Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl 250 000 Lt žalos, susijusios su jo konstitucinių teisių pažeidimu, atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, kurį teismas rezoliucija priėmė. Priėmęs ieškinį, teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio pareiškimo trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties ieškovas padavė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi skundžiamą nutartį iš esmės paliko nepakeistą. 2012 m. liepos 9 d. ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog šią nutartį pagal jo reikalavimą iš teismo gavo faksu 2012 m. birželio 28 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

3. Kadangi terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas, nutartis naikintina ir skundas priimtinas.

4. Teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese.

5. Teismas nepagrįstai aiškina, jog 2011 lapkričio 18 d. gavo ieškovo patikslintą ieškinį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir rezoliucija ieškinį priėmė. Apeliantas teigia, kad 2011 lapkričio 18 d. pateikdamas teismui naują ieškinį, jokių trūkumų nešalino ir negalėjo šalinti, o pradėjo naujos civilinės bylos procesą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsiakyta priimi atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkami taikė ir aiškino procesinių terminų skaičiavimą bei atskirųjų skundų apskundimo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas 2011 m. spalio 5 d. teismui pateikto ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Minėta nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl skundžiama nuo nutarties patvirtintos kopijos ieškovui įteikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties kopijos ieškovui įteikimą, o esančioje pažymoje apie procesinių dokumentų įteikimą ieškinyje nurodytu ieškovo adresu pažymėta, jog gavėjas nerastas, seniūnija paimti atsisakė, ant siuntos voko esančioje pašto pažymoje atžymėta apie siuntos neatsiėmimą (7-8 b. l.).

Pagal CPK 121 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 str. 2 d.). Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs procesinių dokumentų įteikimo adresą, kuriuo ir buvo siunčiama nutartis dėl ieškinio trūkumų ištaisymo, tačiau nutartis ieškovui nebuvo įteikta. Iš dokumentų įteikimo pažymoje ir siuntos voke esančių pašto spaudų spręstina, jog 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis ieškovui buvo siunčiama kelis kartus - 2011 m. lapkričio 14 d. ir lapkričio 19 d. (7, 8 b. l.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, 74 straipsnio 5 dalimi, 335 straipsnio 1 dalimi, pripažintina, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2011 m. lapkričio 19 d. ir jos apskundimo terminas pasibaigė 2011 m. lapkričio 29 d.

CPK 75 straipsnyje reglamentuojamos procesinių terminų praleidimo pasekmės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Atskirąjį skundą dėl 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties ieškovas padavė 2012 m. liepos 9 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatą terminą atskirajam skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti jį priimti.

Teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad skundžiamą nutartį jis gavo tik 2012 m. birželio 28 d., taip pat tinkamai įvertino 2011 m. lapkričio 18 d. teismui paduotą ieškovo ieškinį, kaip pateiktą pašalinus 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-575/2012, kuria buvo išspręstas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, konstatavo apelianto argumentų apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties negavimą, apie patikslinto ieškinio nepateikimą nepagrįstumą, motyvuodamas jų prieštaravimu byloje esantiems dokumentams. Tokiu atveju, apelianto pakartotinai dėstomi argumentai, kurių nepagrįstumas yra nustatytas ankstesne apeliacinės instancijos teismo nutartimi, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų neteisingumą.

Apeliantas nepagrindė teiginio apie nukrypimą nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese, o jo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1120-464/2012, nagrinėjamai bylai neturi precedento galios dėl išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos skirtingo ratio decidendi.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino tiek atskirojo skundo padavimo terminus, tiek procesinių terminų skaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.