- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1386-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06565-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rent Service Group“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rent Service Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-11298-1176/2024 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rent Service Group“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis S. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Kredito partneris“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rent Service Group“ (toliau – ir pareiškėja, skolininkė arba apeliantė) 2024 m. balandžio 10 d. pateikė skundą dėl antstolio S. M. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-170-6171 (toliau – ir patvarkymas) kaip neteisėtą.
2. Skunde nurodė, kad antstolis patvarkymu įpareigojo skolininkę ar jos įgaliotus asmenis sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui apžiūrėti ir įvertinti areštuotą bei įkeistą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – nekilnojamasis turtas, atskirai – žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas), ir paskyrė šio turto apžiūros datą ir laiką – 2024 m. balandžio 12 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Tokie antstolio veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nors antstolis remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 ir 644 straipsniais, tačiau šie straipsniai nesuteikia antstoliui teisės ar pareigos skolininkei leisti tretiesiems asmenims (šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) atstovams) patekti į skolininkės gyvenamąsias patalpas ir jas apžiūrėti. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsniu, teigia, kad patvarkyme antstolis nenurodė nei vieno atvejo, numatyto minėtame straipsnyje, kuris suteiktų teisę jam ar kitam asmeniui be skolininkės sutikimo patekti į jos gyvenamąją patalpą (būstą). Vadovaujantis CPK 615 straipsnio 1 dalimi, tik antstolis, o ne tretieji asmenys, apžiūrėti gyvenamąsias patalpas turi teisę tik tuo atveju, jei tai reikalinga išieškojimui vykdyti, tačiau šiuo atveju antstolis nurodo, jog tikslas patekti į gyvenamąsias patalpas yra tam, jog būtų atliktas turto vertinimas, kas, anot skolininkės, nelaikytina išieškojimo vykdymu. Be to, minėtose patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą ir kurį turėtų apžiūrėti.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. 2024 m. balandžio 17 d. patvarkymu skolininkės skundą atmetė ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei įteiktas 2023 m. birželio 3 d. / 2024 m. birželio 7 d. Per raginime numatytą terminą skolininkė nepateikė duomenų apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį, todėl antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai. 2023 m. birželio 7 d. nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, 2023 m. liepos 28 d. paskirta ekspertizė šio nekilnojamojo turto vertei nustatyti (2023 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto vertė – 119 000 Eur). 2023 m. spalio 4 d. vykdomojoje byloje antstolis gavo išieškotojos UAB „Kredito partneris“ (toliau – ir išieškotoja) prieštaravimus dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Anot išieškotojos, atsižvelgiant į rinkoje esančią situaciją, nekilnojamojo turto vertė turėtų būti žymiai didesnė, todėl reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis, siekdamas apsaugoti skolininkės ir išieškotojos interesus vykdymo procese bei užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, 2024 m. kovo 6 d. paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2024 m. balandžio 3 d. ekspertas antstoliui pranešė, jog skolininkė nesudarė sąlygų turto apžiūrai, todėl antstolis skundžiamu patvarkymu įpareigojo skolininkę sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą. Antstolio vykdomojoje byloje atlikti veiksmai, susiję su skolininkei priklausančio turto areštu bei jo įkainojimu vykdymo procese, yra sudedamoji vykdymo proceso dalis ir yra sietini su skolų išieškojimu pagal CPK 586 straipsnį.
Atsiliepimas
4. Išieškotoja UAB „Kredito partneris“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti antstolio patvarkymą. Nurodė, kad pareiškėja pagal paskolos sutartį Nr. CPLT220322-1 hipoteka įkeitė nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą. Nutraukus paskolos sutartį, buvo išduotas vykdomasis raštas, pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai. Siekiant tinkamai įvertinti minėtą turtą, antstolis byloje paskyrė pakartotinę ekspertizę, kurios atlikimui reikalinga turtą apžiūrėti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Pareiškėja nenurodo, dėl kokių priežasčių neįleidžia antstolio ir turto vertintojo, o tik skundžia antstolio veiksmus tokiu būdu vilkindama vykdymo procesą, pažeisdama ir CPK 644 straipsnyje numatytą pareigą nekliudyti vykdymo veiksmų atlikimui. Šiuo atveju patalpų apžiūra su tikslu įvertinti areštuotą turtą yra reikalinga išieškojimo proceso vykdymui ir yra sudedamoji vykdymo proceso dalis, todėl antstolis skolininkę pagrįstai įpareigojo sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui apžiūrėti ir įvertinti areštuotą bei įkeistą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjos argumentai, kad patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą ir kurį turėtų apžiūrėti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo patekti į skolininkės gyvenamąją patalpą, yra nelogiški, nes antstoliui reikalinga įvertinti patį nekilnojamąjį turtą, o ne jame esančius daiktus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
6. Teismas konstatavo, kad skolininkė nesudarė sąlygų ekspertui nustatytu laiku apžiūrėti turtą, todėl antstolis, įgyvendindamas pareigą įkainoti areštuotą turtą, jog įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininkės interesus, pagrįstai priėmė ginčijamą patvarkymą.
7. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog ginčijamu patvarkymu nustatytas įpareigojimas pažeidžia jos teises (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas teises), ir nurodė, kad būtent šiuo patvarkymu yra įgyvendinamas priverstinio išieškojimo procesas ir yra susijęs su išieškotojos bei pačios skolininkės interesų pusiausvyros užtikrinimu. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skolininkė vertintojui buvo sudariusi sąlygas apžiūrėti turtą 2023 m. rugsėjo 22 d., pati dalyvavo turto apžiūroje, todėl pareiškėjos argumentai, kad dabar yra pažeidžiamos jos teisės, kelia abejonių, nes skunde nedetalizuojama, kaip pasikeitė situacija ir kaip įpareigojimo ginčijame patvarkyme nustatymas šiuo metu jau pažeidžia jos teises.
8. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėja antstolio 2024 m. kovo 6 d. patvarkymo skirti pakartotinę ekspertizę neskundė, nors turėjo suprasti, jog paskyrus turto vertės nustatymo ekspertizę vėl reikės atlikti areštuoto turto apžiūrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Rent Service Group“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-170-6171.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismo procesinis sprendimas (nutartis) yra aiškiai neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis materialinėms bei procesinėms teisės normoms, reglamentuojančioms įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas byloje esančius įrodymus vertino ne visumoje pagal įrodymų vertinimo viseto taisyklę, bet atsietai vienas nuo kito, be to, teismas skundą išnagrinėjo tik formaliai ir neįsigilino į bylos esmę, kas ir sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo (nutarties) priėmimą.
10.2. Tiek skundžiamas patvarkymas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia teisėtų interesų pusiausvyros principą, nes be jokio teisinio pagrindo sukelia neproporcingus nepatogumus skolininkei – bet kokių pašalinių asmenų lankymasis gyvenamojoje patalpoje trikdo skolininkės ir gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų ramybę ir įprastą veiklą. Antstolis nurodo, jog patekimo į gyvenamąsias patalpas tikslas – turto vertinimui atlikti, tačiau tai nelaikytina išieškojimo vykdymu. Be to, patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą.
10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi 2024 m. balandžio 17 d. turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – metodika), nes ši metodika nereglamentuoja antstolio procesinės veiklos ir jo procesinių veiksmų atlikimo. Antstolio procesinę veiklą ir jo procesinių veiksmų atlikimą reglamentuoja CPK VI dalies „Vykdymo procesas“, kurioje nėra tokio reglamentavimo, kuriuo savo procesinį sprendimą grindė pirmosios instancijos teismas. Turto vertintojas nėra vykdymo proceso dalyvis, todėl jo veiklą reglamentuojantys teisės aktais vykdymo procese negali būti taikomi.
10.4. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos argumentų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje įtvirtinti imperatyvo, jog žmogaus būstas yra neliečiamas. Nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno Konstitucijoje įtvirtinto pagrindo, suteikiančio antstoliui ar kitam asmeniui patekti į skolininko būstą. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija turi didesnę teisinę galią už metodiką ir CPK.
10.5. Antstolis jau buvo atlikęs nekilnojamojo turto vertinimą ir nepateikė jokių argumentų, kodėl jam netiko ankstesnis turto vertinimas ir kodėl iškilo būtinybė atlikti pakartotinį turto vertinimą, nors išieškotoja nereiškė jokių nušalinimų ankstesniam turto vertintojui, todėl nesuprantama, kodėl ankstesnis turto vertinimas netiko ir išieškotojai.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito partneris“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, tiek antstolio patvarkymą, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistus.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje itin išsamiai nurodyta, dėl kokių priežasčių skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, pateikti įrodymai išanalizuoti, todėl skundžiama nutartis yra motyvuotai ir pakankamai pagrįsta. Skolininkė nepateikė jokių loginių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas skundžiamoje nutartyje.
12.2. Skolininkės argumentai, jog antstolis neturi teisinio pagrindo patekti į vertinamą objektą, yra nepagrįsti, nes pačios skolininkės minimoje CPK 615 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai yra reikalinga išieškojimui įvykdyti. Antstolio veiksmai, siekiant įvertinti areštuotą turtą, yra laikytini sudedamąja vykdymo proceso dalimi.
12.3. Antstolis nėra ekspertas nustatantis turto vertę, būtent tam naudodamasis CPK numatyta teise paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, kurią galėtų atlikti ekspertas – UAB (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nenurodo, dėl kokių priežasčių nesuderina su antstoliu bei UAB (duomenys neskelbtini) vertintoja, turto apžiūros datos bei galimybių, tačiau skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo paskirta apžiūros data. CPK 644 straipsnyje numatyta, jog pareiškėja privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, tačiau pareiškėja, nurodydama, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi teisinio pagrindo patekimui į patalpas, aiškiai kliudo atlikti vykdymo veiksmus bei pažeidžia CPK 644 straipsnyje numatytą pareigą nekliudyti vykdymo veiksmų atlikimui.
12.4. Išieškotoja antstoliui po nekilnojamojo turto įvertinimo pareiškė prieštaravimus, abejodama nustatyta turto verte, ir būtent dėl šios priežasties antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę turto įvertinimui. Taigi, šiuo atveju antstolis nurodė priežastis, dėl kurių buvo paskirta pakartotinė ekspertizę.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog antstolio patvarkymu yra įgyvendinamas priverstinio išieškojimo procesas ir jis yra susijęs su išieškotojos bei pačios skolininkės interesų pusiausvyros užtikrinimu. Skolininkė vertintojui atliekant pirmąją ekspertizę buvo sudariusi galimybę nekilnojamąjį turtą apžiūrėti, todėl pareiškėjos argumentai, kad turto apžiūra po pakartotinės ekspertizės paskyrimo pažeidžia jos teises, kelia abejonių. Skolininkė nenurodė, kaip pasikeitė situacija ir kaip įpareigojimo ginčijame patvarkyme nustatymas šiuo atveju jau pažeidžia jos teises. Pažymėjo ir tai, jog antstolio patvarkymo skirti pakartotinę ekspertizę skolininkė neskundė.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo antstolis S. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Skolininkė atskirajame skunde nepateikė naujų duomenų ar motyvų, dėl ko priimta nutartis turi būti panaikinta, o tiesiog perrašė antstoliui teikto skundo turinį. Remiasi hipotetinėmis prielaidomis, visiškai nukrypdama nuo jos atžvilgiu vykdomo priverstinio skolos išieškojimo bei vykdymo procese taikomų procesinių normų. Taip pat nepateikia jokių jos skundo reikalavimus patvirtinančių įrodymų.
Šalies argumentai
14.2. Skolininkė visiškai nepagrįstai skunde nurodo, jog antstolio patvarkymas nėra susijęs su ieškojimo vykdymu vykdymo procese, ir tai paneigia CPK VI dalyje esančios teisės normos, nes šiuo atveju antstolio atliekami veiksmai siekiant įvertinti nekilnojamąjį turtą yra sudedamoji vykdymo proceso dalis, susijusi su skolos išieškojimu vykdomojoje byloje pagal antstoliui pateikta vykdomąjį dokumentą.
14.3. Teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, pati skolininkė visiškai nevertina savo veiksmų vykdymo procese. Nėra suprantama skolininkės pozicija, kai ji vengia vertintojui sudaryti sąlygas turto apžiūrai ir tokiu būdu veikia prieš savo, kaip skolininkės, teisėtą interesą vykdymo proceso, kad areštuoto turto pardavimas vyktų už didžiausią galimą kainą, išlaikant visų vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis S. M. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vykdomoji byla) 2023 m. gegužės 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-170-8023 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal išieškotojos pateiktą Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-5359. 2023 m. birželio 1 d. buvo priimtas raginimas Nr. S-23-170-8113 įvykdyti sprendimą, kuriuo skolininkei per 30 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos terminą buvo pasiūlyta sumokėti 128 978,10 Eur skolą, 0,5 proc. dienos palūkanų normą nuo 108 871,50 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2023 m. sausio 10 d., 12,96 proc. metinę palūkanų normą nuo 104 812,62 Eur sumos, skaičiuojamos nuo 2023 m. sausio 10 d., taip pat 350,31 Eur dydžio vykdymo išlaidas. 2023 m. birželio 7 d. turto arešto aktu Nr. S-23-170-8515 areštuotas nekilnojamasis turtas. Skolininkei per raginime nustatytą terminą jo neįvykdžius, antstolis 2023 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-23-170-11171 skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomojoje byloje nukreipė į skolininkei nuosavybės teise priklausantį ir 2023 m. birželio 7 d. areštuotą bei įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir garažą, paskyrė ekspertizę šio turto vertei nustatyti ir pavedė ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui / teismo ekspertui. 2023 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-23-170-13543 skolininkė buvo įpareigota sudaryti tinkamas sąlygas ekspertui apžiūrėti ir įvertinti areštuotą bei įkeistą nekilnojamąjį turtą, paskirta šio turto apžiūros data ir laikas – 2023 m. rugsėjo 20 d. (nuo 12.00 val. iki 15.00 val.). 2023 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S-23-170-14585 nekilnojamąjį turtą nutarta realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytynių, nustatyta šio turto vertė – 119 000 Eur – pagal eksperto nustatytą turto vertę. 2023 m. spalio 3 d. išieškotoja pateikė antstoliui prieštaravimus dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę.
18. 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-24-170-3667 antstolis paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir ją atlikti paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) turto vertintojai L. Ž.. Šis patvarkymas skolininkei išsiųstas 2024 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu. Antstolis, 2024 m. balandžio 3 d. gavęs iš ekspertės pranešimą apie tai, jog skolininkė ar jos atstovai nesudarė tinkamų sąlygų turto apžiūrai ir įvertinimui, 2024 m. balandžio 5 d. skundžiamu patvarkymu įpareigojo skolininkę ar jos įgaliotus asmenis sudaryti tinkamas sąlygas ekspertei apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą, paskyrė nekilnojamojo turto apžiūros datą ir laiką – 2024 m. balandžio 12 d. (nuo 09.00 val. iki 12.00 val.), taip pat informavo skolininkę, jog jei jai netinka nustatytas turto apžiūros laikas, ji nedelsdama iki paskirtos turto apžiūros dienos privalo susisiekti su eksperte ir suderinti kitą turto apžiūros dieną ir laiką, tačiau ne vėliau iki 2024 m. balandžio 22 d. 2024 m. balandžio 10 d. antstoliui buvo pateiktas skundas dėl šio patvarkymo panaikinimo, kurio antstolis 2024 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-170-7241 netenkino ir perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
19. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, nurodydamas, kad antstolis pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, nes skolininkė nesudarė sąlygų ekspertui nustatytu laiku apžiūrėti nekilnojamojo turto. Teismas laikė, kad skundžiamu patvarkymu yra įgyvendinamas priverstinio išieškojimo procesas ir yra susijęs su išieškotojos bei pačios skolininkės interesų pusiausvyros užtikrinimu, ir pažymėjo, jog antstolio patvarkymo, kuriuo buvo paskirta pakartotinė nekilnojamojo turto ekspertizė, skolininkė neskundė, todėl turėjo suprasti, jog vėl bus reikalinga atlikti šio turto apžiūrą.
20. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus: pirmosios instancijos teismas atsietai, ne pagal įrodymų vertinimo viseto taisyklę išnagrinėjo apeliantės skundą, neįsigilino į bylos esmę; skundžiamas patvarkymas sukelia neproporcingus nepatogumus skolininkei, nes pašaliniai asmenys (šiuo atveju – turto vertintoja) trikdys skolininkės ir gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų ramybę ir įprastą veiklą; patekimas į skolininkės gyvenamąsias patalpas nelaikytinas išieškojimo vykdymu; gyvenamosiose patalpose nėra jokio turto, iš kurio antstolis vykdytų išieškojimą; metodika, kuria skundžiamoje nutartyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nereglamentuoja antstolio procesinės veiklos ir jo procesinių veiksmų atlikimo; nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto pagrindo, suteikiančio antstoliui ar kitam asmeniui patekti į skolininko būstą; antstolis nepateikė argumentų, kodėl buvo reikalinga atlikti pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti.
21. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, t. y. ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių priemonių yra apžiūrėti ir įvertinti skolininkui priklausančias patalpas (tiek gyvenamąsias, tiek ir kitas).
22. Skolininko gyvenamųjų patalpų ir kitų patalpų apžiūros tvarką reglamentuoja CPK 615 straipsnis, pagal kurį, atlikdamas vykdymo veiksmus gyvenamojoje patalpoje, antstolis joje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti, tuo tarpu kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį, jeigu antstolį, pateikusį teismo nutartį ar vykdantį šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sprendimus, atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, antstolis kviečia policijos pareigūną bei kviestinius ir jų akivaizdoje atidaro gyvenamąsias bei kitas patalpas (CPK 615 straipsnio 2 ir 4 dalys).
23. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog proceso įstatymas gana detaliai reglamentuoja skolininko gyvenamųjų patalpų apžiūrą bei antstolio veiksmus patenkant į šias patalpas. Šiuo konkrečiu atveju patekimas į skolininkei priklausančias gyvenamąsias patalpas (pažymėtina, jog ginčo, kad tai yra gyvenamosios patalpos, byloje nėra) yra reikalingas tuo tikslu, jog ekspertė galėtų atlikti pakartotinę ekspertizę areštuoto skolininkės nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog antstoliui 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu paskyrus pakartotinę ekspertizę, 2024 m. balandžio 3 d. antstolis iš ekspertės gavo pranešimą apie tai, jog skolininkė ar jos atstovai nesudarė tinkamų sąlygų turto apžiūrai ir įvertinimui. Iš skolininkės tolimesnių veiksmų ir procesiniuose dokumentuose (skunde dėl antstolio veiksmų bei atskirajame skunde) akivaizdžiai matyti, jog ji nesutinka, kad ne tik ekspertė, bet ir antstolis įeitų į gyvenamąsias patalpas ir nurodo nesutikimo motyvus.
24. Nagrinėjamu atveju nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde dėstomais argumentais, jog areštuoto skolininkės nekilnojamojo turto apžiūra siekiant šį turtą įvertinti nėra laikoma vykdymo veiksmais, tačiau, įvertinus šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą (nutarties 21–22 punktai), vykdomojoje byloje atliktus procesinius veiksmus ir aiškų skolininkės nesutikimą įsileisti eksperto į gyvenamąsias patalpas nekilnojamojo turto vertinimui atlikti, sprendžia, jog antstolis neturėjo pagrindo priimti skundžiamo patvarkymo, nes, vadovaujantis CPK 615 straipsnio 2 dalimi, antstolis turėjo ne įpareigoti skolininkę sudaryti sąlygas minėtą turtą apžiūrėti, o kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino ir antstolio patvarkymą laikė pagrįstu ir teisėtu be pakankamo teisinio pagrindo.
25. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kartu pažymėtina ir tai, jog dalis atskirojo skundo argumentų (pvz., dėl paskirtos pakartotinės ekspertizės reikalingumo) yra labiau susiję su antstolio 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu, kuriuo buvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir kurio skolininkė neskundė, o ne su patvarkymu, dėl kurio buvo teikiamas atskirasis skundas dėl antstolio veiksmų.
26. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, skundžiamu 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymu įpareigodamas skolininkę ar jos įgaliotus asmenis sudaryti tinkamas sąlygas ekspertei apžiūrėti ir įvertinti nekilnojamąjį turtą bei paskirdamas šio turto apžiūros datą ir laiką, pažeidė vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų (CPK 615 straipsnio 2 dalies) reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-170-6171 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rent Service Group“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos 2024 m. balandžio 10 d. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų ir panaikinti 2024 m. balandžio 5 d. patvarkymą Nr. S-24-170-6171.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.