Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Svajūnui Petravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2022 m. birželio 29 d. apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2022 m. birželio 29 d. 01.15 val. alkotesteriu Alcotest 7510 ARKB-0152 jam nustatytas 1,60 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad išgėrė penkis butelius alaus, girtas nesijautė, todėl vairavo automobilį. Važiavo į netoliese esančią statybvietę, kadangi statybininkai baiginėjo atlikti darbus. Savo elgesį vertina kritiškai, nurodo, kad praeityje tokių atvejų nėra buvę. Turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į darželį, būrelius. Nurodo, kad sutuoktinė vairuoja, todėl šiuo metu ji gali pasirūpinti vaikais. Į darbą galės nueiti pėsčiomis. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoja paskirti sutuoktinę, kuri jam gali daryti teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis M. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2022 m. birželio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, mobilaus registratoriaus vaizdo ir garso įrašais nustatyta, jog 2022 m. birželio 29 d. apie 0.55 val., dirbant ekipaže (L3002) kartu su vyriausiuoju patruliu I. K. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. R.. Bendravimo metu nuo M. R. sklido alkoholio kvapas, todėl jis patikrintas alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0152, patikros Nr. 1710877 (patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 27 d.), ir M. R. pirmu patikrinimu 00 val. 55 min. nustatytas 1,61 ‰ (promilių) neblaivumas, antru patikrinimu 01 val. 15 min. nustatytas 1,60 ‰ (promilių) neblaivumas. M. R. teigė, kad alkoholį vartojo prieš valandą iki sustabdant, tai yra 2022 m. birželio 28 d. apie 23 val. 55 min. (b. l. 5).

2022 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis nustatyta, jog M. R. pirmo patikrinimo metu 00 val. 55 min. nustatytas 1,61 ‰ (promilių) neblaivumas, antro – 01 val. 15 min. nustatytas 1,60 ‰ (promilių) neblaivumas. M. R. nurodė alkoholį vartojęs prieš valandą, su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 8, 11-12).

2022 m. birželio 29 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo / neleisti vairuoti transporto priemonių nustatyta, jog M. R. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo dėl neblaivumo (b. l. 9).

2022 m. gegužės 27 d. patikros sertifikatu Nr. 1710877 nustatyta, jog alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0152 patikra galioja iki 2022 m. lapkričio 27 d. (b. l. 13).

2022 m. birželio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, nustatyta, jog iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) nuvežta transporto priemonė - „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu Tiekėjų g. 32, Kretinga (b. l. 10).

2022 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) matomas automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis priekiu į rytų pusę. Automobilio salone, už vairuotojo sėdynės, ant grindų - vaikiška kėdutė. Automobilio bagažinėje - asmeniniai daiktai, patalynės komplektas (b. l. 14-22).

2022 m. birželio 29 d. Kretingos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 34 nustatyta, jog 1 val. 44 min. M. R. buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti (b. l. 42-43).

2022 m. birželio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 3370/2022(01) konstatuota, kad M. R. kraujyje, paimtame 2022 m. birželio 29 d. 01.44 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,43 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 41).

2022 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms R. L. raštu Nr. (1.8)SD-236 nustatyta, jog iš suaugusio žmogaus organizmo per valandą pašalinama 0,10 – 0,25 ‰ etilo alkoholio, o per 49 min. laikotarpį (nuo 00 val. 55 min. iki 01 val. 44 min.) - 0,08 – 0,20 ‰. Vadinasi, M. R. kraujyje 2022 m. birželio 29 d. 00 val. 55 min. galėjo būti 1,51 – 1,63 ‰ alkoholio koncentracija (b. l. 47).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas. Automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso minėtai įmonei. Įmonė šį automobilį yra išnuomojusi M. R.. Jam buvo pranešta, kad 2022 m. birželio 29 d. M. R. buvo sustabdytas šį automobilį vairuojantis neblaivus ir šis automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Kretingoje. Jis 2022 m. birželio 29 d. apie 00 val. 55 min. su M. R. nebendravo ir nežinojo, kad šis vairuoja automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (b. l. 32-33).

Iš 2022 m. rugpjūčio 29 d. informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilio „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-8) duomenimis, vidutinė automobilio „BMW X5 xDrive30d“ (dyzelino, variklio darbinio tūrio 2993 cm³, 2010 metų laidos) kaina be PVM yra 9369,40 Eur, su PVM – 11860,00 Eur (b. l. 24).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. R. 2022 m. birželio 29 d. apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,60 promilių neblaivumas. Kaltinamasis M. R. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo M. R. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų - įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo M. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą M. R. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, M. R. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R., jo gynėjas bei kaip liudytoja apklausta R. R. pateikė prašymus atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant R. R. (b. l. 112-115).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis M. R. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (b. l. 49), pagal byloje esančius duomenis, jis eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 51-57). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta. M. R. dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120), augina tris nepilnamečius vaikus ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad M. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. M. R. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, M. R. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas R. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu R. R. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį kaltinamąjį M. R.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista, nors ir bausta administracine tvarka, tačiau šis nusižengimas laikytinas mažareikšmiu, su sutuoktiniu sieja glaudus ryšys, augina mažamečius vaikus (b. l. 112-113). Teisiamojo posėdžio metu apklausta R. R. papildomai nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, santuokoje su kaltinamuoju gyvena keturis metus, augina tris nepilnamečius vaikus. Turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, kas mėnesį paskolos dengimui tenka skirti po 500,00 Eur. Sutuoktinio pajamas kas mėnesį sudaro jo gaunamas darbo užmokestis, kuris siekia apie 1400,00 Eur. Ji po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, ir jos požiūriu sutuoktinis labai gailisi ir išgyvena dėl tokio savo poelgio. Prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą R. R. nurodė, kad toks M. R. poelgis yra nepateisinamas ir bus pamoka visam gyvenimui. R. R. mano, kad jos savybės leidžia ir ateityje leis daryti sutuoktiniui tik teigiamą įtaką ir laiduoti už jį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. R. nėra teista, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, augina tris mažamečius vaikus. Baudžiamojoje byloje nėra R. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. R. R. bausta už vienintelį administracinį nusižengimą, kuris nėra susijęs su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, savo esme jis priskirtinas prie mažareikšmių, todėl vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo nesvarstyti klausimo dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, ir neleidžia R. R. vertinti neigiamai, kaip neturinčios pasitikėjimo asmens ir negalinčios tapti kaltinamojo laiduotoja. Be kita ko, pažymėtina, kad BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.

Įvertinęs laiduotoją R. R. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo sutuoktinės paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į R. R. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad R. R. yra kaltinamajam M. R. artimiausias žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad R. R. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jos sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis, jos požiūrį į M. R. padarytą nusikalstamą veiką (M. R. neteisina, jo atsakomybės nemenkina, kalbėjosi su savo sutuoktiniu apie įvykį, ir įvykį vertina neigiamai), bei tai, kad ji sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad R. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojos R. R. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad R. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, net ir tuomet, jei teismas paskirtų laidavimą su užstatu, laidavimas, atsižvelgiant į R. R. paaiškinimus apie šeimos finansinę situaciją skiriamas su 500 Eur užstatu (BPK 40 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 500 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltininkui susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti kuo didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltininkui, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, M. R. asmenybę, laiduotojos R. R. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė M. R. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla M. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. M. R. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. R. charakterizuojančius duomenis (eilę kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta M. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui. Šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančiame privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės.

M. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. birželio 29 d., kuomet prokuroro nutarimu M. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 72-75).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad M. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 1,60 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra išgėręs ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, todėl tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi M. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „BMW X5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam, o (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-8) duomenimis, vidutinė automobilio „BMW X5 xDrive30d“ (dyzelino, variklio darbinio tūrio 2993 cm³, 2010 metų laidos) kaina be PVM yra 9369,40 Eur, su PVM – 11860,00 Eur (b. l. 24). Kaltinamasis teismui pateikė Klaipėdos nepriklausomų autoekspertų biuro UAB „Klasera“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 22-0107, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „BMW X5 X REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 3250,00 Eur (b. l. 127-153).

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilį realiai apžiūrėjo ekspertas bei savo išvadoje nurodė, kokią metodiką naudojo ir kokius apskaičiavimus atliko, teismo vertinimu, nustatant konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą reikia vadovautis būtent šios išvados duomenimis, kadangi VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo M. R.. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto vertės nustatymu, todėl laikytina, kad lengvojo automobilio „BMW X5 X REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 3250,00 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo M. R..

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkui paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir M. R. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininką iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

M. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. lapkričio 17 d.) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 72-75). Paimtas dokumentas – M. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti dviejų metų laiduotojos R. R. laidavimo terminą su 500,00 Eur užstatu.

Įpareigoti laiduotoją R. R. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Plungės apylinkės teismo depozitinę banko sąskaitą Nr. LT13 4010 0430 0004 0204, esančią Luminor Bank AS banke, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir asmens, už kurį laiduojama vardą ir pavardę. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš M. R. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW X5 X REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3250,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct).

M. R. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017 m. lapkričio 17 d.) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – M. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Išaiškinti M. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.