplinkybes – papasakojo, kur tuo metu tualete stovėjo ji (prie radiatoriaus), kur patėvis (prie klozeto), kaip atrodė nuteistojo lytinis organas (atrodė baisiai, buvo užkilęs ir pan.).

21. Pirmiau nurodytų išvadų dėl nukentėjusiosios parodymų vertinimo nepaneigia M. P. argumentai, susiję su jam nutrauktu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo J. V. kojos sužalojimo. Pasak apelianto, nukentėjusioji buvo jį melagingai apkaltinusi, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o tai, anot jo, patvirtina, kad ir nagrinėjamu atveju J. V. nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Šiems nuteistojo argumentams negalima pritarti. Skirtingai nei nurodo M. P., vien tai, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų (t. 2, b. l. 145?147), nepaneigia byloje surinktais ir teisėjų kolegijos ištirtais įrodymais (žr. 15?20 punktus) nustatytų faktinių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai teigti, kad nukentėjusioji papasakojo apie savo pačios išgyvenimus. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad J. V. nenustatyti padidintas įtaigumas ir (ar) polinkis fantazuoti (t. 3, b. l. 2?10).

22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad J. V. sesuo, J. V. (V.) (toliau – ir J. V.), kurios seksualiniu prievartavimu taip pat yra kaltinamas M. P., visą laiką neigė kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tokį nukentėjusiosios elgesį nulėmė jai darytas poveikis ir mergaitei būdingi individualūs psichologiniai ypatumai (ji yra uždaro būdo, baiminga, jautri suaugusiojo elgesiui, neatviraujanti apie sunkumus, vengianti pokalbių apie frustruojančius gyvenimo įvykius) (t. 3, b. l. 19). Šias aplinkybes patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-125/2019, kuriame pažymėta, kad nors nukentėjusioji ir neigia byloje tiriamus įvykius (sako apie tai nieko neprisimenanti, nieko nežinanti), tačiau jos neverbalika rodo baimę atsakinėti į klausimus apie nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu ir sukylantį nerimą, kalbant lytiškumo tema apskritai. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad J. V. būdinga reaguoti vengimu – ji nori pasišalinti iš psichologės kabineto, keičia temą, išlaiko pauzes, neatsakinėja į klausimus, neigia netinkamą patirtį ir pan. – tačiau jos kūno kalba (neverbalika) atitinka ne nukentėjusiosios žodžius, bet byloje tiriamas aplinkybes (jų turinį), J. V. daromą poveikį ir jos asmenybę. Būdama uždaro būdo ir motinos įbauginta, kad jeigu atskleis santykių šeimoje ypatumus, bus atiduota į vaikų globos namus, J. V. yra išmokusi kontroliuoti savo atsakymus. Visgi, anot eksperčių, jaudulys, sukylantis nerimas, išreikšta emocinė įtampa, pyktis rodo netinkamą nukentėjusiosios patirtį seksualinėje srityje (t. 3, b. l. 11?19).

25. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad mažamečių seksualinio prievartavimo faktą pirmos apklausos metu pripažino ir pats M. P. (t. 4, b. l. 3?6). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad šiuos parodymus davė tik dėl to, kad prieš jį buvo vartojamas fizinis ir psichologinis smurtas, tačiau, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad minėtų apeliacinio skundo argumentų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad paleistas iš sulaikymo nuteistasis fiziškai jautėsi gerai, kreipęsis į medikus, jokių nusiskundimų, susijusių su fizine sveikata, neišsakė; apie patirtą fizinį ir psichologinį smurtą tyrėjai pranešė praėjus beveik aštuoniems mėnesiams po pirmos apklausos – 2019 m. spalio 1 d. – kai jam buvo pareikštas patikslintas įtarimas (t. 4, b. l. 11), o byla iš esmės jau buvo paruošta perdavimui su kaltinamuoju aktu teismui (kaltinamasis aktas buvo surašytas 2019 m. spalio 4 d. (t. 4, b. l. 63)). Pažymėtina, kad ir tuomet M. P. negalėjo logiškai paaiškinti kodėl J. V. turėtų jį apkalbėti. Nuteistasis nurodė manantis, kad mergaitę primokino tėvas, kuris, apelianto teigimu, nori iš jo gauti pinigų, bet toks J. V. elgesio paaiškinimas neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos medžiaga patvirtina, kad mergaitės bendravo su M. P. beveik septynerius metus, todėl neaišku, kodėl jų tėvas turėtų skatinti J. V. meluoti praėjus tokiam ilgam laiko tarpui po jo išsiskyrimo su mergaičių mama, t. y. tik 2019 m. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad M. P. turtinė padėtis buvo itin sunki (jie kartu su sugyventine gyveno apleistame socialiniame būste, girtavo, turėjo daug mažamečių vaikų ir pan.). Šios aplinkybės buvo žinomos E. V., tad jis negalėjo tikėtis gauti iš apelianto pinigų.

26. Tikrinant M. P. versiją dėl prieš jį galbūt pavartoto smurto, pirmosios instancijos teisme buvo apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje atlikę pareigūnai. Kaip liudytoja apklausta tyrėja A. U. parodė, kad apklausos, vykusios 2019 m. vasario 19 d., metu M. P. buvo nusiminęs, susigraudinęs, jam bėgo ašaros, tačiau apie jokį prieš jį vartotą smurtą nei jai, nei apklausoje dalyvavusiam ir jam jo teises, tarp jų ir teisę atsisakyti duoti parodymus, išaiškinusiam gynėjui, nuteistasis net neužsiminė. Jokių smurto žymių nuteistojo veide nebuvo matyti. Pasak liudytojos, tai, kas yra nurodyta 2019 m. vasario 19 d. M. P. apklausos protokole, yra išsakyta jo laisva valia (t. 4, b. l. 142).

27. Byloje kaip liudytojai apklausti nuteistąjį sulaikę policijos pareigūnai I. Š., D. Š. ir P. M. kategoriškai neigė vartoję smurtą prieš M. P. (t. 4, b. l. 142?144). Byloje taip pat nustatyta, kad po kelių dienų (2019 m. vasario 22 d.) nuteistasis kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl psichologinės pagalbos jam suteikimo, tačiau ir tuomet nesiskundė fizinio smurto prieš jį vartojimu (t. 4, b. l. 136, 137). Apeliantas medicinos darbuotojams nurodė, kad būdamas sulaikytas patyrė psichologinį spaudimą, bet kartu paaiškino, jog buvo sulaikytas dėl jam sugyventinės vyro pareikštų melagingų kaltinimų, susijusių su mergaičių tvirkinimu, t. y. nurodė pirmiau aptartą savo įvykių versiją. Byloje taip pat nustatyta, kad šio vizito metu (2019 m. vasario 22 d.) M. P. buvo apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vidaus ligų gydytojos F. S., tačiau byloje esančiame medicininių dokumentų išraše neužfiksuota jokių šios apžiūros metu nuteistajam nustatytų sužalojimų.

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad psichologinio smurto prieš M. P. vartojimą ir tą aplinkybę, kad nuteistojo psichikos sveikata sutriko dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, patvirtina jo į bylą pateikti medicininiai dokumentai, tačiau ir šiam argumentui negalima pritarti. Apelianto sulaikymas, jo izoliavimas nuo visuomenės areštinėje, įtarimo pareiškimas, parodymų davimas ir kt. su nagrinėjama byla susiję jo gyvenimo įvykiai vertintini kaip stresą sukeliantys veiksniai, dėl kurių kyla psichologinė įtampa, o tai visiškai atitinka M. P. nustatytą diagnozę – kitos reakcijos į stresą (t. 4, b. l. 136). Taigi, nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes, teigti, kad jo psichikos sveikata sutriko dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, o ne dėl jo reakcijos į susiklosčiusią situaciją (pvz. baimės sulaukti savo galbūt neteisėto elgesio pasekmių, būti izoliuotam ir kt.), nėra pakankamo pagrindo.

30. Apeliantas taip pat akcentuoja savo sugyventinės G. V. ir mamos R. P. parodymų svarbą, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios liudytojos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi dėl jas ir nuteistąjį siejančių artimų ryšių. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad šeimos narių paaiškinimai turi būti vertinami itin atsargiai, lyginant juos su kita bylos medžiaga ir tik tuomet sprendžiant dėl jų patikimumo. Byloje nėra jokių kitų R. P. ir G. V. parodymus patvirtinančių duomenų, todėl tikrindamas nuteistajam pareikštų kaltinimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kitais, pirmiau aptartais byloje surinktais įrodymais, kuriais nustatytos faktinės aplinkybės yra susijusios tarpusavyje bei sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, ir konstatavo, kad M. P. padarė jam inkriminuojamas veikas.

31. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su nuteistojo pirmos apklausos metu duotų paaiškinimų vertinimu, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į jų turinį, o būtent į nuteistojo nurodytas įvykio detales. 2019 m. vasario 19 d. apklausiamas M. P. parodė, kad 2018 m. rudenį, tuomet, kai jo sugyventinė kartu su dukromis A. ir I. gulėjo ligoninėje, pas jį į svečius atėjo draugas. Jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus, o apie 23?24 val. draugui išėjus, nuteistajam kilo noras, kad J. ir J. palaižytų jam varpą. Pasak nuteistojo, jis nuėjo į mergaičių kambarį ir pasikvietė J. į tualetą. Ten nusimovė džinsus ir apatines kelnaites. Mergaitė pamatė varpą, kuri buvo su erekcija. Anot M. P., mergaitė rankomis jo varpos nelietė, kelias sekundes palaižė ir, jam leidus, grįžo į savo kambarį. Tuomet jis pasikvietė J. ir viską pakartojo su ja (t. 4, b. l. 3?4). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis paaiškino, kad visas pirmiau nurodytas aplinkybes išsigalvojo, visos jos neatitinka tikrovės. Melavo, nes kriminalistai liepė prisiimti kaltę (t. 4, b. l. 123). Šie nuteistojo teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija, nes skirtingai nei parodė M. P., jo 2019 m. vasario 19 d. nurodytos aplinkybės atitinka kitais įrodymais byloje nustatytas faktines aplinkybes.

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad pasak nuteistojo apklausą vykdžiusios tyrėjos A. U. (t. 4, b. l. 142), apeliantas visas pirmiau nurodytas aplinkybes dėstė ramiai ir sklandžiai, o tai, atsižvelgiant į nuteistojo parodymų detalumą, tik pagrindžia išvadą, kad jo 2019 m. vasario 19 d. nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę.

35. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis yra pagrįstai pripažintas kaltu seksualiai prievartavęs bejėgiškos būklės mažametes savo sugyventinės dukras J. ir J. V. bei šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdęs jų sveikatą. Naikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį dėl M. P. apeliacinio skundo argumentų nėra pagrindo. Nuteistojo veiksmai pagal 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 150 straipsnio 4 dalį yra kvalifikuoti teisingai.

36. Apeliaciniame skunde M. P. abejojo pirmosios instancijos teismo nešališkumu, argumentuodamas tai tuo, kad, pasak nuteistojo, kaltinimą palaikiusi prokurorė V. B. yra nukentėjusiųjų giminaitė, o jis nebuvo apie tai tinkamai informuotas. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nei teikdamas apeliacinį skundą, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu M. P. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šias jo nurodytas aplinkybes. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas išsamiai ir nešališkai ištirti nagrinėjamą bylą – tikrino nuteistojo teikiamas versijas, kvietė papildomus liudytojus ir kt. Svarbu pažymėti, kad išsamiu bylos išnagrinėjimu ir objektyvios tiesos nustatymu rūpinosi ir prokurorė. Pastaroji teigė, kad nagrinėjama byla yra sudėtinga, akcentavo psichologės, surašiusios ekspertizės aktus, paaiškinimų svarbą, teikė prašymą dėl jos apklausos (t. 4, b. l. 110). Prokurorė taip pat buvo pažymėjusi netikinti M. P. teiginiais dėl fizinio smurto prieš jį vartojimo, tačiau siekdama, kad byla būtų išnagrinėta kuo išsamiau, teikė prašymą dėl nuteistąjį sulaikiusių policijos pareigūnų apklausos (t. 4, b. l. 124). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK reikalavimų, tinkamai užtikrinant nuteistojo teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą.

37. Apeliantas taip pat buvo nurodęs, kad atlikdami kratą jo namuose policijos pareigūnai pažeidė įstatymo reikalavimus, nes uždarė jo sugyventinę ir jų mažametę dukrą atskirame kambaryje. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Priešingai, policijos pareigūnų elgesys vertintinas teigiamai. Jie pasielgė tinkamai, pašalindami vaiką iš patalpų, kuriose vyko krata, taip apsaugodami jį nuo galimų neigiamų išgyvenimų. Vadovaujantis BPK 146 straipsnio 4 dalimi, krata daroma dalyvaujant buto <...> nuomotojui, valdytojui, pilnamečiam jų šeimos nariui ar artimajam giminaičiui <...>. Nagrinėjamu atveju krata buvo atliekama patalpose, kuriose nuteistasis gyveno kartu su savo sugyventine, jam pačiam dalyvaujant, tad šio procesinio veiksmo atlikimo metu įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo.

38. Skundžiamu nuosprendžiu už jo įvykdytus nusikaltimus M. P. nuteistas galutine subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausme. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam tiek už kiekvieną jo įvykdytų nusikaltimų paskirtos bausmės, tiek jam paskirta subendrinta galutinė bausmė atitinka jo veiksmų pavojingumą ir yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje numatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo parinktų bausmių dydžius. Kadangi apeliantas skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo jam paskirtų bausmių rūšių ir dydžio bei bausmių skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

39. Paskyręs nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, nustačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks netinkamas BK ir BVK normų taikymas bei aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis tikslintina, pašalinant iš Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta M. P. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

40. Byloje tinkamai išspręstas pareikšto civilinio ieškinio klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobūdžio bylas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl M. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos septynerių metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.