Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui S. D., pareiškėjo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Vilijai Puidokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. patikslintą prašymą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2015-02-13 įsakymo Nr. 30-TE-200, 2015-02-19 įsakymo Nr. 30 TE-228, 2015-04-13 įsakymo Nr. 30-TE-494 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas S. D. patikslintu prašymu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2015-02-13 įsakymą Nr. 30-TE-200, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2015-02-17, 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228,kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, 2015-04-13 įsakymą Nr. 30-TE-494, kuriuo pakeistas 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jį į tarnybą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog iš vidaus tarnybos jis atleistas vadovaujantis 2014-02-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20, o tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis 2015-01-30 tarnybinių patikrinimų išvadomis Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13. Nurodo, jog 2015-04-13 įsakymu Nr. 30-TE-494 pakeistas 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 tuo aspektu, kad tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas jam paskirta kaip buvusiam pareigūnui.

Pareiškėjas argumentuoja, jog 2015-02-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20 yra paremta ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00312-14 medžiaga, kurioje jam 2015-01-15 pareikštas įtarimas padarius LR BK 300 straipsnio 1 dalyje (administracinio teisės pažeidimo suklastojimas) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba) numatytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjo teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nurodo, kad jis vykdė pareigūno V. K. nurodymą surašyti būtent tokį administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos informatoriui A. B. Protokolą surašė ne atradus A. B. prekybos vietoje kontrabandines cigaretes, bet kitą dieną, kai pažeidėjas A. B. atėjo pasiimti pareigūno V. K. iniciatyva neapskaitytų cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūno V. K. nurodymu nurodė, jog A. B. 2014-01-31 7 val. 13 min. gabeno 10 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, su Baltarusijos banderolėmis, tačiau tikslų cigarečių kiekį žinojo tik pareigūnas V. K. Pažymi, jog dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo kiti pareigūnai, kurie taip pat turi prisiimti atsakomybę už neapskaičiuotų, poėmio protokolu neišimtų ir nekonfiskuotų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Nežino kieno iniciatyva A. B. išvengė griežtesnės atsakomybės. Pripažįsta, jog paėmė bloką cigarečių, nes žinojo, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį cigaretės visada yra konfiskuojamos. Argumentuoja, jog ginčijamas įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos yra perteklinis, nes priimtas galiojant įsakymui dėl jo nušalinimo nuo pareigų, o tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, ir nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda atleidimas. Argumentuoja, jog 2015-02-19 įsakymas Nr. 30-TE-228, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, vadovaujantis 2015-01-30 tarnybinių patikrinimų išvadomis Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13, taip pat naikintinas nesant tarnybinio pažeidimo subjekto, nes nuobauda paskirta jį atleidus iš vidaus tarnybos.

Nurodo, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Argumentuoja, kad atleidimas jam buvo netikėtas, nes jis atleistas laikino nušalinimo nuo tarnybos metu. Dėl to turėjo skubiai ieškoti kito darbo, kurio iki šiol nepavyko rasti, todėl pragyvenimui ir atsiskaitymams su kreditoriais buvo priverstas skolintis, o tai gali lemti ne tik jo, bet ir jo šeimos bankrotą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog po atleidimo iš kolegų sulaukė ne vieno nepatogaus klausimo, turėjo aiškintis ir šeimos nariams, ieškoti teisinės pagalbos, slegiant emocinei depresijai svarsto galimybes ieškoti psichologo pagalbos. Teigia, jog tokia situacija yra nepagrįstas jo asmenybės pažeminimas, pakirstas jo pasitikėjimas valstybe ir vidaus tarnyba ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2896,20 Eur (10000 Lt) (b.l. 31-33).

Pareiškėjas ir jo atstovas prašo patikslintą prašymą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog 2015-02-19 įsakymas Nr. 30-TE-228, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, priimtas remiantis 2015-01-30 tarnybinio patikrinimo išvadomis Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13. Nurodo, jog 2015-01-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-12 konstatuota, jog pareiškėjui tiesioginis vadovas davė pavedimus patikslinti pareiškimus ir priimti sprendimus pagal 2014-12-29 medžiagą ROIK 0114000821306, 2015-01-02 medžiagą ROIK 0115000004199, 2014-12-20 medžiagą ROIK 0114000804592, 2014-11-29 medžiagą ROIK 0114000763178, 2014-11-08 medžiagą ROIK 0114000725782, 2014-12-26 medžiagą ROIK 0114000815793, 2014-12-30 medžiagą ROIK 0114000823518, 2014-12-23 medžiagą ROIK 0114000811651, tačiau pareiškėjas neatliko jokių tyrimo veiksmų, tarnybinių pranešimų apie tyrimo pratęsimą nesurašė. Pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) tyrimus nepagrįstai vilkino ir nesiėmė priemonių sprendimams priimti, netinkamai atliko jam priskirtas tarnybines funkcijas, pateisinamų priežasčių tokiam neveikimui nenurodė. Nurodo, kad pareiškėjas tokiais veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 168 straipsnio 1 dalies, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.10 punkto, Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 16.4 punkto, 20 punkto, pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.14 - 7.17, 7.22 punktų reikalavimus bei tarnybos drausmę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-13 konstatuota, kad pareiškėjas 2015-01-15 11.50 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, buvo užsirakinęs darbo kabinete, turėjo atidaryto ir išpilstyto į stiklines alkoholio, bei jį vartojo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 punkto, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-05-21 įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tvarkos taisyklių 7, 16, 18 - 21 punktų, 23 punkto, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.24, 4.26, 4.28 punktų ir pareigybės aprašymo nustatytus reikalavimus bei tarnybos drausmę. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo elgesį nespręstas jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimas ir pareiškėjo patraukimas tarnybinėn atsakomybėn nepriklausė nuo to, ar jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ar ne. Pareiškėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai, už kuriuos jam skirta tarnybinė nuobauda, nėra susiję su veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Argumentuoja, jog atliekant tarnybinius patikrinimus ir skiriant pareiškėjui nuobaudą atliktos procedūros, laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, išsamiai išsiaiškintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, surinkti įrodymai, surašytos ir patvirtintos išsamios ir motyvuotos tarnybinių patikrinimų išvados, nuobaudos rūšis parinkta atsižvelgiant į pareiškėją charakterizuojančią medžiagą. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 (2013-08-23 įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 32 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o sprendimą dėl atleisto iš vidaus tarnybos (netekusio pareigūno statuso) asmens pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos išvados surašymo dienos. Nurodo, jog 2015-04-13 įsakymu Nr. 30-TE-494 pakeistas 2015-02-19 įsakymas Nr. 30-TE-228, nes tekste padaryta gramatinė klaida.

Atsakovas argumentuoja, jog 2015-02-13 įsakymas Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtinta 2015-02-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20. Nurodo, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigas, 2014-10-30 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame turguje kartu su policijos pareigūnu V. P. pastebėjo paliktą rankinę su kontrabandinėmis cigaretėmis. Įtarę, kad tai jiems žinomo asmens A. B. cigaretės, jas pristatė į Klaipėdos miesto 1 PK. Vyresnysis tyrėjas V.K. sužinojęs, kam priklauso cigaretės, davė pareiškėjui nurodymą surašyti A.B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už minimalų kiekį, t. y. 10 pakelių cigarečių. Pareiškėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o likusias cigaretes pasidalijo su V.P. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas suklastojo tarnybinius dokumentus, pasinaudojo tarnybine padėtimi pasiimdamas dalį kontrabandinių cigarečių, o kitą dalį cigarečių grąžino A. B., taip padėdamas jam išvengti atsakomybės. Akcentuoja, kad pareiškėjas ne tik neužtikrino nusikalstamos veikos atskleidimo ir visapusiško ištyrimo, bet ir pats atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga ir grubiai pažeidėjo tarnybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu savo elgesiu pareigūnas pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.15 punktų reikalavimus, Etikos kodekso normas, įpareigojančių saugoti profesinę garbę ir gerą vardą, elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas); veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei (4.8 punktas); būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas); informuoti kolegas apie pastebėtas jų padarytas klaidas (4.11 punktas); nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai (4.12 punktas), sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos - policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą. Argumentuoja, jog pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė adekvati padarytam pažeidimui. Pažymi, jog pareiškėjo atsisakymas tikrintis poligrafu, paaiškinimo dėl pranešime išdėstytų padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių neteikimas reiškia, kad pareiškėjas atsisakė leistinomis priemonėmis įrodinėti savo teiginius dėl jo nekaltumo. Argumentuoja, jog pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros nėra pažeistos (b.l. 11-13, 40).

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė pareiškėjo patikslintą prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2015-02-13 įsakymo Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ (b.l. 7), 2015-02-19 įsakymo Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo S. D. paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas (b.l. 8), 2015-04-13 įsakymo Nr. 30-TE-494, kuriuo pakeistas 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 (b.l. 24), teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu atsakovo 2015-02-13 įsakymu Nr. 30-TE-200 pareiškėjas S. D., ėjęs Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigas, atleistas iš vidaus tarnybos 2015-02-17. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK 2015-02-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Vidaus tarnybos statuto (redakcija, galiojusi nuo 2013-12-30 iki 2015-04-03) (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimo sąvokos apibrėžimas įtvirtintas Statuto 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra tarnybinė nuobauda, o laikomas savarankišku ir pakankamu vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindu (žr. LVAT 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-518/2014, 2015-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, kt.), tačiau pagrindas taikyti minėtą įstatymo normą paprastai paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (2013-08-23 redakcija Nr. 1V-720, galiojanti nuo 2013-08-28). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria paskirta tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis, kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, vertina kaip to akto sudedamąją (motyvuojamąją) dalį, todėl ir nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo metu nustačius Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą atleidimo iš tarnybos pagrindą – pareigūno vardo pažeminimą, tarnybinio patikrinimo išvada laikytina skundžiamo įsakymo Nr. 30-TE-200 motyvuojamąja dalimi.

Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 30-IS-20 ir faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pagal Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos 2015-01-16 tarnybinį pranešimą Nr. 30-PR2-1369 pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu dėl pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjui 2015-01-19 pasirašytinai įteiktas pranešimas Nr. 30-PR1-5 dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-01-22. Nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 6, 20 punktuose nustatyta tvarka ir terminais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą. 2015-02-13 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20, ji patvirtinta ir 2015-02-13 priimtas ginčijamas įsakymas Nr. 30-TE-200, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, su išvada ir įsakymu pareiškėjas supažindintas pasirašytinai nustatytais terminais (Aprašo 24.1, 28, 31, 32 punktai). Konstatuotina, jog tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą nenurodo ir pareiškėjas.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jeigu savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Minėta, jog šio punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, iš kurios matyti, jog pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su dviejų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu: pareigūno kaltės dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; ši veika turi sukelti pasekmes – akivaizdžiai žeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtos veikos pasekmes, akivaizdžiai žeminančiu vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiu pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojančiu laikytinas toks pareigūnų elgesys, kuris akivaizdžiai kertasi su įprastinėmis visuotinai pripažintomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš atitinkamos statutinės sistemos pareigūnų (žr., pvz., LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2004-01-27 Nr. A7-165/2005, 2008-03-12 Nr. A143-231/2008, 2008-10-27 Nr. A143-520/2009, 2010-02-22 Nr. A556-27/2010, 2010-07-29 Nr. A575-945/2010, 2012-06-29 Nr. A520-2412/2012, 2015-05-15 Nr. A-1934-146/2015, 2015-06-09 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, 2015-07-01 Nr. A-2442-756/2015 ir kt.). Vidaus tarnybos pareigūnams keliami itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, prieš pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, pareigūnas Statuto 12 straipsnio nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjui formuluojamo kaltinimo apimtį sudaro tai, jog jis 2014-10-31 tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su tyrėju V. P. turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paėmė iš pažeidėjo A. B. kontrabandines cigaretes „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė klaidingą sulaikymo laiką ir išimtų cigarečių pakelių skaičių ir pasisavino paimtas cigaretes, o kitą dalį cigarečių grąžino A. B. taip padėdamas išvengti jam atsakomybės. Išvadoje nurodyta, jog tokiais veiksmais pareiškėjas sąmoningai tyčia pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus, nesilaikė Etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.11, 4.12 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.15 punktų reikalavimų bei sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą. Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje reiškiami kaltinimai suformuluoti aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė.

Policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, o 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, o 5 punkte - laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose įtvirtinta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 (redakcija, galiojanti nuo 2006-12-13) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte nustatyti reikalavimai policijos pareigūno elgesiui tarnybos metu, tarp kurių numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas), veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei (4.8 punktas), būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), informuoti kolegas apie pastebėtas jų padarytas klaidas, taip pat pateikti savo pastabas ar siūlymus (4.11 punktas), nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai (4.12 punktas). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 30-V-249 patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7 punkte įtvirtintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp kurių yra įtvirtinta asmeninė atsakomybė už pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą priskirtoje teritorijoje (7.1 punktas), planavimas, organizavimas, vykdymas ir asmeninė atsakomybė už pavestų uždavinių vykdymą įgyvendinant Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus bei Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymus ir nurodymus (7.2 punktas), administracinės teisės pažeidėjų nustatymas, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas (7.13 punktas), pavestų užduočių, tarnybinių funkcijų savalaikis vykdymas (7.15 punktas). Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas su pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindintas 2009-09-01, o policijos pareigūno priesaiką davė 1995-04-14. Išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu konstatuotina, jog teisės aktais Lietuvos policijai, o taip pat ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui, pavestos labai svarbios nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijos. Tai yra valstybės ir visuomenės viešasis interesas, todėl valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, jog nusikalstamos veikos ir teisės pažeidimai bus atskleisti, o pažeidėjai nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn. Taip pat valstybė ir visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad policijos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, jų elgesys tarnyboje bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo pagrindinių policijos uždavinių ir konkrečių jam, policijos pareigūnui, nustatytų pareigų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.

Byloje nekyla ginčo dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2014-10-30 vykdydamas tarnybines pareigas su kolega V. P. turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rado sportinį krepšį, pilną kontrabandinių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurį parsivežė į policijos komisariatą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne tą pačią dieną ir jame nurodė, jog rastas cigarečių kiekis tik 10 pakelių, o kitas kontrabandines cigaretes grąžino pažeidėjui ir dalį pats pasisavino. Pareiškėjas taip pat pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kontrabandinių cigarečių (10 pakelių) poėmio protokolą surašė po kelių dienų, o ne iš karto, nors jam yra žinoma nustatyta tvarka, jog šie dokumentai turi būti surašomi iš karto. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltės nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnas V. K. jam nurodė iš karto nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o vėliau paskambinęs pasakė, jog susitarė su kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujančio A. B. žmona L. B., kad jis prisiims atsakomybę už rastas 10 pakelių kontrabandinių cigarečių, jeigu likusios bus jam grąžintos. Nurodytas aplinkybes parodė ir liudytoju apklaustas V. K., pripažinęs, jog už suteiktą informaciją apie kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujančius asmenis A. B. įspėdavęs apie policijos reidus ir jo nebausdavęs, nors A. B. nėra oficialus policijos informatorius. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiuose L. B. ir A. B. paaiškinimuose nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės. Šių asmenų paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog tarp grąžintų cigarečių jie pasigedo 80 pakelių (8 blokų), kuriuos, jų manymu, galimai pasiėmė policijos pareigūnai. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu pripažino jam inkriminuojamus kaltinimus ir nurodė, jog su V. P. pasiėmė po 20 pakelių (2 blokus) cigarečių, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas neigė pasisavinęs cigaretes ir nurodė, jog paėmė 10 pakelių (1 bloką) administracinio teisės pažeidimo įforminimui, tačiau sau asmeniškai daugiau cigarečių neėmė. Pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu vertintini kaip parodymų keitimas, nes prašyme teismui pareiškėjas pripažino pasisavinęs cigaretes. Aplinkybė, jog V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių pasisavinimo nutrauktas (b.l. 101-102), o V. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b.l. 95-98), neturi įtakos pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, taip pat nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog nurodyti pareigūnai nėra atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nes iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šie pareigūnai iš tarnybos atleisti jų pačių prašymu. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę dėl jo, policijos pareigūno, tiesioginių funkcijų nevykdymo – administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos tinkamo nefiksavimo ir galimybės asmeniui išvengti atsakomybės sudarymo. Konstatuotina, jog atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, todėl pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais. Pareiškėjui argumentuojant, jog tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu buvo atliktas remiantis nebaigto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00312-14, kuriame jam įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba), 297 straipsnyje (tarnybos paslapties atskleidimas), 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas) medžiaga, pažymėtina, jog įrodymai, nors ir gauti atliekant atitinkamą ikiteisminį tyrimą, ABTĮ 57 straipsnio taikymo požiūriu gali būti laikomi įrodymais administracinėje byloje (žr. LVAT 2011-01-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-266/2011, 2011-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-760/2011, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys ir tarnybinių pareigų nevykdymas nustatyta tvarka ir laiku neužfiksuojant ir neįforminant padaryto administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos ir kontrabandinių cigarečių pasisavinimas ir grąžinimas asmeniui, jomis prekiaujančiam, taip leidžiant jam tęsti neteisėtus veiksmus ir neužkertant kelio pažeidimo ar nusikaltimo darymui, o iš esmės jį skatinant – rodė nepagarbą visuomenei, žemino pareigūno vardą, diskreditavo vidaus reikalų instituciją ir buvo nesuderinamas su pareiškėjo eitomis pareigomis. Nurodytų veikų visuma akivaizdžiai menkina policijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą policija, o toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Konstatuotina, jog pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Pareiškėjui argumentuojant, jog ginčijamas įsakymas perteklinis, pažymėtina, jog Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr. LVAT 2012-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012, 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad šiame ikiteisminiame tyrime dar nėra įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas, nėra kliūtis vertinti pareiškėjo veiksmus dėl jų atitikimo teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūno funkcijas bei pareigas, reikalavimams ir taikyti pareiškėjui tarnybinės atsakomybės priemones už tarnybinių pareigų nevykdymą, pažeminusį policijos pareigūno vardą, nes baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys (žr. LVAT 2015-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2783/2014). Pagal Vidaus tarnybos statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis bei kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007-03-26 Nr. A4-189/2007, 2011-03-14 Nr. A662-193/2011, 2011-12-12 Nr. A63-2220/2011, 2012-04-30 Nr. A662-1929/2012, 2012-10-14 Nr. A438-2659/2012, 2015-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015, kt.). Jei galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardą pažeminantis faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris numatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pareiškėjui argumentuojant, jog ginčijamas įsakymas dėl atleidimo priimtas jo laikino nušalinimo nuo pareigų metu, pažymėtina, jog pareigūno laikinas nušalinimas nuo pareigų turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip pareigūno teisinės padėties pakeitimas, kuris pasireiškia jo, tam tikrų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti turėtų teisių laikinu atėmimu, bet ne paties pareigūno statuso netekimu. Tai reiškia, kad laikinojo nušalinimo nuo pareigų metu pareigūnas ir toliau lieka vidaus tarnybos sistemos teisinių santykių subjektas. Tokį nušalinimo reikšmės aiškinimą pagrindžia ir Statuto 53 straipsnio nuostatos dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų, iš kurių matyti, kad pareigūno statuso pasibaigimas (neišskiriant laikino pasibaigimo) yra siejamas tik su vienokio ar kitokio pagrindo atleisti jį iš vidaus tarnybos atsiradimu ir jo pritaikymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1300-143/2015).

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-13 įsakymas Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo prašymuose išdėstytų argumentų pagrindu. Pareiškėjo patikslintas prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Atmestini taip pat kaip nepagrįsti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur neturtinės žalos, siejamos su atleidimu iš tarnybos, atlyginimo priteisimo.

Ginčijamu Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-19 įsakymu Nr. 30 TE-228 pareiškėjui Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjui paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas (b.l. 8). Įsakymas pakeistas Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-04-13 įsakymu Nr. 30-TE-494 nurodant, jog tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - skiriama S. D., dirbusiam Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėju, vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 10 dalimi. Nurodytus įsakymus pareiškėjas ginčija tuo aspektu, jog jie priimti jį atleidus iš tarnybos, todėl jis nebegalėjo būti tarnybinio nusižengimu subjektu. Pareiškėjo argumentai pripažintini nepagrįstais. Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vadovas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statuto 26 straipsnio 10 dalyje. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog net ir atleisto pareigūno atžvilgiu gali būti pradedamas, o jeigu yra pradėtas, tęsiamas tarnybinis patikrinimas ir jo atžvilgiu gali būti priimamas sprendimas dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta. Tačiau ir šiuo atveju priimant sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti skirtos, privalu laikytis Aprašo reikalavimų (Statuto 26 straipsnio 12 dalis, Aprašo 13 punktas). Minėta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo (pareigūno) konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015 ir kt.).

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK 2015-01-30 tarnybinių patikrinimų išvadomis Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 30-IS-12 matyti, kad tarnybinis patikrinimas Nr. 30-IS-12 pradėtas 2015-01-20, gavus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK vyresniojo tyrėjo tos pačios dienos tarnybinį pranešimą, jog 2015-01-19 tyrėjas S. D. jam perdavė tirti medžiagas su pasibaigusiais arba besibaigiančiais vykdymo terminais. Pareiškėjui 2015-01-28 pasirašytinai įteiktas 2015-01-26 pranešimas Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-01-27. Duomenų, kad pareiškėjas pateikė paaiškinimą, byloje nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog paaiškinimo neteikė, nes su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo buvo supažindintas pasibaigus paaiškinimo pateikimo terminui. Aprašo 20 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Ši teisės norma reiškia reikalavimą nurodyti tikrintojo turimus duomenis, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas, ir galėtų ginti savo teises pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus. Aprašo 20 punktas įtvirtina įtariamo tarnybinio nusižengimo padarymu pareigūno teisų tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo garantiją. Nors pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, išaiškintos jo teisės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tarnybinis nusižengimas pradėtas pareiškėjo laikino nušalinimo nuo tarnybos metu, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo teisės šiuo atžvilgiu buvo apribotos ir pažeistos. Nesudarius pareiškėjui galimybės duoti paaiškinimus ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis galimai laiku neištyrė administracinių teisės pažeidimų medžiagų ar neatliko kitų veiksmų, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, o kaltinimas pareiškėjui formuluojamas abstrakčiai. Teismo išvadą patvirtina ir tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-12 duomenys. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 30-IS-12 duomenų matyti, jog kaltinimas pareiškėjui formuluojamas ta apimtimi, kad jis netinkamai tyrė administracinius teisės pažeidimus, t.y. gavęs pavedimus patikslinti įvykio aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą 2014-12-31 pagal 2014-12-30 medžiagą ROIK 0114000823749, 2015-01-15 pagal ROIK 0114000792483, 2014-11-10 pagal 2014-11-07 ROIK 0114000724004 tyrimus nepagrįstai vilkino ir nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių procesiniam sprendimui priimti; gavęs pavedimą patikslinti pareiškimą ir priimti sprendimą 2014-12-30 pagal 2014-12-29 medžiagą ROIK 0114000821306 ir 2015-01-05 pagal 2015-01-02 ROIK 0115000004199 pareiškimų tyrimus nepagrįstai vilkino ir nepriėmė jokio sprendimo; gavęs pavedimus patikslinti įvykio aplinkybes ir spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo 2014-12-22 pagal 2014-12-20 medžiagą ROIK 0114000804592, 2014-12-01 pagal 2014-11-29 ROIK 0114000763178, 2014-11-10 pagal 2014-11-08 ROIK 0114000725782, 2014-12-29 pagal 2014-12-26 ROIK 0114000815793, 2014-12-31 pagal 2014-12-30 ROIK 0114000823518, 2014-12-29 pagal 2014-12-23 ROIK 0114000811651 tyrimus nepagrįstai vilkino ir nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių sprendimui priimti; gavęs tiesioginio viršininko nurodymą sutvarkyti administracines medžiagas 2014-11-14 ROIK 07-14-8893402 ir 2014-12-17 administracinę medžiagą dėl V. S. teisės pažeidimo, veiksmų nesiėmė ir viršininko nurodymo nevykdė. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nepagrįstai vilkino tyrimus ir nesiėmė priemonių sprendimams priimti, netinkamai atliko jam priskirtas tarnybines funkcijas, ir pažeidė reikalavimus Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, pagal kurį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, 168 straipsnio 1 dalies, pagal kurią proceso veiksmai skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, įtvirtinančio vieną iš policijos uždavinių - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, numatančio valstybės tarnautojo pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.10 punkto, įpareigojančio laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vadovo nurodymus ir pavedimus, Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 16.4 punkto, numatančio, jog apylinkės inspektorius pagal kompetenciją tiria asmenų pranešimus, prašymus ir skundus, 20 punkto, pagal kurį apylinkės inspektorius, atlikęs pirminės informacijos patikslinimą ir nustatęs, kad nepadaryta nusikalstama veika arba padaryta tokia nusikalstama veika, dėl kurios ikiteisminis tyrimas neatliekamas (privataus kaltinimo bylos), BPK nustatyta tvarka priima sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba medžiagą sprendimui priimti teritorinės policijos įstaigos vadovo nustatyta tvarka perduoti kitam policijos komisariato padaliniui, pareigybės aprašymo 7.1 (asmeniškai atsako už jam pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą komisariato jam priskirtoje teritorijoje), 7.2 (planuoja, organizuoja, vykdo ir atsako už jam pavestų uždavinių veiklą jam skirtoje teritorijoje įgyvendindamas teisės aktus), 7.13 (nustato administracinės teisės pažeidėjus, surašo ATP protokolus ir pradeda ATP bylas teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja ATP bylas), 7.14 (teisės aktų nustatyta tvarka priima ir nagrinėja žodinius rašytinius gyventojų prašymus, pareiškimus, skundus ir pasiūlymus), 7.15 (atsako už pavestų užduočių, tarnybinių funkcijų savalaikį vykdymą ir teisės normų pažeidimus, vykdo kitus Aprašo reikalavimus), 7.16 – 7.17 (teisės aktų nustatyta tvarka atlieka ir priima sprendimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), 7.22 (vykdo Klaipėdos m. pirmojo PK viršininko, VPS viršininko, VPS vyriausiojo tyrėjo pavedimus) punktų reikalavimus ir tarnybos drausmę.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad viršininko nurodymą dėl medžiagų ROIK 07-14-8893402 ir dėl V. S. teisės pažeidimo sutvarkymo pareiškėjas turėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nes rezoliucijoje užrašyta „skubiai“, tačiau iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjui adresuotų rezoliucijų su nuoroda „skubiai“ nėra, o konkretūs nurodymų vykdymo terminai šiuo atveju nenurodyti. Be to, pačioje tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažįstama, kad medžiagų ROIK 0114000821306 ir ROIK 0115000004199 nagrinėjimo terminai nepažeisti, tačiau pareiškėjui reiškiamas kaltinimas nustatytu terminu neatlikus veiksmų šiose medžiagose. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokių konkrečiai veiksmų neatliko pareiškėjas ir kokie konkretūs terminai jiems atlikti pažeisti tiriant kitas medžiagas. Kaltinimas pareiškėjui formuluojamas abstrakčiai, nurodomos bendrosios teisės normos, t.y. iš tarnybinio tyrimo išvados neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimu, nevykdymas. Išvadoje nedetalizuota, kas konkrečiai neatlikta, kokie sprendimai nepriimti, kokių procesinių priemonių nesiimta, ir kokie konkretūs terminai pažeisti. Nurodytos pažeistos teisės normos yra bendro pobūdžio. Minėta, jog tarnybinio tyrimo išvadoje neužtenka abstrakčiai suformuluoti kaltinimą, joje turi būti aiškiai ir pagrįstai nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, jog nesiaiškintos priežastys, dėl kurių pareiškėjas galimai nesilaikė administracinių medžiagų nagrinėjimo terminų, nors atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas nuo 2015-01-16 buvo nušalintas nuo tarnybos (b.l. 6, 36), taip pat nevertinta, jog daugeliu atvejų nurodymai pareiškėjui duoti likus 2 ir mažiau savaičių iki jo nušalinimo, o pavedimas medžiagoje ROIK 0114000792483 duotas 2015-01-15, t.y. paskutinę pareiškėjo darbo dieną iki nušalinimo. Nušalinimas nuo tarnybos nesiejamas su pareiškėjo valia, todėl atitinkamai jis galėjo planuoti darbus nežinodamas, jog bus nušalintas, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nevertintos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2012-02-10 Nr. A756-156/2012, 2011-09-22 Nr. A62-2207/2011, 2011-02-17 Nr. A62-773/2011, 2009-09-21 Nr. A438-1112/2009, 2006-12-04 Nr. A6-2160/2006 ir kt.). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu tarnybinis patikrinimas Nr. 30-IS-12 pareiškėjo atžvilgiu atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl jame reiškiamas kaltinimas šalintinas iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties.

Tarnybinio patikrinimo 2015-01-30 išvadoje Nr. 30-IS-13 konstatuota, kad pareiškėjas 2015-01-15 11.50 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, buvo užsirakinęs darbo kabinete, turėjo atidaryto ir išpilstyto į stiklines alkoholio ir jį vartojo. Sunkinančia aplinkybe pagal Statuto 26¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinta tai, jog tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė kartu su kitu pareigūnu. Pareiškėjui 2015-01-21 pasirašytinai įteiktas 2015-01-16 pranešimas Nr. 30-PR1-3 dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-01-21. Nors pareiškėjas su pranešimu dėl nusižengimo supažindintas tą pačią dieną, iki kurios turėjo pateikti paaiškinimą, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog paaiškinimą pateikė. Konstatuotina, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

Pareiškėjui reiškiamas kaltinimas pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 punkto (laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Alkoholio kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2015-05-01) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagal kurią Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus draudžiama (...) policijos įstaigose ir jų teritorijose, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-05-21 įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tvarkos taisyklių 7 punkto (laikytis nustatyto darbo laiko režimo), 16 punkto (laikytis vidaus tvarkos taisyklių), 18 punkto, 19 punkto (draudžiama darbo metu darbo vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų), 20 punkto (draudžiama darbo vietoje laikyti asmeninius maisto produktus ir gėrimus matomoje vietoje), 21 punkto (rūpintis, kad darbo vieta būtų tvarkinga), 23 punkto (draudžiama kabinete būti užsirakinus), Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.24, 4.26, 4.28 punktų ir pareigybės aprašymo nustatytus reikalavimus bei tarnybos drausmę. Pažymėtina, jog pareiškėjas pripažįsta pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir darbo drausmę tuo požiūriu, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu laiku buvo užsirakinęs darbo kabinete ir ant stalo turėjo butelį alaus, tačiau neigia jį gėręs. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad pareiškėjas buvo blaivus, t.y. matuoklio parodymai 0,00 promilių. Alkoholio matavimo prietaisui atlikta metrologinė patikra, išduotas sertifikatas. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, susijusiose su neblaivumo fakto įrodinėjimu, esant alkotesterio metrologinės patikros sertifikatui laikytina, kad asmens blaivumo patikrinimas yra atliktas tinkamai ir testo rezultatas laikytinas patikimu įrodymu (žr. 2010-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1051/2010, 2013-10-23 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą). Pareiškėjo blaivumas konstatuotas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau pareiškėjas vis tiek yra kaltinamas vartojęs alkoholinius gėrimus tarnybos metu. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog alkoholio turėjimas darbo vietoje yra prilygintas jo vartojimui. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai išplečia alkoholio vartojimo sąvoką, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog toje pačioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas buvo blaivus. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvados paskirtį ir teisinę reikšmę, joje turi būti tik konkretūs nustatyti faktai, pagrindžiantys tarnybinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinimas vartojus alkoholį grindžiamas samprotavimais ir teisės normų interpretacija alkoholio turėjimą prilyginant jo vartojimui bei teiginiais, jog nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas. Nustatytų aplinkybių pagrindu ir nesant neginčijamų įrodymų, iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties šalintinas alkoholio vartojimas tarnybos metu. Kitoje dalyje konstatuotina, jog pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis ir dėl to ginčo byloje nekyla, todėl jis pagrįstai bei teisėtai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, tačiau iš kaltinimo apimties pašalinus buvimą neblaiviam tarnyboje ir netinkamą administracinių teisės pažeidimų tyrimą, darytina išvada, jog griežtas papeikimas nėra adekvati nuobauda padarytiems tarnybiniams nusižengimams. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne. Priešingas vertinimas, t. y., kad teismas panaikina, o ne pakeičia paskirtą tarnybinę nuobaudą vien dėl to, jog ji nėra adekvati padarytam pažeidimui ar nėra kitų privalomų sąlygų atitinkamai nuobaudai skirti, nors tarnybinis nusižengimas buvo padarytas ir egzistuoja kitos sąlygos švelnesnei tarnybinei nuobaudai skirti, leistų tarnybinį nusižengimą padariusiems valstybės tarnautojams nepagrįstai išvengti teisinės atsakomybės už savo pareigų neatlikimą ar netinkamą jų atlikimą, t. y. valstybės tarnautojui neatsirastų neigiamų pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas 2015-02-13 įsakymu Nr. 30-TE-200 atleistas nuo 2015-02-17 iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigų ir į aukščiau aptartų Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 10 dalies formuluotę, konstatuotina, jog ginčijami Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 ir 2015-04-13 įsakymas Nr. 30-TE-494 yra neteisingai suformuluoti tuo aspektu, jog jais pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Tuo tarpu, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog tarnybinė nuobauda S. D. turėtų būti ne paskirta, bet priimtas sprendimas dėl jo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2015-04-13 įsakymas Nr. 30-TE-494 keistini pripažįstant, jog S. D. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo užsirakinęs kabinete ir turėjo alkoholinių gėrimų, ir jam turėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda pastaba. Pareiškėjo patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2015-04-13 įsakymą Nr. 30-TE-494 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-19 įsakymo Nr. 30 TE-228 pakeitimo“ ir pripažinti, jog S. D. padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda pastaba,

atmesti kitoje dalyje pareiškėjo S. D. patikslintą prašymą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.