- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2-5159-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00527-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
- 2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. P. 155,59 Eur skolą, 56,01 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 0,84 Eur sumokėto mokesčio už gyventojų registro tarnybos išrašą, 50 Eur už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu buvo įteikta ieškinio ir jo priedų kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu G. P. 2018 m. rugpjūčio 9 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-014460 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis už Sutartyje nurodytą mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o atsakovas įsipareigojo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos mokestį. Pagal sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių mokant kiekvieną mėnesį po 37,99 Eur nuomos mokestį, sumokėti viso 455,88 Eur. Atsakovas yra atlikęs dalį įmokų, todėl šiuo metu skolos likutis yra 155,59 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo Sutartyje numatyto nuomos mokesčio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 9 d. Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti likusio nuomos mokesčio ir kitų piniginių sumų grąžinimo.
Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 11 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB ,,Be kredito“ ir ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (su visais tolimesniais pakeitimais), pagrindu ieškovas įgijo teisę į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimą konkrečiai į atsakovo 155,59 Eur skolą pagal nuomos sutartį Nr. BK-014460 patvirtina Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedas 2019 m. kovo 6 d. aktas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. gegužės 20 d. pranešimu Nr. 2439528. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti 37,99 Eur nuomos mėnesinį mokestį, tačiau savo sutartinio įsipareigojimo nevykdė. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovui iš atsakovo priteisiama 155,59 Eur nuomos mokesčio.
Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo 56,01 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis Sutarties straipsniu „Šalių atsakomybė“, už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių. Delspinigiai paskaičiuoti už kiekvieną dieną po 0,2 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 dienų laikotarpio (155,59 x 0,2 proc. x 180 d. : 100). Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovo reikalavimas dėl 5601 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė su ieškovu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą 211,60 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, turėjo 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašą, turėjo 50 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bendra ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma – 65,84 Eur. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 155,59 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 59 centų) skolą, 56,01 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 1 cento) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (211,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 65,48 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 48 centų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ bankas.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.