Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad nukentėjusiųjų J. bei J. seksualiai neprievartavo. Santykiai su sugyventinės G. V. dukromis buvo pakankamai geri, jis jų nemušė, negrasino joms. Jas auklėjo tik rėkimu, reikalavimu susitvarkyti kambarius, išsiplauti, paruošti pamokas. Sakydavo, kad to nepadarius jos neis į lauką. Mano, kad dėl to jos gali jam kerštauti. Apie įtarimus seksualiniu prievartavimu sužinojo 2019 m. vasario 18 d., kuomet pas jį į darbą atvykę trys policijos pareigūnai uždėjo antrankius ir pasakė, kad jis yra sulaikomas už mergaičių seksualinį prievartavimą. Po to nusivežė į namus, kur darė kratą, o po jos pristatė į policijos komisariatą. Tiek prieš kratą, tiek vežant į komisariatą jo atžvilgiu pareigūnai vartojo fizinį smurtą, sudavė smūgius į galvą, į pilvą. Pareigūnai liepė prisipažinti, prisiimti kaltę, o to nepadarius pagrasino išvežti į „gaidyną“, kaip jis suprato kalėjimą. Tada jis pažadėjo prisiimti kaltę, o tiesą pasakyti teisme. Kitą dieną jis buvo nuvestas pas tyrėją ir prirakinus prie radiatoriaus pradėtas tardyti. Ten buvęs advokatas liepė sakyti teisybę. Tos apklausos metu nurodytos aplinkybės yra jo fantazija, neatitinkanti tikrovės. Ką kalbėti jam niekas neaiškino, o kodėl nurodė būtent tokias įvykio aplinkybes, kurios užfiksuotos apklausos protokole pagal jo žodžius, paaiškinti negali. Dėl pareigūnų smurto pas gydytojus nesikreipė. Apie tai, kad policijos pareigūnai jo atžvilgiu smurtavo, advokatui pasakė po savaitės, o tyrėjai – po mėnesio.

Nukentėjusioji J. V. (šiuo metu V., gimimo įrašas, išduotas 2020-02-12 Nr. G-20-27000-150, t. 4 b. l. 133) apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tuo metu, kai gyveno su mama (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir patėvis M.. Ji gyveno viename kambaryje su J.. Į kambarį ateidavo mama, patėvis. Su patėviu sutarė blogai, nes mušasi, spardosi, jas nuo lovos meta. Ateidavo net naktį. M. eidavo į tualetą, užgirsdavo balsus ir ateidavo, nustumdavo nuo 2 aukštų lovos. Tualete patėvis M. nusimaudavo triusikus ir liepdavo čiulpti "bybį". Ji čiulpdavo, nes bijojo, kad išvažiuos į vaikų namus, jei taip nedarys. J. irgi taip buvo, matydavo, kad darydavo taip, kaip su ja. Kai jis buvo su J., ji buvo prie tualeto ir klausė. Patėvis tai darė daug kartų. Tai darydavo tualete, kai numesdavo iš lovos. Tai vykdavo naktį, kuomet visi miegodavo. Niekam apie tai nepasakojo, tik tetoms, vaikų teisėm, socialinei darbuotojai mokykloje D., socialinei D.. Kai M. tai darydavo, jautėsi blogai, bet nieko nedarydavo, nes M. bijojo. Sesė verkė, ji irgi verkė. Mamai apie tai nesakė, nes ryte M. liepdavo apie tai niekam nesakyti. Matydavo kaip M. bei mama gerdavo alų, šnapsą. Kai patėvis būna išgėręs, nuo jo eina kvapas, jis griūna. Kai tualete liepdavo čiulpti, nebūdavo kvapo ir ne taip „spangavo“. Į tualetą vesdavo ją, po to J.. Vesdavo už rankos. Jei neklausydavo, vesdavo į kampą. M. liepdavo čiulpti „bybį“, liepdavo daryti ką sako. Jis būdavo prie tualeto, ji prie radiatoriaus. Jis būdavo atsistojęs, ir ji būdavo atsistojusi. Jo rankos buvo nuleistos žemyn. "Bybis" atrodė baisiai, buvo užkilęs. Reikėdavo čiulpti gal 2 minutes. Tai darant liepdavo tylėti, kad niekas negirdėtų. Ji tylėjo. Pirmo karto neprisimena. Į mokyklą eina 5 dienas per savaitę. M. į tualetą vesdavosi, kai reikdavo eiti į mokyklą. Tą patį M. darydavo ir kai ji ėjo į darželį. Su J. apie tai nepasišnekėdavo, norėjo tai greičiau pamiršti ( t. 1, b. l. 74-76).

Nukentėjusioji J. V. (šiuo metu V., gimimo įrašas, išduotas 2020-02-12 Nr. G-20-27000-151, t. 4 b. l. 134), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad gyvena su E., J. ir tėčiu, o ankščiau gyveno su mama, su keliomis sesėmis ir broliu. Ten gyveno ir patėvis M.. Su M. sutaria blogai, kartais gerai. Kartais jis rėkia, mušasi. Ji miegodavau su J.. Į kambarį kartais ateidavo M., kuris rėkdavo, jaukdavo daiktus, mušdavosi. Suaugusių žmonių be triusikų (kelnaičių) nėra mačiusi. M. naktį jos nekeldavo (t. 1, b. l. 107-108, 116-122).

Liudytojas E. V. parodė, kad su G. V. susipažino ir pradėjo kartu gyventi 2007 metais. 2008 metais gimė dukra E. V., o jau baigiantis bendram gyvenimui, tai yra jau išsiskyrus, 2010 metais G. pagimdė dvynukes J. bei J. V. ir gavusi socialinį butą (duomenys neskelbtini), su vaikais išvažiavo ten. Jis lankydavo dukras ir matydavo, jog tuose namuose būdavo netvarka, vykdavo išgertuvės. Gal nuo 2011 metų ten apsigyveno M. P.. Jam pavyko susitarti su G. V. ir E. parsivežė į savo namus, o J. su J. liko gyventi (duomenys neskelbtini) su motina. Jam susidarė įspūdis, kad J. su J. buvo nemylimos, kaip pašaliniai asmenys. Nuo 2019 m. sausio 8 d. J. su J. apsigyveno pas jį, nes buvo paskirta jų globa, pradėjo lankyti mokyklą. Vasario mėnesio pradžioje mokyklos socialinė darbuotoja pakvietė atvykti ir jam parodė nufotografuotą J. kažkokiai mergaitei nusiųstą žinutę – „Aš tave myliu, mes pasibučiuosim, jeigu kam pasakysi, aš tave primušiu“ ar panašiai. Apie tai buvo informuota ir psichologė, taip pat vaikų teisių tarnyba. Bendraujant su J. ji kartą prasitarė, kad gyvenant su motina patėvis vesdavosi ją į tualetą ir liepdavo liesti, čiulpti jo lytinį organą. J., kuri yra uždaresnė, apie tai nekalbėjo. Polinkio ką nors nepagrįstai apkalbėti pas J. nepastebėjo. Pastaruoju metu mergaičių elgesys keičiasi, jos stengiasi mokytis, lanko dienos centrą, su jomis dirba psichologė.

Liudytoja D. D. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge. Šią mokyklą nuo pat darželio lankė J. bei J. V.. Su jomis ji turėjo labai artimą kontaktą, žinojo jų šeimos gyvenimo aplinkybes. Tai buvo socialinių įgūdžių stokojanti šeima, negebanti auginti vaikų bei tuo metu turėjusi labai aktualią priklausomybės nuo alkoholio problemą. Ji pati matydavo, kad toje šeimoje nuolat lankydavosi įvairūs priklausomybių turintys vyrai. Šis socialinis būstas buvo apleistas, jame būdavo nuolatinė nešvara, netvarka, o vaikai taip pat visiškai apleisti. J. ir J. nuolat skųsdavosi, kad patėvis M. jas kelia naktį, smurtauja prieš jas, tačiau tokią informaciją iš jų išgauti buvo labai sunku, nes jos jau suprato, jog atsitikus kažkokiam įvykiui, kenkiančiam šeimai, jos vėl gali būti kur nors vežamos iš namų. Bendraudama su mergaitėmis nepastebėjo jokio polinkio ką nors apkalbėti ar kerštauti. Priešingai, įžvelgė ne jų polinkį meluoti, o vengimą kalbėti apie tai, kas gali pakenkti artimiesiems.

Liudytoja G. D. parodė, kad dirba psichologe progimnazijoje, kurioje nuo 2019-01-21 pradėjo mokytis ir seserys J. bei J. V.. Netrukus iš socialinės pedagogės J. Š. sužinojo, kad J. klasės draugei parašė seksualinio pobūdžio žinutę, kurios turinys buvo maždaug toks - „susitikime, pasibučiuosime, pasimylėsime, tik niekam nesakyk, nes tada tau bus blogai“. Tada ji kaip psichologė J. bei J. pasikvietė po vieną pasikalbėti. Pokalbio metu J. paaiškino, kad žino siųstos žinutės, kurią parašyti jai padėjo J., reikšmę bei papasakojo, kad patėvis M., kai mama būdavo girta, pasiimdavo ją bei J. po vieną iš lovos ir nešdavosi į tualetą, kur liepdavo, kaip išsireiškė, „čiulpti bybį“. Apie tai ką matė ir ką darė ji papasakojo gana detaliai. Mano, kad to pati nepatyrusi mergaitė negalėtų taip kalbėti. Atsakydama į jos klausimus J. kalbėjo, kad apie tai niekas nežino ir niekas nematė, nes tai vykdavo naktimis, kada būdavo tamsu, o ji niekam nepasakojo, nes bijojo patėvio, kuris jai grasino, kad jei kam nors apie tai papasakos, tuomet bus atiduota į vaikų namus. Tai vyko „daug“ kartų, tačiau kiek daug nedetalizavo, iki kada tai vyko įvardinti negalėjo, neprisiminė. Ar reikalaudamas atlikti tuos veiksmus jos nemušė, nesmurtavo, ji neįvardino, tik pasakė, kad ji labai bijojo ir užsimerkdavo. Apie veiksmų trukmę, kuo tai užsibaigdavo, nedetalizavo. J. kalbėjo, kad su J. patėvis darė tą patį, matė kaip ją išsinešdavo. Be to, kitu metu patėvis ją (J.) mušdavo, statydavo į kampą, liepdavo klūpėti. Tą pačią dieną ji kalbėjo ir su J., kuri yra labai uždara mergaitė, tačiau ji teigė nieko neprisimenanti. Iš mergaitės veido išraiškos ji suprato, kad J. žinoma apie tai, tačiau ji nenori kalbėti, prisiminti tuos įvykius. Apie tai buvo informuotas mergaičių tėvas bei vaiko teisių tarnyba.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. 2019 m. sausio 21 d. į mokyklą atvyko ir pradėjo mokytis J. ir J. V.. 2019-02-07 pas ją atėjo mokytoja I. Č. su auklėtinės V. mama, kuri parodė dukrai J. neva nuo berniuko atsiųstą žinutę, kurios turinys buvo maždaug toks - „Tu man patinki, ateik pas mane, pasibučiuosim, pasimylėsim, tik niekam nesakyk, nes jeigu pasakysi, aš tave primušiu“. Po to ji atskirai ir kartu bendravo su J. bei J. apie minėtos žinutės aplinkybes. Aiškinantis, ar J. žinoma žodžio „mylėtis“ prasmė, ši atsakė kad taip, lytinius santykius apibūdinusi vulgariu terminu. Po to J. papasakojo, kad jai dar gyvenant pas mamą prie jos lįsdavo patėvis M.. Tai vykdavo kai mama gerdavo ir miegodavo. Pasakojo, kad M. nusivesdavo ją į tualetą, atsistojęs prie radiatoriaus nusimaudavo kelnes ir liepdavo čiulpti lytinį organą, jį įvardindama taip pat vulgariu terminu. Sakė, kad ir sesei J. M. darė tą patį. Tai girdėdama J. pradėjo verkti, sakė, kad to nebuvo. Visgi J. J. atsakė, kad ši neprisimena, tvirtino tą patį. Daugiau apie tai ką išgirdo ji mergaičių nebeklausinėjo pamaniusi, kad bendraujant reikalingos gilesnės psichologinės žinios. Paprašiusi psichologės pagalbos ji apie J. pasakojimą pranešė jos tėčiui. Bendraudama su J. atkreipė dėmesį į tai, kad bent pradžioje ji, kaip ir J., vartojo daug asocialių žodžių, keiksmažodžių, buvo matomi seksualizuoto elgesio požymiai, tačiau vėliau jų elgesys pasikeitė į gerąją pusę. Jai neatrodė, kad J. galėtų apkalbėti patėvį dėl ankstesnio netinkamo jo elgesio.

Liudytojas I. Š. parodė, kad su pareigūnais D. Š. bei P. M. tyrėjos pavedimu vyko į (duomenys neskelbtini) sulaikyti M. P., kuris buvo įtariamas podukros tvirkinimu. Jam paaiškino, kad jis yra įtariamas nusikaltimo padarymu, uždėjo antrankius ir nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jo namuose atliko kratą. Po to jį pristatė į policijos komisariatą. Tiek sulaikant, tiek važiuojant ar darant kratą M. P. atžvilgiu jokio smurto nevartojo, jam negrasino, paleisti iš sulaikymo, jei šis prisipažins, nežadėjo. Visą laiką sulaikytasis elgėsi pakankamai normaliai, tik buvo išsigandęs ir labai prakaitavo, o su jais nebendravo.

Liudytojai D. Š. bei P. M. davė parodymus, analogiškus I. Š. parodymams.

Liudytoja A. U. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą M. P. byloje. Jis buvo pradėtas J. V. mokyklos psichologei prasitarus apie M. P. jos atžvilgiu atliktus seksualinio prievartavimo veiksmus. Ji priėmė nutarimą sulaikyti įtariamąjį, o kitą dieną supažindino su pranešimu apie įtarimą bei jį apklausė. Apklausa vyko tarnybiniame kabinete, joje dalyvavo advokatas, o apsaugą užtikrino R. G.. Prieš apklausą advokatas paaiškino M. P. teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau jis šia teise nesinaudojo. Bendravimas su M. P. vyko normaliai, be jokios įtampos. Jokių nusiskundimų dėl sveikatos jis neišsakė, smurtinio poveikio žymių pas jį nebuvo matyti. M. P. buvo nusiminęs, susigraudinęs, jam bėgo ašaros, tačiau mintis dėstė sklandžiai, jokių abejonių dėl jo gebėjimo suprasti užduodamus klausimus nekilo. Protokole fiksavo tik tai, ką kalbėjo įtariamasis, kuris pripažino atlikęs pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas. Po apklausos protokolą įtariamasis perskaitė pats bei jį pasirašė, jokių pastabų nei jis, nei jo gynėjas neišsakė. Pareiškus galutinį įtarimą M. P. paneigė savo pirmuosius parodymus ir nurodė, kad jo atžvilgiu pareigūnai vartojo smurtą. Iki tol jokių žodinių ar rašytinių pranešimų apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą nebuvo gauta.

Liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamasis M. P. yra jos draugas, kartu gyvena nuo 2012 metų. Kuo jis kaltinamas žino, tačiau mano, kad to nėra buvę. Su M. P. J. bei J. santykiai buvo labai geri, jie nesipykdavo. Mano, kad mergaitės viską išsigalvojo, jos turi polinkį fantazuoti. Taip galėjo elgtis dėl to, kad labai norėjo gyventi pas tėtį. J. jai visada kalbėdavo tiesą, tačiau apie seksualinę prievartą nepasakojo. Po sulaikymo grįžęs M. P. jai pasakojo, kad Panevėžio kriminalistai jį mušė, vertė prisipažinti dėl seksualinės prievartos ir grasino pasodinti į „gaidyną“. Sakė, kad jis prisipažino. Ant jo kūno sužalojimų ji nematė. Anksčiau alkoholį vartodavo, tačiau šiuo metu abu su M. P. yra užsikodavę, nebegeria.

Liudytoja R. P. parodė, kad M. P. yra jos sūnus. Jo santykiai su mergaitėmis buvo geri. Mano, kad kaltinimus vaikai išsigalvojo. Pas sūnų nuvažiuodavo kas antrą savaitę ir jokios kalbos apie prievartavimą nebuvo. Aplankė jį ir po jo sulaikymo. Jis verkė, palindęs po antklode drebėjo. Kalbėjo, kad to kuo įtariamas nepadarė, o prisipažinti privertė pareigūnai, kurie grasino jį pasodinti į kalėjimą, mušė. Ji davė sūnui raminančių vaistų, vežė pas gydytoją, kuris davė siuntimą į ligoninės psichiatrijos skyrių. Vaistus vartoja iki šiol.

Liudytoja I. S. parodė, kad M. P. yra jos kaimynas. 2019 m. vasario viduryje pro virtuvės langą matė, kaip iš priešais sustojusio automobilio policijos pareigūnas ištraukė M. P., kuriam buvo uždėti antrankiai, ir ranka sudavė jam į krūtinę. Po to jį nuvedė į M. P. butą. Ji girdėjo, kaip vedamas M. P. vaitojo ir prašė nebemušti. Vėliau pas ją atėjo M. žmona ir pasakė, kad M. išvežė į Panevėžį. Po poros dienų ji Kalbėjo su M. P., kuris skundėsi, kad jam blogai, svaigsta galva. Sumušimo žymių pas jį nesimatė. Taip pat jis sakė, jog policija jį buvo išsivežusi dėl dvynių mergaičių, kurioms jis yra patėvis, tvirkinimo. Tos mergaitės yra labai žiaurios, neklauso tėvų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-124/2019 nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad J. V. tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu J. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

2. J. V. psichikos raidos (vystymosi) sutrikimų nekonstatuota.

3. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį ir psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus.

4. J. V. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl jai konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą (F43.8) bei dėl jos emocinės būsenos (išlieka psichotraumuojantis byloje tiriamų įvykių poveikis jos psichikai).

5. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, negalėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės. Įvertinus visa tai bei atsižvelgiant įjos būseną (įtariamojo baimė, baimė patekti į globos namus, fizinis silpnumas), J. V. negalėjo adekvačiai priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams.

8. J. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9. J. V. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį, susiklosčiusias gyvenimo sąlygas, byloje nagrinėjamas aplinkybes (t. 3 b. l. 2-10).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-125/2019 nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad J. V. tiriamos nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra. Šiuo metu J. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

2. J. V. psichikos raidos (vystymosi) sutrikimų nekonstatuota.

3. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį ir psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), tačiau dėl jai daromo poveikio ji negalėjo duoti apie tai parodymų.

4. J. V. toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama dėl jai konstatuotų kitų reakcijų į stiprų stresą (F43.8) bei dėl jos emocinės būsenos (baimė atskleisti byloje tiriamas aplinkybes).

5. J. V., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, negalėjo suvokti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės. Įvertinus visa tai bei atsižvelgiant į jos būseną (įtariamojo baimė, baimė patekti į globos namus, fizinis silpnumas), J. V. negalėjo adekvačiai priešintis įtariamojo su ja atliekamiems veiksmams.

8. J. V. konstatuojamas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

9. J. V. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį, susiklosčiusias gyvenimo sąlygas, byloje nagrinėjamas aplinkybes, t. y. J. V. išgyvenama baimė (patekti į globos namus) yra išreikšta tiek stipriai, kad ji nėra pajėgi būti liudytoja, t. y. atskleisti jai žinomas reikšmingas byloje tiriamas aplinkybes ( t. 3, b. l. 11-19).

Ekspertė psichologė A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių išvadas bei paaiškino jų priėmimo aplinkybes ir pačias išvadas. Patikslino, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta būtent dėl jų atžvilgiu panaudotos seksualinės prievartos. Nukentėjusiųjų vartojamas žodynas atitinka jų gyvenimišką patirtį, socialinę aplinką. Tyrimo metu pokalbio kontekste J. V. išsakytus žodžius, kad „iš M. klyno išbėga geltonas skystis, kuris nubėga į tualetą“, ekspertės suprato, kad kalbama apie spermos išsiliejimą. Patvirtino, kad tokio veiksmo nemačiusi, nepatyrusi mergaitė, būdama tokio amžiaus, sugalvoti negalėjo.

Globos namų "(duomenys neskelbtini)" nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad J. V. pasakojimu, kuomet ji dar ėjo į darželį, patėvis vesdavosi ją ir seserį J. į vonią grasindamas "niekam nesakyti, nes atiduosiu į vaikų namus", liepdavo "jo bybį ilgai čiulpti". Į vonią vesdavosi ją arba J.. Kiti šeimos nariai tuo metu miegodavo. J. pasakojimu, patėvis ją "smarkiai mušdavo".

J. žinios lytiškumo tema neatitinka jos amžiaus ir pažintinių gebėjimų. Mergaitė skiria atviras ir intymias kūno vietas. Kalbant lytiškumo tema stebimos stiprios, amžiui nebūdingos nerimo reakcijos (atsistoja, susigūžia), kurios gali būti sietinos su traumuojančiomis patirtimis. Nuoseklus pasakojimas apie galimai patirtą prievartą ir jos metu stebimos intensyvios nerimo reakcijos leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie patirtą seksualinę prievartą ( t. 1, b. l. 54-56).

Globos namų "(duomenys neskelbtini)" nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad J. V. negali įvardinti atvykimo į centrą priežasčių. Bendrų konsultacijų su seserimi metu, seseriai dalinantis patirtimis apie galimai patirtą seksualinį smurtą iš patėvio, stebimas J. atsiribojimas nuo pokalbio temos, sesers žodžius lakoniškai nuneigia galimą savo įsitraukimą į prievartos situaciją sakydama "manęs nekviesdavo". Pokalbiai lytiškumo tema iššaukia stiprias gynybines reakcijas: atsisako kalbėti šia tema, į pateikiamus klausimus neatsako, tyli, stengiasi pereiti prie kitų veiklų. Bandymai kalbėti lytiškumo tema jai sukelia stiprų nerimą ( t. 1, b. l. 57-59).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad M. P. kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu bei vietoje, pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiųjų J. V., g. (duomenys neskelbtini), bei J. V., g. (duomenys neskelbtini), būkle, oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš mažamečių nukentėjusiųjų valią, tai yra kišdamas savo lytinį organą joms į burną seksualiai prievartavo mažametes nukentėjusiąsias ir tuo sukėlė joms laikino pobūdžio psichikos sutrikimą - kitas reakcijas į stiprų stresą bei nesunkiai sutrikdė jų sveikatą.

Apklausta teisme nukentėjusioji J. V. (apklausos metu V.) parodė, kad jai gyvenant su mama (duomenys neskelbtini), kartu gyvenęs patėvis M. ją bei sesę J. mušdavo, nutempdavo nuo lovos, o atėjęs naktį vesdavo į tualetą ir ten, kaip įvardino jai tuo metu įprasta vulgaria kalba, nusimaudavo apatines kelnaites ir liepdavo čiulpti jo lytinį organą. Ji tai darydavo, nes bijojo būti išvežta į vaikų namus. Tvirtino, kad tai darė daug kartų, tą patį patėvis darydavo ir J.. Patėvis liepdavo apie tai niekam nesakyti. Ji su J. bijojo, verkdavo ir kol gyveno pas mamą niekam nepasakojo. Iš esmės šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja D. D., nurodžiusi, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurią lankė ir seserys J. bei J. V., socialine pedagoge turėjo su jomis labai artimą kontaktą bei iš jų pasakojimų žinojo, kad patėvis kelia jas naktimis, smurtauja, tačiau apie neigiamas šeimos gyvenimo aplinkybes kalbėjo labai nenoriai, nes suprato, kad tai kenkia šeimai ir jos gali būti išvežamos iš namų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir J. V. teisme patvirtino šį liudytojos teiginį, tai yra kad niekam apie M. P. elgesį (seksualinę prievartą) nepasakojo dėl baimės būti patalpinta į vaikų namus, kaip kad ir grasino patėvis. Ši aplinkybė paaiškina ir tai, kad nukentėjusioji J. V. apie jos bei sesers J. atžvilgiu M. P. naudotą seksualinę prievartą pradėjo atvirai kalbėti tik perkelta iš ją supusios ir neigiamą įtaką dariusios aplinkos į saugią, tai yra pas tėvą E. V.. Liudytojos G. D., dirbanti psichologe progimnazijoje, kurią 2019-01-21 pradėjo lankyti J. bei J. V. (tuo metu V.), bei liudytoja J. Š., toje pačioje ugdymo įstaigoje dirbanti socialine pedagoge, parodė, kad po J. klasės draugei pasiųstos seksualinio pobūdžio žinutės pradėjo aiškintis šią aplinkybę bei pokalbių su ja metu J. papasakojo, jog gyvenant su mama (duomenys neskelbtini) patėvis M. ją bei J. keldavo naktimis ir vesdavosi į tualetą, kur liepdavo čiulpti jo lytinį organą. Apie tai J. pasakojo jai įprasta vulgaria, seksualizuota kalba bei terminais. J. tai neigė, tačiau liudytoja G. D. tvirtino, kad iš pokalbio metu stebėtos veido bei elgesio išraiškos buvo matyti, jog mergaitei J. nurodytos patėvio elgesio aplinkybės yra žinomos, tačiau ji nenori apie tai kalbėti ir prisiminti.

Nukentėjusiosios J. V. parodymus iš esmės patvirtino ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių išvados bei jas teisiamajame posėdyje paaiškinusi bei patikslinusi ekspertė A. Š.. Ekspertizės išvada konstatuota, kad J. V. (V.) atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį ir psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Jai psichikos raidos (vystymosi) sutrikimų nekonstatuota, nenustatytas padidintas įtaigumas ar polinkis fantazuoti. Taip pat išvadoje nurodoma, kad J. V. (V.), atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį ir psichikos būseną, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamas aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai, jų veiksmai), tačiau jos išgyvenama baimė (patekti į globos namus) yra išreikšta tiek stipriai, kad ji nėra pajėgi atskleisti jai žinomas reikšmingas byloje tiriamas aplinkybes. Ekspertė paaiškino, kad pastarąją išvadą patvirtino tyrimo metu stebėta J. V. kūno kalba, jos ypatingas ir emociškai jautrus reagavimas į seksualinę temą, savikontrolė ir atkaklus vengimas apie kaltinamojo veiksmus. Ekspertė taip pat patvirtino, kad nemačiusi bei nepatyrusi savo detaliai nurodytų kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu J. V., atsižvelgus į jos amžių, duoti tokių parodymų, juos sugalvoti tikrai negalėtų.

Teismas daro išvadą, kad netikėti nukentėjusiosios J. V. parodymais, patvirtintais kitais byloje surinktais įrodymais, nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis M. P. neigė savo kaltę, tvirtino nukentėjusiųjų atžvilgiu seksualinės prievartos nenaudojęs, santykiai su jomis buvę pakankamai geri, o dėl kokių priežasčių buvo apkalbėtas iš esmės argumentuoti negalėjo. Mano, kad jam gali būti kerštaujama dėl to, kad mergaitėms liepdavo susitvarkyti kambarius, paruošti pamokas. Tokie kaltinamojo teiginiai yra paneigti aukščiau nurodytais ir įvertintais įrodymais ir atmetami.