- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-1299-826/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- K. J.
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos energija“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sobo sistemos“, UAB „Danės būstas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1299-826/2014
Teisėja Genovaitė Vaizgelienė (Proceso Nr. 2-06-3-07706-2013-7)
2014 m. spalio 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Jolantos Gailevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Sobo sistemos“, UAB „Danės būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 2584,40 Lt skolą, 122,61 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tiekė šilumos energiją. Šalys rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudariusios nebuvo, tačiau atsakovas konkliudentiniais veiksmais – vartodamas ieškovo tiekiamą šilumos energiją, išreiškė valią sudaryti su ieškovu pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu tarp šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Nors atsakovas ir naudojosi ieškovo teikiamomis šilumos energijos tiekimo paslaugomis, tačiau už šias paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. nemokėjo, todėl susidarė 2584,40 Lt skola, nuo kurios apskaičiuota 122,61 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šilumos energijos tiekimo sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, yra gavęs viso namo gyventojų sutikimą, parengęs projektą, apie kurį pranešė ieškovui, namo administratoriui, šilumos tinklus prižiūrinčiai įmonei, atsijungė nuo ieškovo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos ir butą pradėjo šildyti elektra. Pažymėjo, kad namą administruojanti UAB „Danės būstas“ bei šilumos tinklus prižiūrinti UAB „Sobo sistemos“ visą laiką vilkino atsijungimo nuo šilumos energijos tinklų organizavimo procesą bei laiku nesurašė atsijungimo akto. Dėl tokio atsakingų asmenų neveikimo tik 2013-03-14 buvo pripažinta, kad atsakovo atlikti atsijungimo nuo šilumos tinklų darbai atitinka projektinius reikalavimus, tačiau faktiškai nuo centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų atsakovas atsijungė 2011 m. spalio pabaigoje, todėl neprivalo ieškovui mokėti už paslaugas, kurių negavo. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-16 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 2584,40 Lt skolos, 122,61 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2707,01 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2012-09-28 Rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. RPP-31-120928-00252 pritarė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens atjungimo nuo miesto šilumos tinklų projektui, parengtam 2012 m. (T. 1, b. l. 42–43). 2012-10-19 atliktų darbų patikrinimo aktu komisija, susidedanti iš gyvenamojo namo atstovo – atsakovo, UAB „Danės būstas“, UAB „Sobo sistemos“ atstovų, pripažino, kad tarpiniai, apžiūrėjimui pateikti darbai atlikti tinkamai, nurodė atlikti kitus, projekte numatytus darbus (T. 1, b. l. 15, 19). 2013-01-09 buvo kviečiama komisija, susidedanti iš gyvenamojo namo atstovo – atsakovo, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Danės būstas“, UAB „Sobo sistemos“ atstovų, dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo nuo bendrų tiekimo įrenginių įforminimo (T. 1, b. l. 77). Neįvykdžius projekte numatytų darbų 2013-01-10 raštu Nr. R-02-100 ieškovas nurodė, kad nepasirašys statybos užbaigimo akto dėl nustatytų darbų trūkumų (T. 1, b. l. 60). 2013-03-14 organizuota pakartotinė komisija dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo nuo bendrų tiekimo įrenginių įforminimo ir komisija, susidedanti iš gyvenamojo namo atstovo – atsakovo, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Danės būstas“, UAB „Sobo sistemos“ atstovų, 2013-03-14 objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patikrinimo aktu pripažino šilumos tiekimo įrenginius atjungtais (T. 1, b. l. 20, 23). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutartis tarp ieškovo ir atsakovo dėl šilumos energijos tiekimo buvo sudaryta konkliudentinias veiksmais pagal standartines sąlygas nuo buto įsigijimo momento. Šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Nagrinėjamu atveju toks aktas pasirašytas 2013-03-14, todėl konstatavo, kad būtent nuo šios datos atsakovui priklausančio buto šildymo įrenginiai yra atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, o ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. balandžio mėnesio šilumos tiekimo santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, todėl sprendė, kad atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovui už tiektą šilumą (energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 ir 123 p.). Už atsakovo laiku ieškovui neįvykdytą prievolę vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1. p. (punkto redakcija pagal LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimą Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“) priteisė 122,61 Lt delspinigių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti Klaipėdos energetikos inspekcijos 2012-03-02 sprendimą. Nurodė, kad įsigijęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jokios sutarties su AB „Klaipėdos energija“ nebuvo sudaręs, o buvęs savininkas sutartį su AB „Klaipėdos energija“ buvo nutraukęs. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, jam nebuvo garantuota teisė į gynybą, jokios žalos niekam demontuodamas šildymo sistemos radiatorius nepadarė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad jis naudojosi ieškovo tiekiama šilumos energija.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl naujų įrodymų (rašytinių paaiškinimų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, įvairių prašymų ir susirašinėjimų dėl atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos) pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl skundo pagrįstumo
Apeliantas teigia, kad jokios sutarties su ieškovu sudaręs nebuvo, jam šilumos energija į butą nebuvo tiekiama, nes jis buvo demontavęs šildymo sistemos radiatorius, demontavimu jis jokios žalos nepadarė, įrodymų, kad jis naudojosi tiekiama šilumos energija, nebuvo, todėl neturi pareigos mokėti ieškovui už šilumos energijos tiekimą.
Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Apeliantas 2011-02-28 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs 6 butą, esantį daugiabutyje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, tapo šildymo energijos, kuri buvo tiekiama apelianto butui vartotoju, todėl jam kilo pareiga mokėti už ieškovo tiekiamą šilumos energiją.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde bei 2014-04-11 ir 2014-05-16 pareiškimais (T. 2, b. l. 15, 161, 174) pripažįsta, kad 2011-09-28 demontavo jo bute esančius šildymo sistemos radiatorius, tai yra vienašališkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių daugiabučiame name atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos procedūra buvo reglamentuojama CK 6.390 straipsnio, Šilumos ūkio įstatymo, aplinkos ministro 2011-05-18 įsakymu Nr. D1-410, kuris įsigaliojo nuo 2011-07-01, buvo patvirtinta, kad paprasto remonto aprašui įrengiant, išmontuojant pastato šildymo bendrąsias inžinerines sistemas privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, be to, nuo 2011-07-29 įsigaliojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pakeitimai, pagal kurių nuostatas šiek tiek pakeista šilumos įrenginių atjungimo procedūra (apie sprendimą atjungti įrenginius privaloma informuoti savivaldybės instituciją ir karšto vandens tiekėją, kartu pateikiant jam ir prašymą nutraukti karšo vandens tiekimo sutartį, nurodant techninius, ekonominius bei teisinius argumentus, įrenginių projektavimo, įrengimo ir kiti atjungimo darbai atliekami teisės aktų, tarp jų STR 1.11.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, nustatyta tvarka; įrenginiai atjungiami dalyvaujant valdytojo ir karšto vandens tiekėjo įgaliotam atstovui), tačiau įrenginiai pripažįstami atjungti nuo vandens tiekimo nutraukimą patvirtinančio akto pasirašymo. Buto savininkas daugiabučiame name turėjo laikytis šiuose teisės aktuose nustatytos atjungimo procedūros. Taigi, tiek pagal tuo metu galiojusį, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pripažįstama butų savininkų teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-385/2012; kt.).
Tarp šalių nėra ginčo, kad aktas, kuriuo buvo pripažintas atsakovo buto atjungimas nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, pasirašytas 2013-03-14 (T. 1, b. l. 20), todėl nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. apelianto buto įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, o apelianto ir ieškovo šilumos tiekimo santykiai nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. – nenutrūkę, todėl apeliantui kyla pareiga atlyginti už tiektą šilumą (CK 6.390 straipsnio 1 dalis, energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108 ir 123 p.). Nors apeliantas teigia, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, tačiau 2013-03-14 patikrinimo akte (T. 1, b. l. 20) įrašė, kad atsijungimą nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos laiko 2012-10-31, pats apeliaciniame skunde bei 2013-01-21 paaiškinime dėl nepagrįstų pastabų (segtuvas su dokumentais) (T. 3, b. l. 179) nurodė, kad UAB „Sobo sistemos“ atlikdama darbus nukrypo nuo projekto, todėl ieškovo atstovas nesutiko pasirašyti atsijungimo akto (T. 1, b. l. 60), apie nustatytus trūkumus atsakovui buvo žinoma, tačiau ieškovo atstovo atsisakymas pasirašyti statybos užbaigimo aktą nebuvo apskųstas. Jeigu, atsakovo nuomone, atsijungimą nuo centralizuotų tinklų užvilkino namo administratorius ir (ar) šilumos tinklų priežiūrą atliekanti įmonė ir dėl to atsakovas patyrė kokią nors žalą, jis turi teisę galimai savo pažeistas teises ginti teisme reikšdamas ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad jam nebuvo garantuota teisė į teisminę gynybą, nes byloje pateikta atstovavimo sutartis (T. 1, b. l. 48) patvirtina, kad apeliantas buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu, 2013-10-28 rašte (T. 1, b. l. 13) apeliantas patvirtino, kad turi gynėją, 2013-10-28 teismo posėdyje jis dalyvavo su savo advokatu (T. 1, b. l. 79–81), 2013-11-12 kartu su atstovu pasirašė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (T. 1, b. l. 87). Apeliantui atsisakius savo gynėjo paslaugų, jam neteikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, apeliantas turėjo galimybę susirasti atstovą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, o teismo posėdžio metu prašymo dėl laiko susirasti kitą atstovą nepateikė. Pagal apeliacinio skundo turinį (T. 2, b. l. 169, 172), apeliantas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas jam sudarė galimybę kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau jam buvo atsisakyta teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Apeliantas vienu iš apeliacinio skundo reikalavimų prašo panaikinti Klaipėdos energetikos inspekcijos 2012-03-02 sprendimą. Teisėjų kolegija netenkina šio apelianto prašymo kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie ieškovės ar trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.