Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. prašymą atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininkas 2015-02-13 įsakymu Nr. 30-TE-200 atleido iš vidaus tarnybos 2015-02-17 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėją S. D.. Įsakymas priimtas, vadovaujantis Klaipėdos apskrities VPK 2015-02-13 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20. Pareiškėjas iš tarnybos atleistas, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame įtvirtintas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas – jei pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą (b. l. 7).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015-02-19 įsakymu Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadas Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13 S. D. paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2015-04-13 įsakymu Nr. 30-TE-494 pakeitė 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, nurodant, kad tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas S. D. paskirta kaip buvusiam pareigūnui.

Pareiškėjas S. D. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos AVPK viršininko 2015-02-13 įsakymą Nr. 30-TE-200, 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228, 2015-04-13 įsakymą Nr. 30-TE-494. Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti jį į tarnybą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur (10000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 31 – 33).

Pareiškėjas S. D. teismui paaiškino, kad 2015-02-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20 yra paremta ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00312-14 medžiaga, kurioje jam 2015-01-15 pareikštas įtarimas padarius LR BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjo teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nurodė, kad jis vykdė pareigūno V. K. nurodymą surašyti būtent tokį administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos informatoriui A. B.. Protokolą surašė ne atradus A. B. prekybos vietoje kontrabandines cigaretes, bet kitą dieną, kai pažeidėjas A. B. atėjo pasiimti pareigūno V. K. iniciatyva neapskaitytų cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūno V. K. nurodymu nurodė, jog A. B. 2014-01-31 7 val. 13 min. gabeno 10 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, su Baltarusijos banderolėmis, tačiau tikslų cigarečių kiekį žinojo tik pareigūnas V. K.. Dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo kiti pareigūnai, kurie taip pat turi prisiimti atsakomybę už neapskaičiuotų, poėmio protokolu neišimtų ir nekonfiskuotų cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pripažino, jog paėmė bloką cigarečių, nes žinojo, kad baudžiant asmenį pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį cigaretės visada yra konfiskuojamos. Ginčijamas įsakymas dėl jo atleidimo iš tarnybos yra perteklinis, nes priimtas galiojant įsakymui dėl jo nušalinimo nuo pareigų, o tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, nesilaikant nekaltumo prezumpcijos, ir nesant neginčijamų jo kaltės įrodymų paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda atleidimas. 2015-02-19 įsakymas Nr. 30-TE-228, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas, vadovaujantis 2015-01-30 tarnybinių patikrinimų išvadomis Nr. 30-IS-12 ir Nr. 30-IS-13, taip pat naikintinas nesant tarnybinio pažeidimo subjekto, nes nuobauda paskirta jį atleidus iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas nurodė, jog atleidimas iš tarnybos buvo netikėtas, nes jis atleistas laikino nušalinimo nuo tarnybos metu. Dėl to turėjo skubiai ieškoti kito darbo, kurio iki šiol nepavyko rasti, todėl pragyvenimui ir atsiskaitymams su kreditoriais buvo priverstas skolintis, o tai gali lemti ne tik jo, bet ir jo šeimos bankrotą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog po atleidimo iš kolegų sulaukė ne vieno nepatogaus klausimo, turėjo aiškintis ir šeimos nariams, ieškoti teisinės pagalbos, slegiant emocinei depresijai svarstė galimybes ieškoti psichologo pagalbos. Tokia situacija yra nepagrįstas jo asmenybės pažeminimas, pakirstas jo pasitikėjimas valstybe ir vidaus tarnyba ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2896,20 Eur (10000 Lt).

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11 – 13). Teigė, kad 2015-01-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-12 konstatuota, jog pareiškėjui tiesioginis vadovas davė pavedimus patikslinti pareiškimus ir priimti sprendimus pagal 2014-12-29 medžiagą ROIK 0114000821306, 2015-01-02 medžiagą ROIK 0115000004199, 2014-12-20 medžiagą ROIK 0114000804592, 2014-11-29 medžiagą ROIK 0114000763178, 2014-11-08 medžiagą ROIK 0114000725782, 2014-12-26 medžiagą ROIK 0114000815793, 2014-12-30 medžiagą ROIK 0114000823518, 2014-12-23 medžiagą ROIK 0114000811651, tačiau pareiškėjas neatliko jokių tyrimo veiksmų, tarnybinių pranešimų apie tyrimo pratęsimą nesurašė. Pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) tyrimus nepagrįstai vilkino ir nesiėmė priemonių sprendimams priimti, netinkamai atliko jam priskirtas tarnybines funkcijas, pateisinamų priežasčių tokiam neveikimui nenurodė. Pareiškėjas tokiais veiksmais (neveikimu) sąmoningai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 168 straipsnio 1 dalies, Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.10 punkto, Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo 16.4 punkto, 20 punkto, pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.14 - 7.17, 7.22 punktų reikalavimus bei tarnybos drausmę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-13 konstatuota, kad pareiškėjas 2015-01-15 11.50 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, buvo užsirakinęs darbo kabinete, turėjo atidaryto ir išpilstyto į stiklines alkoholio, bei jį vartojo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 6 punkto, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-05-21 įsakymu Nr. 30-V-449 patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK Vidaus tvarkos taisyklių 7, 16, 18 - 21 punktų, 23 punkto, Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.6, 4.24, 4.26, 4.28 punktų ir pareigybės aprašymo nustatytus reikalavimus bei tarnybos drausmę. 2015-04-13 įsakymu Nr. 30-TE-494 pakeistas 2015-02-19 įsakymas Nr. 30-TE-228, nes tekste padaryta gramatinė klaida.

Taip pat atsakovas teigė, jog 2015-02-13 įsakymas Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ taip pat yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigas, 2014-10-30 (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame turguje kartu su policijos pareigūnu V. P. pastebėjo paliktą rankinę su kontrabandinėmis cigaretėmis. Įtarę, kad tai jiems žinomo asmens A. B. cigaretės, jas pristatė į Klaipėdos miesto 1 PK. Vyresnysis tyrėjas V. K. sužinojęs, kam priklauso cigaretės, davė pareiškėjui nurodymą surašyti A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už minimalų kiekį, t. y. 10 pakelių cigarečių. Pareiškėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, o likusias cigaretes pasidalijo su V. P. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas suklastojo tarnybinius dokumentus, pasinaudojo tarnybine padėtimi pasiimdamas dalį kontrabandinių cigarečių, o kitą dalį cigarečių grąžino A. B., taip padėdamas jam išvengti atsakomybės. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas ne tik neužtikrino nusikalstamos veikos atskleidimo ir visapusiško ištyrimo, bet ir pats atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga ir grubiai pažeidė tarnybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu savo elgesiu pareigūnas pažeidė pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.15 punktų reikalavimus, Etikos kodekso normas, įpareigojančių saugoti profesinę garbę ir gerą vardą, elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas); veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei (4.8 punktas); būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas); informuoti kolegas apie pastebėtas jų padarytas klaidas (4.11 punktas); nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai (4.12 punktas), sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos - policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos procedūros nėra pažeistos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. D. patikslintą prašymą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2015-04-13 įsakymą Nr. 30-TE-494 „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-02-19 įsakymo Nr. 30 TE-228 pakeitimo“ ir pripažino, jog S. D. padarė tarnybinį nusižengimą, ir jam turėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda pastaba. Teismas kitą pareiškėjo S. D. prašymo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Procedūrinių pažeidimų atliekant tarnybinį patikrinimą nenurodo ir pareiškėjas.

Teismas pažymėjo, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad pareiškėjui formuluojamo kaltinimo apimtį sudaro tai, jog jis 2014-10-31 tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su tyrėju V. P. turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paėmė iš pažeidėjo A. B. kontrabandines cigaretes „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė klaidingą sulaikymo laiką ir išimtų cigarečių pakelių skaičių ir pasisavino paimtas cigaretes, o kitą dalį cigarečių grąžino A. B. taip padėdamas išvengti jam atsakomybės. Išvadoje nurodyta, jog tokiais veiksmais pareiškėjas sąmoningai tyčia pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktus, nesilaikė Etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.11, 4.12 punktų, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.13, 7.15 punktų reikalavimų bei sulaužė Statuto 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ir duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą, sumenkino valstybės institucijos – policijos autoritetą bei pažemino policijos pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje reiškiami kaltinimai suformuluoti aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė.

Policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014-10-04 iki 2015-09-01) 3 straipsnyje įtvirtinta, jog policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, o 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais. Vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, o 5 punkte - laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose įtvirtinta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu. Policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 (redakcija, galiojanti nuo 2006-12-13) patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4 punkte nustatyti reikalavimai policijos pareigūno elgesiui tarnybos metu, tarp kurių numatyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 punktas), veikti sąžiningai, su pagarba visuomenei (4.8 punktas), būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų (4.9 punktas), informuoti kolegas apie pastebėtas jų padarytas klaidas, taip pat pateikti savo pastabas ar siūlymus (4.11 punktas), nepasiduoti valdžios ir valdymo institucijų, pareigūnų, visuomenės informavimo priemonių, visuomenės bei atskirų piliečių ir kitų asmenų neteisėtai įtakai (4.12 punktas). Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2009-05-26 įsakymu Nr. 30-V-249 patvirtinto Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo 7 punkte įtvirtintos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, tarp kurių yra įtvirtinta asmeninė atsakomybė už pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą priskirtoje teritorijoje (7.1 punktas), planavimas, organizavimas, vykdymas ir asmeninė atsakomybė už pavestų uždavinių vykdymą įgyvendinant Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus bei Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymus ir nurodymus (7.2 punktas), administracinės teisės pažeidėjų nustatymas, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas (7.13 punktas), pavestų užduočių, tarnybinių funkcijų savalaikis vykdymas (7.15 punktas). Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, jog pareiškėjas su pareigybės aprašymu pasirašytinai supažindintas 2009-09-01, o policijos pareigūno priesaiką davė 1995-04-14.

Teismas padarė išvadą, kad teisės aktais Lietuvos policijai, o taip pat ir pareiškėjui kaip šios sistemos tarnautojui, pavestos labai svarbios nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo funkcijos. Tai yra valstybės ir visuomenės viešasis interesas, todėl valstybė ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, jog nusikalstamos veikos ir teisės pažeidimai bus atskleisti, o pažeidėjai nustatyta tvarka patraukti atsakomybėn. Taip pat valstybė ir visuomenė turi teisėtą lūkestį, kad policijos pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, nepiktnaudžiaus tarnyba, jų elgesys tarnyboje bus nepriekaištingas. Ginčo atveju pareiškėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iš pagrindinių užduočių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų prevencija, išaiškinimas bei atitinkamų poveikio priemonių pažeidėjams taikymas, pareigūnas, todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (šiuo atveju policijos pareigūnas) nevykdo pagrindinių policijos uždavinių ir konkrečių jam, policijos pareigūnui, nustatytų pareigų, akivaizdžiai kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja.

Teismas nurodė, kad byloje nekyla ginčas dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 2014-10-30 vykdydamas tarnybines pareigas su kolega V. P. turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rado sportinį krepšį, pilną kontrabandinių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurį parsivežė į policijos komisariatą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne tą pačią dieną ir jame nurodė, jog rastas cigarečių kiekis tik 10 pakelių, o kitas kontrabandines cigaretes grąžino pažeidėjui ir dalį pats pasisavino. Pareiškėjas taip pat pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kontrabandinių cigarečių (10 pakelių) poėmio protokolą surašė po kelių dienų, o ne iš karto, nors jam yra žinoma nustatyta tvarka, jog šie dokumentai turi būti surašomi iš karto. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltės nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnas V. K. jam nurodė iš karto nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o vėliau paskambinęs pasakė, jog susitarė su kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujančio A. B. žmona L. B., kad jis prisiims atsakomybę už rastas 10 pakelių kontrabandinių cigarečių, jeigu likusios bus jam grąžintos. Nurodytas aplinkybes parodė ir liudytoju apklaustas V. K., pripažinęs, jog už suteiktą informaciją apie kontrabandinėmis cigaretėmis prekiaujančius asmenis A. B. įspėdavęs apie policijos reidus ir jo nebausdavęs, nors A. B. nėra oficialus policijos informatorius. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiuose L. B. ir A. B. paaiškinimuose nurodytos analogiškos faktinės aplinkybės. Šių asmenų paaiškinimuose taip pat nurodyta, jog tarp grąžintų cigarečių jie pasigedo 80 pakelių (8 blokų), kuriuos, jų manymu, galimai pasiėmė policijos pareigūnai. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu pripažino jam inkriminuojamus kaltinimus ir nurodė, jog su V. P. pasiėmė po 20 pakelių (2 blokus) cigarečių, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas neigė pasisavinęs cigaretes ir nurodė, jog paėmė 10 pakelių (1 bloką) administracinio teisės pažeidimo įforminimui, tačiau sau asmeniškai daugiau cigarečių neėmė. Pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu vertintini kaip parodymų keitimas, nes prašyme teismui pareiškėjas pripažino pasisavinęs cigaretes. Aplinkybė, jog V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių pasisavinimo nutrauktas (b. l. 101-102), o V. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 95-98), neturi įtakos pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, jog nurodyti pareigūnai nėra atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, nes iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šie pareigūnai iš tarnybos atleisti jų pačių prašymu. Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina pareiškėjo kaltę dėl jo, policijos pareigūno, tiesioginių funkcijų nevykdymo – administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos tinkamo nefiksavimo ir galimybės asmeniui išvengti atsakomybės sudarymo. Konstatuotina, jog atsakovas tinkamai įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, todėl pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas byloje surinktais leistinais bei pakankamais įrodymais.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys ir tarnybinių pareigų nevykdymas nustatyta tvarka ir laiku neužfiksuojant ir neįforminant padaryto administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos ir kontrabandinių cigarečių pasisavinimas ir grąžinimas asmeniui, jomis prekiaujančiam, taip leidžiant jam tęsti neteisėtus veiksmus ir neužkertant kelio pažeidimo ar nusikaltimo darymui, o iš esmės jį skatinant – rodė nepagarbą visuomenei, žemino pareigūno vardą, diskreditavo vidaus reikalų instituciją ir buvo nesuderinamas su pareiškėjo eitomis pareigomis. Nurodytų veikų visuma akivaizdžiai menkina policijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą policija, o toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Teismas nurodė, kad Statuto 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir kad šiame ikiteisminiame tyrime dar nėra įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas, nėra kliūtis vertinti pareiškėjo veiksmus dėl jų atitikimo teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūno funkcijas bei pareigas, reikalavimams ir taikyti pareiškėjui tarnybinės atsakomybės priemones už tarnybinių pareigų nevykdymą, pažeminusį policijos pareigūno vardą, nes baudžiamoji ar administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra atskiros (savarankiškos) teisinės atsakomybės rūšys.

Teismas konstatavo, jog Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-13 įsakymas Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo prašymuose išdėstytų argumentų pagrindu. Atmestini taip pat kaip nepagrįsti pareiškėjo išvestiniai reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur neturtinės žalos, siejamos su atleidimu iš tarnybos, atlyginimo priteisimo.

Dėl pareiškėjo S. D. reikalavimų panaikinti 2015-02-19 įsakymą Nr. 30 TE-228, 2015-04-13 įsakymą Nr. 30-TE-494 teismas, įvertinęs Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 26 straipsnio 10 dalies nuostatas konstatavo, kad net ir atleisto pareigūno atžvilgiu gali būti pradedamas, o jeigu yra pradėtas, tęsiamas tarnybinis patikrinimas ir jo atžvilgiu gali būti priimamas sprendimas dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta. Pareiškėjui 2015-01-28 pasirašytinai įteiktas 2015-01-26 pranešimas Nr. 30-PR1-8 dėl tarnybinio nusižengimo ir pasiūlyta pateikti paaiškinimą iki 2015-01-27. Teismas atsižvelgęs į tai, jog tarnybinis nusižengimas pradėtas pareiškėjo laikino nušalinimo nuo tarnybos metu, konstatavo, kad pareiškėjo teisės šiuo atžvilgiu buvo apribotos ir pažeistos. Nesudarius pareiškėjui galimybės duoti paaiškinimus ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis galimai laiku neištyrė administracinių teisės pažeidimų medžiagų ar neatliko kitų veiksmų, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, o kaltinimas pareiškėjui formuluojamas abstrakčiai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokių konkrečiai veiksmų neatliko pareiškėjas ir kokie konkretūs terminai jiems atlikti pažeisti tiriant kitas medžiagas. Kaltinimas pareiškėjui formuluojamas abstrakčiai, nurodomos bendrosios teisės normos, t. y. iš tarnybinio tyrimo išvados neaišku, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo pareigų, susijusių su bylų nagrinėjimu, nevykdymas. Išvadoje nedetalizuota, kas konkrečiai neatlikta, kokie sprendimai nepriimti, kokių procesinių priemonių nesiimta, ir kokie konkretūs terminai pažeisti. Tarnybinio tyrimo išvadoje neužtenka abstrakčiai suformuluoti kaltinimą, joje turi būti aiškiai ir pagrįstai nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Iš tarnybinio patikrinimo išvados taip pat matyti, jog nesiaiškintos priežastys, dėl kurių pareiškėjas galimai nesilaikė administracinių medžiagų nagrinėjimo terminų, nors atsakovui buvo žinoma, kad pareiškėjas nuo 2015-01-16 buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat nevertinta, jog daugeliu atvejų nurodymai pareiškėjui duoti likus 2 ir mažiau savaičių iki jo nušalinimo, o pavedimas medžiagoje ROIK 0114000792483 duotas 2015-01-15, t. y. paskutinę pareiškėjo darbo dieną iki nušalinimo. Nušalinimas nuo tarnybos nesiejamas su pareiškėjo valia, todėl atitinkamai jis galėjo planuoti darbus nežinodamas, jog bus nušalintas, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nevertintos. Teismas padarė išvadą, kad tarnybinis patikrinimas Nr. 30-IS-12 pareiškėjo atžvilgiu atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, todėl jame reiškiamas kaltinimas šalintinas iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties.

Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo 2015-01-30 išvadoje Nr. 30-IS-13 konstatuota, kad pareiškėjas 2015-01-15 11.50 val. tarnybos metu, tarnybos vietoje, buvo užsirakinęs darbo kabinete, turėjo atidaryto ir išpilstyto į stiklines alkoholio ir jį vartojo. Sunkinančia aplinkybe pagal Statuto 261 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinta tai, jog tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė kartu su kitu pareigūnu. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir darbo drausmę tuo požiūriu, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytu laiku buvo užsirakinęs darbo kabinete ir ant stalo turėjo butelį alaus, tačiau neigia jį gėręs. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad pareiškėjas buvo blaivus, t. y. matuoklio parodymai 0,00 promilių. Alkoholio matavimo prietaisui atlikta metrologinė patikra, išduotas sertifikatas. Pareiškėjo blaivumas konstatuotas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, tačiau pareiškėjas vis tiek yra kaltinamas vartojęs alkoholinius gėrimus tarnybos metu. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog alkoholio turėjimas darbo vietoje yra prilygintas jo vartojimui. Teismo vertino, kad atsakovas nepagrįstai išplečia alkoholio vartojimo sąvoką. Nesant neginčijamų įrodymų, teismas iš pareiškėjui reiškiamo kaltinimo apimties pašalino alkoholio vartojimo aplinkybę tarnybos metu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis ir dėl to ginčo byloje nekyla, todėl jis pagrįstai bei teisėtai patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, tačiau iš kaltinimo apimties pašalinus buvimą neblaiviam tarnyboje ir netinkamą administracinių teisės pažeidimų tyrimą, darytina išvada, jog griežtas papeikimas nėra adekvati nuobauda padarytiems tarnybiniams nusižengimams. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog pareiškėjas 2015-02-13 įsakymu Nr. 30-TE-200 atleistas nuo 2015-02-17 iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjo pareigų ir į aukščiau aptartų Statuto 26 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir to paties straipsnio 10 dalies formuluotę, konstatuotina, jog ginčijami Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 ir 2015-04-13 įsakymas Nr. 30-TE-494 yra neteisingai suformuluoti tuo aspektu, jog jais pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda. Tuo tarpu, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog tarnybinė nuobauda S. D. turėtų būti ne paskirta, bet priimtas sprendimas dėl jo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-02-19 įsakymas Nr. 30 TE-228 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir 2015-04-13 įsakymas Nr. 30-TE-494 keistini pripažįstant, jog S. D. padarė tarnybinį nusižengimą – tarnybos metu buvo užsirakinęs kabinete ir turėjo alkoholinių gėrimų, ir jam turėtų būti paskirta Statuto 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta tarnybinė nuobauda pastaba. Pareiškėjo patikslintas prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.

III.

Pareiškėjas S. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas neteisingai konstatavo faktines bylos aplinkybes, plečiamai aiškino Vidaus tarnybos Statuto 3-ame straipsnyje nurodytus principus. Faktinių aplinkybių visuma įrodo, kad pareigūnas pagal pavaldumą būdamas atsakingu ir pavaldžiu savo tiesioginiam viršininkui Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus vyriausiajam tyrėjui V. K., vykdė tik jo pavedimus, nes tai jam buvo privaloma pagal tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau tekste: pareigybių aprašymas) 7.22 punktą. Teismas, nagrinėdamas bylą, pareigybių aprašymo nuostatų nenagrinėjo. Pareigūnas pagal pareigybių aprašymą asmeniškai atsako už jam pavestų funkcijų, tame tarpe ir viršininkų pavedimų ir įsakymų vykdymą. Tai numato ir Vidaus tarnybos statutas. S. D. drausmine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai. Pareiškėjas buvo atskleistos neteisėtos veikos iniciatorius. S. D. užfiksavo A. B. pažeidimą turgavietėje 2014-10-30. Protokolo A. B. jis negalėjo surašyti iš karto, nes pažeidėjo A. B. įvykio vietoje nebuvo ir jis jau buvo paskambinęs pareigūnui V. K., kuris į Klaipėdos miesto pirmąjį komisariatą A. B. liepė atvykti sekančios dienos ryte. A. B. administracine tvarka nebuvo nubaustas, kai administracinė teisena nuo priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, perėjo kito pareigūno V. K. žinion. Dvigubų drausminės ir baudžiamosios atsakomybės standartų taikymas policijos pareigūnams, kurių veikos tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuotos vienodai, akivaizdžiai pažeidžia sąžiningumo, atsakomybės ir pavyzdingumo principus, griauna visuomenės ir pačių pareigūnų pasitikėjimą visa policijos įstaigų sistema. Bylos teisena turėjo būti privalomai stabdoma kol įsiteisės teismo nuosprendis, nes tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu S. D. atleistas iš vidaus tarnybos, nėra objektyvus, nes atliktas remiantis išimtinai nurodyto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo neužbaigus, susidaro teisiniu požiūriu ydinga situacija, kai tariamai drausmine tvarka nubaustas asmuo paraleliai ir iki šiol persekiojamas ir baudžiamojo persekiojimo priemonėmis. Pažeista Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalyje reglamentuota tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarka. S. D. priskirta neteisėta veika neturi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių ir šio tariamo pažeidimo negalima atriboti nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Atsakovai Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovai nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, visapusiškai, išsamiai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjęs visas administracinės bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde S. D. akcentavo, jog negali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn už tiesioginio pagal pavaldumą viršininko, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. K., pavedimo vykdymą, nes toks pavedimų vykdymas numatytas jo pareigybės aprašyme. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 3 punktas nustatė, kad „Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia“. Šiuo atveju neteisėto nurodymo nevykdymas negali būti pagrindas pripažinti S. D. padarius tarnybinį nusižengimą, nes nustatęs, jog pavedimas duodamas žinomai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareigūnas nebesaistomas pareigos besąlygiškai vykdyti tokį pavedimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

2015-02-13 įsakymas Nr. 30-TE-200 „Dėl inspektoriaus S. D. atleidimo“ priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir remiantis Klaipėdos apskrities VPK viršininko patvirtinta 2015-02-12 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-20.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patikrino, ar pagrįstai pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014-10-30 vykdydamas tarnybines pareigas su V. P. turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rado sportinį krepšį, pilną kontrabandinių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurį parsivežė į policijos komisariatą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne tą pačią dieną ir jame nurodė, jog rastas cigarečių kiekis tik 10 pakelių, o kitas kontrabandines cigaretes grąžino pažeidėjui ir dalį pats pasisavino. Pareiškėjas šių teismo išvadų apeliaciniame skunde nenuginčijo. Iš Klaipėdos apskrities VPK 2015-02-13 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 30-IS-20 (b. l. 63) seka, kad pareiškėjas S. D. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė žinomai klaidingą rastų cigarečių kiekį. Pareiškėjas S. D. pats atidavė V. B. krepšį su kontrabandinėmis cigaretėmis. Tai įrodo, kad S. D. pats atliko procesinius veiksmus administracinėje byloje, pats savarankiškai sprendė dėl cigarečių konfiskavimo ar grąžinimo, t. y. jis, o ne V. K., kaip nurodo apeliantas, buvo atsakingas už tinkamus procesinius veiksmus administracinėje byloje ir jų atlikimą pagal galiojančius įstatymus.

Iš pareiškėjo S. D. paaiškinimų seka, kad jis su V. P. pasisavino po 2 blokus iš V. B. krepšio, o prieš atiduodamas krepšį V. B. išėmė dar vieną bloką cigarečių (b. l. 63). Pareiškėjas S. D. neįrodė, kad cigaretes vogti būtų liepęs V. K..

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048 redakcija) nustatė, kad žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia. Pareiškėjas S. D. žinojo, kad V. K. nurodymas surašyti protokolą už 1 bloką cigarečių ir grąžinti kontrabandines cigaretes V. B. yra žinomai neteisėtas. Būdamas pareigūnu puikiai suvokė, kad jam jokia atsakomybė už atsisakymą vykdyti neteisėtus nurodymus negresia. Todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad V. K. nurodžius dėl protokolo turinio, jam atsakomybė neatsiranda.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria apygardos administracinio teismo išvadoms, kad pareiškėjo elgesys ir tarnybinių pareigų nevykdymas nustatyta tvarka ir laiku neužfiksuojant ir neįforminant padaryto administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos ir kontrabandinių cigarečių pasisavinimas ir grąžinimas asmeniui, jomis prekiaujančiam, taip leidžiant jam tęsti neteisėtus veiksmus ir neužkertant kelio pažeidimo ar nusikaltimo darymui, o iš esmės jį skatinant – rodė nepagarbą visuomenei, žemino pareigūno vardą, diskreditavo vidaus reikalų instituciją ir buvo nesuderinamas su pareiškėjo eitomis pareigomis. Nurodytų veikų visuma akivaizdžiai menkina policijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą policija, o toks pareiškėjo elgesys akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Pareiškėjo elgesys pagrįstai kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad tai, V. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandinių cigarečių pasisavinimo nutrauktas, o V. K. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi įtakos pareiškėjo veiksmų teisiniam vertinimui nagrinėjamoje byloje.

Sprendžiant dėl pareigūno tarnybinės atsakomybės, jo veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę ar baudžiamąją teisę. Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalis (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) numatė, jog pareigūnai už tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad bylos teisena turėjo būti privalomai stabdoma kol įsiteisės teismo nuosprendis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.