Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo M. N. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Sekmė“ ieškinį atsakovui M. N. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4962-798/2015 iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei „Grindvila“, bankrutuojančios individualios įmones administratoriumi paskyrė ieškovą mažąją bendriją „Sekmė“. Minėtoje nutartyje nustatyta, kad bendrovė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondui, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įmonės ir jos savininko vardu nėra registruotas joks turtas. 2015 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai individualiai įmonei „Grindvila“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, o 2016 m. kovo 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta bankroto administravimo sąmata – 2300,00 EUR visam procesui. Bankroto proceso metu nustatyta, kad individuali įmonė „Grindvila“ neturi turto. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad bankrutuojančios individualios įmonės ,,Grindvila“ vadovu nuo įmonės įregistravimo dienos iki bankroto administratoriaus paskyrimo buvo atsakovas M. N.. 2016 m. balandžio 6 d. atsakovas ir ieškovas pasirašė administravimo išlaidų mokėjimo grafiką pagal 2016 m. kovo 29 d. teismo nutartį, išdėstant administravimo išlaidų sumą 11 mėnesių laikotarpiui. 2017 m. vasario 27 d. atsakovas pateikė ieškovui prašymą likusią skolos sumą išdėstyti dar 6 mėnesių laikotarpiui, su kuo ieškovas sutiko. Atsakovas netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus ir liko skolingas ieškovui 100,00 EUR. 2017 m. lapkričio 7 d. ieškovas išsiuntė atsakovo elektroninio pašto adresu raginimą sumokėti skolą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, numatyta šio įstatymo 4 str. 4 p (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str.11 d.). Nagrinėjamu atveju individualios įmonės „Grindvila“ bankroto proceso metu buvo nustatyta, kad įmonė neturi jokio turto, kurį būtų galima panaudoti apmokant administravimo išlaidas, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-2950-562/2016.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios individualios įmonės „Grindvila“ administravimo išlaidų sąmatą 2300,00 EUR sumai. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad atsakovas (bankrutavusios individualios įmonės „Grindvila“ buvęs vadovas) savo prievolės sumokėti ieškovui administravimo išlaidas neginčijo, didelę jų dalį, t. y. 2200,00 EUR, atlygino. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2613-562/2017 pripažinus individualią įmonę „Grindvila“ pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto, ir šios nutarties pagrindu išregistravus individualią įmonę „Grindvila“ iš Juridinių asmenų registro, jos bankroto administratoriui nebuvo atlygintos 100 EUR bankroto administravimo išlaidos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013, yra išaiškinta, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo - nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, finansiniams rodikliams rodant įmonės faktinį nemokumą, tačiau nelaukiant, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju irgi administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013, taip pat pasisakoma, kad patvirtinus bankroto administravimo išlaidų sąmatą tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę iš bankrutuojančios įmonės gauti patvirtintas sumas, o bankrutuojanti įmonė turi pareigą šias sumas sumokėti. Atsakovui netinkamai vykdant savo pareigas susiklostė situacija, kai bankrutuojanti individuali įmonė „Grindvila“ negali atsiskaityti su bankroto administratoriumi, dėl ko bankroto administratorius patyrė 100 EUR žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 str. 7 d. numato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas minėtame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (LR CK 6.246-6.249 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (LR CK 6.248 str. str. 1 d. ).

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-477/2010, laikomasi pozicijos, jog direktoriaus neatsakingumas, aplaidumas ar įmonės dokumentų praradimas, dėl ko laiku nepastebimas įmonės nemokumas, laikytinas pakankamu pagrindu įmonės vadovo ar/ir dalyvio civilinės atsakomybės taikymui.

Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovui netinkamai vykdant anksčiau nurodytas pareigas, neinicijavus bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip pat atsakovui visiškai neatsiskaičius su bankroto administratoriumi šalių sudarytuose susitarimuose dėl skolos mokėjimo nustatyta tvarka, ieškovas patyrė 100 EUR žalą.

Kadangi dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovui padaryta žala, bei tarp atsakovo neveikimo ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 100,00 EUR yra pagrįstas ir tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 20,00 EUR už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, priteisiamas iš atsakovo ieškovo naudai (LR CPK 93 str. 1 d.). Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 50,00 EUR žyminis mokestis ieškovui neatlyginamas, nes minėtas žyminis mokestis sumokėtas už atskirą procesinį veiksmą, kuris atliktas ne ieškovo naudai, t. y. atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali 3,00 EUR suma ir sudaro 3,54 EUR, todėl iš atsakovo priteisiama 3,54 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 str., 286 str. teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo M. N. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo mažosios bendrijos ,,Sekmė“ naudai 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo mažosios bendrijos ,,Sekmė“ naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 100,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo M. N. ieškovo mažosios bendrijos ,,Sekmė“ naudai 20,00 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. N. valstybės naudai 3,54 EUR (tris eurus, penkiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.