Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl 2020-10-19 pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

2020-10-19 įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nustatyta, kad I. P. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį (1 t., b. l. 117).

2020-10-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo J. R. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020-10-19 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate pagal I. P. 2020-10-19 pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020-10-17 apie 21 val. bute, (duomenys neskelbtini) A. S. delnu maždaug keturis - penkis kartus trenkė į galvos viršugalvį ir du kartus kumščiu trenkė į kairės rankos ir į dešinės rankos žastus, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 119-120).

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolais nustatyta, kad 2020-10-19, 2020-11-19, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (1 t., b. l. 143-144, 176-177).

2020-10-19 liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad I. P. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nurodė, jog 2020-10-17, apie 21 val., nuvykus į nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini) su nuomininku A. S. kilo konfliktas, konflikto metu A. S. delnu maždaug keturis - penkis kartus trenkė į galvos viršugalvį ir du kartus kumščiu trenkė į kairės rankos ir į dešinės rankos žastus, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 145-148).

2020-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėjus I. P., galvos skliauto ir veido srityje objektyvių sužalojimo žymių nėra, rastos nedidelės apvalios poodinės abiejų žastų kraujosruvos, kurios būdingos spaudžiant rankų pirštų galais, paaiškinamos trimis spaudimais, vertinama kaip sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 21).

2020-11-19 akistatos protokolu nustatyta, kad I. P. būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, nurodė, jog 2020-10-17, apie 21 val., nuvykus į nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini) su nuomininku A. S. kilo konfliktas, konflikto metu A. S. delnu maždaug keturis - penkis kartus trenkė į galvos viršugalvį ir du kartus kumščiu trenkė į kairės rankos ir į dešinės rankos žastus (1 t., b. l. 180-183).

2020-12-03 apžiūros protokolu apžiūrėti garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC). Garso įraše iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (A. S.) užfiksuota, kad A. S. paskambinęs nurodo, kad atėjo buto savininkė, kuri rėkauja, jam grasina. Nurodo, kad turi garso įrašą, kad buto savininkė buvo neblaivi, kad konflikto metu rankas kojas kilnojo. Garso įraše iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I. P.) užfiksuota, kad I. P. nurodo, kad pas ją įsibrovė nuomininkas, nemoka už butą. Į BPC darbuotojos klausimą „greitosios niekam nereikia, nesusimušėt?“. I. P. atsako „ne nieko“. Toliau tikslinant aplinkybes, į BPC darbuotojos klausimą „išnuomavote butą, dabar jis nemoka ir dabar su Jumis konfliktuoja?“ - I. P. atsako „jis mane daužo“. BPC klausia „rankomis mušė jus?“ - I. P. atsako „vieną kartą mušė prieš mėnesį“. (2 t., b. l. 9-12)

2020-12-03 apžiūros protokolu apžiūrėtas 2020-12-02 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateiktas garso įrašas, darytas 2020-10-17 jam bendraujant su I. P. bute, (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad pokalbis tarp jo ir I. P. vyko dėl buto nuomos, I. P. pokalbio metu pradeda kalbėti pakeltu balsu, A. S. kalba ramiai. Garso įrašas prasideda rakinamų bei atidaromų durų garsais, tada tarp I. P. ir A. S. vyksta pokalbis, o A. S. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, I. P. iš buto išeina, garso įraše negirdėti jokių smūgių ar grumtynių garsų. (2 t., b. l. 15-17)

Dėl 2020-10-28 pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Liudytojas A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad nuo 2020-09-07 pas I. P. nuomojosi vieno kambario butą. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, bet vakare grįžo namo, norėjo atrakinti duris, tačiau jos jau buvo atrakintos. Įėjęs į butą pamatė tris asmenis - I. P., jos vyrą ir dar vieną nepažįstamą asmenį. Įjungė diktofoną ir pradėjo įrašinėti. Tą vakarą jokių smūgių I. P. sudavęs nebuvo. Negali tiksliai pasakyti kada išsikraustė iš I. P. buto. Per tą laiką, kol nuomojosi butą, sumušęs I. P. nebuvo. Už komunalinius mokesčius I. P. mokėjo grynais pinigais. I. P. kreipdamasi į teisėsaugos institucijas ir pareiškimuose nurodydama, kad jis ją sumušė tiek 2020-10-17, tiek 2020-10-26 nurodė melagingus duomenis.

Liudytojas A. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, įvykio aplinkybių nepamena.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas įvykio aplinkybių neprisiminė, nes nuo įvykio praėjo didelis laikotarpis, pagarsino liudytojo A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2021-02-12, liudytojas A. Ž. parodė, kad 2020-10-28 kreipėsi I. P., pranešdama apie tai, kad 2020-10-26 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), nuomininkas A. S. kilus konfliktui kelis kartus rankos kumščiais stipriai trenkė į galvos viršugalvį, dėl ko juto fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Laikotarpyje nuo 10.43 val. iki 11.14 val. buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kurio metu buvo pranešta I. P., jog ji įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. I. P. suprato. Pareiškėjos galvos viršugalvis buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas bei prie protokolo pridėtos foto nuotraukos. Išoriškai apžiūrėjus I. P. viršugalvį jokių žaizdų, kraujosruvų, paraudimų nebuvo matyti. Užpildžius protokolą I. P. perskaitė protokolą, susipažino ir pasirašė proceso veiksmo protokolo specialiajame priede. (2 t., b. l. 91-93)

Liudytojas A. Ž. šiuos savo parodymus patvirtino, nurodydamas, kad apžiūrėjus I. P. galvą jokių sužalojimų, smurto žymių matyti nebuvo. I. P. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą buvo įspėta.

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolais nustatyta, kad 2020-10-28, 2020-11-19, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. P. pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (2 t., b. l. 42-43, 104-105).

2020-10-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjo A. Ž. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020-10-28 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariate pagal I. P. 2020-10-28 pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020-10-26 apie 20 val. bute, (duomenys neskelbtini) A. S. kumščiu kelis kartus sudavė į viršugalvį, taip sukeldamas fizinį skausmą (2 t., b. l. 44-45).

2020-12-03 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2020-12-02 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateiktas garso įrašas, darytas 2020-10-26 konflikto metu. Garso įraše girdisi, kad I. P. priekaištauja dėl netvarkos bute, dėl šuns, dėl neva jos sumušimo, į ką A. S. atsako klausdamas „kas tave daužė“. I. P. nurodo, kad jis išsikeltų iš buto, sumokėtų už komunalinius, A. S. prieštarauja dėl to, tęsiantis pokalbiui I. P. ne kartą sako, jog kviečia policiją. Konflikto metu klausia A. S. – „Ar tu mane sumuši, ar tu mane sumuši antrą ar trečią, 112 viskas kviečiu policiją. Viso gero, čia nebus tokių dalykų ir pažiūrėk kas čia darosi bordakas“. Garso įraše girdėti, kad paskambina į BPC, kalba „Sveiki, (duomenys neskelbtini), galit atvažiuoti, mano nuomininkas, tiesiog bordaką daro, mušasi su kumščiais nuomininkas, norėčiau, kad jį iškeldintumėt, jau prašiau ne vieną kartą, dabar šiuo metu, rūko balkone“. Garso įraše girdisi, jog kalbasi A. S. ir D. D., A. S. sako „ji policija kviečia, kad ją ką tik sumušiau“, prašo, kad D. D. neišeitų ir paliudytų. Klausia jo „Pasakykit ar aš ją mušiau. Ar aš ją paliečiau bent jau“, į ką D. D. atsako, kad niekas jos nepalietė, A. S. – „nu va, o ji ką tik policijai pasakė, kad ją sudaužiau“. (2 t., b. l. 157-161)

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Kaltinamosios I. P. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: pačios kaltinamosios parodymais, nukentėjusiojo parodymais, apžiūros protokolo duomenimis, specialisto išvada, ir kita bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai materialioji teisės norma – baudžiamoji atsakomybė pagal ją kyla artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlus įstatyme numatytas pasekmes, t. y. arba jam sukėlus fizinį skausmą, arba jį nežymiai sužalojus, arba jį trumpam susargdinus.

Kaltinime nurodytas aplinkybes, tai yra kaltinamosios I. P. smurtinius veiksmus prieš savo artimąjį giminaitį – sutuoktinį S. P., esant apsvaigusiai nuo alkoholio, patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo S. P. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Pati kaltinamoji neneigė panaudojusi smurtą prieš S. P.. Šį faktą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota, kad apžiūrėjus S. P. stebėta grupė poodinių kraujosruvų pakaušio srityje, kurios atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 64).

Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji I. P. 2019-10-18, apie 19.21 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sudavė kumščiu ne mažiau dešimt smūgių sutuoktiniui S. P. į galvos sritį, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, metė juo pastarajam į galvą, tuo padarydama poodines kraujosruvas pakaušio kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios I. P. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nusikalstamą veiką kaltinamoji I. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad smurtaudama prieš savo artimą giminaitį – sutuoktinį – gali sukelti jam fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.

Be to, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios I. P. kaltę pagal jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje (2 veikos).

BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešama apie neva padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formalioji, todėl šis nusikaltimas yra baigtas, kai įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Šio nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį jis juos informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją šios institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015).

Kaltinamoji I. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltę neigė, tvirtino, kad 2020-10-17 bei 2020-10-26 ji buvo sumušta A. S., dėl ko ir kreipėsi į policiją su pareiškimais ir apie tai ji davė parodymus. Teismas tokius kaltinamosios I. P. parodymus vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, o jos kaltę pranešus apie žinomai nebūtus nusikaltimus patvirtina byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Liudytojas A. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme, nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes, tvirtindamas, kad tiek 2020-10-17, tiek 2020-10-26 jokio fizinio smurto I. P. atžvilgiu nenaudojo. I. P. pareiškimuose policijai ir apklausų metu melavo ir tai patvirtina jo paties įvykių metu daryti garso įrašai, kurie pateikti prie bylos ir aprašyti. 2020-12-03 apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėtas 2020-12-02 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateiktas garso įrašas, darytas 2020-10-17 jam bendraujant su I. P. bute, (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pokalbis tarp jo ir I. P. vyko dėl buto nuomos. I. P. pokalbio metu pradeda kalbėti pakeltu balsu, A. S. kalba ramiai. Garso įrašas prasideda rakinamų bei atidaromų durų garsais, tada tarp I. P. ir A. S. vyksta pokalbis, o A. S. skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, I. P. iš buto išeina. Garso įraše negirdėti jokių smūgių ar grumtynių garsų. Taigi, tai paneigia I. P. parodymus, jog smūgius A. S. jai sudavė varydamas ją iš buto lauk. Be to, 2020-10-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apžiūrėjus I. P., dėl 2020-10-17 įvykio, galvos skliauto ir veido srityje objektyvių sužalojimo žymių nėra, rastos nedidelės apvalios poodinės abiejų žastų kraujosruvos, kurios būdingos spaudžiant rankų pirštų galais, paaiškinamos trimis spaudimais, paneigia kaltinamosios I. P. nurodytas sužalojimo aplinkybes, kad A. S. trenkė jai abiejų rankų kumščiais keturis-penkis kartus per galvą ir po du kartus per rankų žastus. Pažymėtina, kad I. P. apžiūra pas teismo ekspertą buvo atlikta praėjus keturioms dienoms po tariamo įvykio, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl sužalojimų padarymo aplinkybių, todėl negalima kategoriškai teigti, kad sužalojimai buvo padaryti būtent A. S. neteisėtais veiksmais. Taip pat, liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad 2020-10-28 kreipėsi I. P. ir pranešė apie tai, kad 2020-10-26 apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), nuomininkas A. S. kilus konfliktui kelis kartus rankos kumščiais stipriai trenkė į galvos viršugalvį, dėl ko ji juto fizinį skausmą, prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau išoriškai apžiūrėjus I. P. viršugalvį jokių žaizdų, kraujosruvų, paraudimų nebuvo matyti. Šias aplinkybes patvirtina ir 2020-10-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apžiūrėjus I. P., dėl 2020-10-26 įvykio, galvos sužalojimų nerasta. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. S. parodymais ar jų patikimu. Liudytojo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su kito liudytojo, policijos pareigūno, parodymais, rašytine bylos medžiaga. Be to, byloje nenustatyta, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąją I. P., kurios iki buto nuomos nepažinojo.

Liudytojo A. S. parodymus taip pat patvirtina Bendrosios pagalbos centro įrašai, kuriuose užfiksuota, kad iš karto po įvykio tiek 2020-10-17, tiek 2020-10-26 I. P. į BPC darbuotojos klausimus ar buvo sumušta, atsako neigiamai. Kaip matyti, 2020-10-26 visas skambučio į BPC centrą turinys, kad I. P. prašo iškelti nuomininką ir tik BPC darbuotojai paaiškinus, kad tokių veiksmų policija neatlieka, I. P. pradeda teigti, kad buvo sumušta, tačiau pati yra nenuosekli, teigia, kad buvo sumušta per galvą ir per rankas, daugiausia per rankas, po to BPC darbuotojai tikslinant aplinkybes, jau nurodo, kad sumušta per galvą. Šios aplinkybės, I. P. nenuoseklumas, leidžia pagrįstai teigti, kad ji aplinkybes išsigalvojo. Be to, 2020-10-26 policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, bute be A. S. ir I. P. dar buvo I. P. sutuoktinis S. P. ir naujas nuomininkas D. D., kurie atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad jokio smurto nebuvo, niekas I. P. nemušė. Šias aplinkybes, būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojai patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios I. P. teiginius, jog A. S. pradėjus ją mušti, ji šaukė pagalbos, paneigia 2020-12-02 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. S. pateiktas garso įrašas, darytas 2020-10-26 konflikto metu su I. P. bute, (duomenys neskelbtini), esant kitiems asmenims – S. P. ir D. D., 2020-12-03 apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame jokių smūgių ar grumtynių garsų, pagalbos šaukimų negirdėti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad I. P. kaltė pagal jai pareikštus kaltinimus pagal BK 236 straipsnio 1 dalį (2 veikos) yra pilnai įrodyta, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, nes kreipdamasi į teisėsaugos instituciją, būdama pasirašytinai įspėta dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą, pranešė, kad 2020-10-17 ir 2020-10-26 buvo tariamai sumušta A. S., dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Pradėjus ikiteisminius tyrimus I. P., toliau tęsdama nusikalstamus veiksmus, davė melagingus parodymus tiek liudytojos apklausos metu, tiek akistatos su A. S. metu.

Nusikalstamas veikas I. P. įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad protokole (pareiškime) nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, apie jos atžvilgiu padarytus nusikaltimus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir tuo pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai.

II. Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl savo elgesio gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas įvertina tai, kad kaltinamoji I. P. padarė tris nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Kaltinamoji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, t. y. pripažino savo kaltę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, savo elgesį vertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jai atleido ir jie susitaikė, tačiau neigė padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje, savo elgesio kritiškai nevertino. Šioje byloje nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamoji I. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamosios I. P. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį parenkant mažesnį už sankcijose numatytą šių bausmių vidurkį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal BK 236 straipsnio 1 dalyje (2020-10-19 veika) paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 236 straipsnio (2020-10-28 veika). Teismas sprendžia, kad pridedamų bausmių, paskirtų už nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, dalies dydis lygus minimaliam tos bausmės rūšies dydžiui – trijų mėnesių laisvės atėmimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, dalies dydis lygus šešiems mėnesiams (BK 50 straipsnio 2 dalis, 63 straipsnio 4 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra bausmės realizavimo forma, kuri galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-168/2014, 2K-119-489/2017). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tik jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, su kaltinamosios I. P. asmenybe, konstatuoja, jog yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip pirmiau minėta, I. P. padarė tris nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajai I. P. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti, suteikiant kaltinamajai galimybę pasitaisyti, paskiriant jai BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti I. P., bet ir sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-10-18 19.30 val. iki 2019-10-20 17.00 val., t. y. 2 paros.

Kaltinamajai I. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos su vaizdo, garso įrašais (DVD, 10 vnt.), esančios vokuose, baudžiamosios bylos 2-ojo ir 3-čiojo tomų gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (2020-10-19 veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (2020-10-28 veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (2020-10-19 veika) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, iš dalies pridėti bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį (2020-10-28 veika), ir I. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, I. P. paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-10-18 19.30 val. iki 2019-10-20 17.00 val., tai yra dvi paras.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas su vaizdo, garso įrašais (DVD, 10 vnt.), esančias vokuose, baudžiamosios bylos 2-ojo ir 3-čiojo tomų gale, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.