Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, civilinėje byloje Nr. 2-804-450/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas asmens konstitucinių teisų galimo pažeidimo klausimas dėl teisėjų veiksmų.

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus, teisėtumo klausimas.

Ieškovas A. B. pateikė patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl konstitucinių teisių pažeidimo ir atlyginimo priteisimo. Be kitų prašymų ir reikalavimų patikslintame ieškinyje ieškovas prašė prie šios bylos prijungti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros medžiagą dėl A. B. 2010 m. kovo 15 d. skundo ištyrimo bei Vilniaus apygardos civilinę bylą Nr.2-1007-392/2009.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, pagrįstai nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina išsiaiškinti, ar teismo nurodytos procesinės kliūtys nagrinėti bylą iš tiesų gali būti vertinamos kaip ieškinio trūkumai, kurių nepašalinus ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Teisingumo vykdymo procesinė veikla kiekvienoje proceso stadijoje įgyvendinama griežtai laikantis proceso įstatymų reikalavimų. Ieškovas, paduodamas teismui ieškinį, taip pat privalo laikytis civilinio proceso įstatyme įtvirtintų ieškinio formos bei turinio reikalavimų (CPK 135 str. 1 ir 2 d.). Nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtinti minimalūs ieškinio turinio reikalavimai. Kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti ieškinio sumą (jei reiškiamas turtinis reikalavimas), įvardyti reikalavimą (ieškinio dalykas), nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas (ieškinio faktinis pagrindas), nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, taip pat nurodyti nuomonę dėl sprendimo už akių, taikos sutarties sudarymo ir bylos vedimo per advokatą (CPK 135 str. 1 d.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai, duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų, bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Jeigu ieškovas reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės ir įrodinėja, kad žala jam atsirado dėl teisėjų neteisėtų veiksmų civilinėje byloje, visų pirma, turi būti aiškiai nurodyta, kokioje civilinėje byloje jam padaryta žala, kuo konkrečiai pasireiškia teisėjų neteisėti veiksmai bei žalos atsiradimas. Aplinkybė, kad ieškovas civilinėje byloje nurodė bylos numerį nėra pakankama manyti, kad civilinis procesas pagal pareikštą ieškinį gali vykti toliau, jeigu ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė duomenų apie tokios bylos egzistavimą, o teismų informacinėje sistemoje Liteko pagal tokį ieškovo nurodytą bylos numerį negalima surasti ieškovo nurodytos bylos. Neturint konkrečių duomenų apie ieškinio faktinį pagrindą sudarančias pagrindines aplinkybes, negalima priimti ieškinio, o jeigu jis priimtas, teismas, pastebėjęs šį esminį ieškinio trūkumą, turi įpareigoti jį pašalinti. Šiuo atveju kiti teismo, nors galimai ir netinkamai, įvardyti ieškinio trūkumai, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nutarties teisėtumo iš esmės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. ieškiniu prašė teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos 250 000 Lt žalos atlyginimą. Ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas, teisėjos N. Cikoto ir A. Urbonavičienė pažeidė jo konstitucines teises ir trukdė jas realizuoti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009 paliko ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai nenagrinėtą. Ieškovas dėl šios nutarties 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir pakartotinai 2009 m. gruodžio 2 d. išsiuntė atskirąjį skundą teismui dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. Urbanavičienė sukčiavo ir apgaudinėjo, kad registruotu paštu 2009 m. gruodžio 2 d. išsiųstas atskirasis skundas nebuvo gautas teisme. Tik 2011 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. Kairevičius patvirtino, kad 2009 m. gruodžio 2 d. siųstas atskirasis skundas teisme buvo gautas, o dėl teisėjos N. Cikoto neteisėtų veiksmų nebuvo priimtas ir išnagrinėtas CPK nustatyta tvarka. Ieškovo nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjų N. Cikoto ir A. Urbonavičienės veiksmai pažeidė jo konstitucines teises (b.l. 1).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti: 1) suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą - nurodyti konkrečius neteisėtus teisėjų veiksmus, kuriais pažeistos ieškovo teisės; 2) neaiškiai įvardytas ieškinio dalykas – ar 250 000 Lt sudaro turtinė, ar neturtinė žala, kokiais kriterijais remiantis prašoma būtent tokio dydžio atlyginimo suma; 3) rašytinių įrodymų pateiktos kopijos nėra tinkamai patvirtintos (b,. l. 13-14).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 559 269 Lt žalos atlyginimą, t. y. padidino ieškinio sumą. Be pradiniame ieškinyje nurodytų argumentų papildomai nurodė, jog prašė prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjų atžvilgiu dėl procesinių dokumentų sunaikinimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuroras 2010 m. kovo 29 d. nutarimu atsisakė pradėti tokį tyrimą ir teismai tokį nutarimą paliko nepakeistą. Ieškovo nuomone, tokie ikiteisminio tyrimo bei teismų pareigūnų procesiniai sprendimai, dangstant kolegų neteisėtus veiksmus, tik patvirtina ieškinyje išdėstytas aplinkybes dėl teisėjų N. Cikoto ir A. Urbanavičienės neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovas prašė teismo kaip rašytinį įrodymą prie bylos prijungti civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009, civilinėje byloje Nr. 2-5252-619/2010, taip pat Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje esančią medžiagą dėl A. B. 2010 m. kovo 15 d. prokuratūrai paduoto skundo ištyrimo.

Vilniaus apygardos teismo teisėja ieškinį 2011 m. lapkričio 28 d. rezoliucija priėmė, tačiau 2012 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nustatė šiuos ieškinio trūkumus: 1) ieškovas nepateikė nei civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009, nei Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros medžiagos ar atskirų šių bylų dokumentų, kurie įrodytų ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines ieškinio aplinkybes; 2) ieškovo prašymas išreikalauti atitinkamą civilinę bylą ir kitą medžiagą neatleidžia jį nuo pareigos ieškinio pateikimo metu pateikti ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir skundžiamus bei neteisėtus teisėjų (teismo) veiksmus atspindinčius įrodymus (dokumentus); 3) ieškovas nepatikslino, kurioje konkrečioje byloje buvo atlikti ieškovo nurodyti galimai neteisėti teismo (teisėjų) veiksmai, nes ieškovo prašomos išreikalauti civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009 teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinyje nurodytos civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009, kurioje, anot ieškovo, ir atlikti teisėjų neteisėti veiksmai, negalima rasti teismų informacinėje sistemoje Liteko. Įvedus paiešką teismų informacinėje sistemoje Liteko pagal ieškovo pavardę ir jo nurodytus metus (2009 m.) matyti, kad tais metais Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos trys ieškovo inicijuotos bylos (civ. byla Nr. 2-7065-178/2009, civ. byla Nr. 2-1643-232/2009, civ. byla Nr. 2-84-431/2009). Civilinę bylą Nr. 2-7065-178/2009 nagrinėjo teisėjas A. Poškus, kuris 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Civilinę bylą Nr. 2-1643-232/2009 nagrinėjo teisėja L. Uckienė, kuri 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi bylą persiuntė pagal teismingumą. Civilinę bylą Nr. 2-84-431/2009 nagrinėjo teisėja L. Gerasičkinienė, kuri 2009 m. vasario 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Duomenų apie tai, kad, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1007-392/2009 būtų palikęs ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai nenagrinėtą teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Taip pat nerasta bylos, kurioje teisėja N. Cikoto 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi būtų ieškovo A. B. ieškinį palikusi nenagrinėtą ir vėliau netinkamai išsprendusi ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą. Ieškovui ieškinyje nenurodžius teisingo civilinės bylos, iš kurioje teisėjų atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas kildina reikalavimus, numerio, nepateikus kartu su ieškiniu duomenų apie šią bylą ir teismų informacinėje sistemoje nesant duomenų apie tokią bylą, tęsti pradėto proceso nėra pagrindo. Priešingu atveju būtų apsunkinta ne tik teismo galimybė nagrinėti reikalavimus, kurie kildinami iš neaiškių aplinkybių, bet ir atsakovo teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Todėl tęsti tokiu ieškinio faktiniu pagrindu grindžiamą procesą pagal ieškovo ieškinį nėra galimybės. Tai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu dėl nurodyto trečiojo ieškinio trūkumo. Tačiau kolegija nesutinka su žemesnės instancijos teismu, kad ieškovas privalėjo pateikti teismui civilinę bylą Nr. 2-1007-392/2009 ar Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros medžiagą, kad įrodytų ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytas faktines ieškinio aplinkybes. Pirma, jeigu Vilniaus apygardos teisme nėra civilinės bylos Nr. 2-1007-392/2009, tai jos negali pateikti ir ieškovas. Tačiau net jeigu tokia byla ir būtų teisme, ieškovas jos vis tiek negalėtų pateikti, nes ji fiziškai būtų ne pas jį. Teismas pats gali prijungti teismo archyve esančią civilinę bylą, jei, ieškovo ar kitos šalies manymu, joje yra reikšmingų įrodymų nagrinėjamai bylai. Antra, procesinis klausimas dėl įrodymų, tarp jų ir rašytinių, išreikalavimo, pagal CPK reikalavimus gali būti sprendžiamas po ieškinio priėmimo ir tai nėra procesinė kliūtis priimti ieškinį ir jį nagrinėti iš esmės.

Kaip neapgrįstas atmestinas apelianto atskirojo skundo argumentas dėl trečiųjų asmenų pašalinimo iš proceso teisėtumo, nes šis klausimas nėra nagrinėjamos bylos objektas. Taip pat nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas negavo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, neteikė patikslinto ieškinio šalindamas 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, kad teismas pakeitė be ieškovo sutikimo ieškinio dalyką ir pagrindą, kad ieškovas nereiškė jokių prašymų išreikalauti medžiagą iš prokuratūros ir pan., kadangi šių aplinkybių buvimo faktą patvirtina bylos dokumentai (b. l. 15-18, 31-32).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Nepaisant šių pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų proceso teisės taikymo klaidų, kaip procesinius trūkumus nurodant ir civilinės bylos bei medžiagos iš prokuratūros nepateikimą, keisti ar naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Ieškovui pateikus konkrečius duomenis, kuriais jis grindžia reiškiamą reikalavimą bei šiuos duomenis pagrindžiančius dokumentus (apie civilinę bylą, kurioje buvo atlikti galimai neteisėti veiksmai), nesant kitų procesinių kliūčių, teismas ieškinį turėtų nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.