- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-8-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31583-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- D. A., M. V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės,
dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“), Dariui Šneideriui,
nuteistajai D. A. (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ir jos gynėjui advokatui Jan Kučynski (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. A. gynėjo advokato Jan Kučynski apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažinti kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 metams; BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir D. A. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d., nuo 2019 m. liepos 25 d., 21:44 val., iki 2019 m. liepos 26 d., 12:01 val., (1 diena). Sulaikymo metu pas D. A. rankinėje rastus 130 Eur nuspręsta konfiskuoti. D. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. D. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas M. V., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. A. nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. liepos 25 d., 17:40 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo nemažiau kaip 26 folijos lankstinukus su dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, iš kurių dalį, o būtent – 22 folijos lankstinukus, kuriuose buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00063 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,176 g, (duomenys neskelbtini), apie 17:45 val., pardavė M. V., likusią dalį – 4 folijos lankstinukus, kuriuose buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00010 g, bei narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,024 g, neteisėtai laikė bute, (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. liepos 25 d., apie 21.00 val., minėtas narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
D. A. taip pat nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 25 d., 14:15 val., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nemažiau kaip 3 folijos lankstinukus, kuriuose buvo narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,00003 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio kiekio nustatyti nebuvo galimybės, iki 2019 m. lapkričio 25 d., kol apie 14:18 val., Vilniuje, Čigonų gatvėje, juos neatlygintinai perdavė V. R..
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistosios D. A. gynėjas advokatas J. Kučynski prašo:
- panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – perkvalifikuoti D. A. veikas iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, o iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti artimesnes minimaliai bausmei bausmes ir jas subendrinti, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką;
- Teismui nusprendus, kad D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę, nei paskirtoji, bausmę;
Šalies argumentai
- Teismui nusprendus, kad D. A. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvertinus bylos aplinkybes, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę bausmę;
- pašalinti iš kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimo faktą;
- grąžinti sulaikymo metu pas D. A. rankinėje rastus 130 Eur.
Šalies argumentai
2.1. Gynėjas mano, jog byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji D. A. platino narkotines medžiagas, nes byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o policijos pareigūnų T. Š., M. Š. ir R. S. parodymai yra nepatikimi bei nepakankami. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kur tiksliai, kada, iš ko D. A. įgijo narkotines medžiagas, todėl ši aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo 1 ir 2 epizoduose, kadangi šios aplinkybės nėra pagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais.
2.2. Gynėjo teigimu, pareigūnų T. Š., M. Š. ir R. S. parodymai yra neteisingi, tarpusavyje prieštaringi, savo parodymais jie siekė tik griežtesnės bausmės nuteistajai paskyrimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad jų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. D. A. teigė, kad ji laikė narkotines medžiagas savo reikmėms. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 26 d. specialisto išvados Nr. T-N 1978/2019(01) matyti, kad D. A. šlapime rasta difenhidramino, metadono, EDDP (metadono metabolitas), norkarfenantilo (karfenantilo metabolitas). Ji pati neneigė, kad vartojo narkotines medžiagas. Gynėjas mano, kad pirmosios apklausos metu D. A. buvo apsvaigusi nuo narkotikų. Be to, D. A. neigė faktą, kad perdavė M. V. narkotines medžiagas, o šis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teigė, kad D. A. neperdavė jam narkotinės medžiagos, o jis jai neperdavė pakelio su pinigais. M. V. nuteistoji nepažinojo. Iš Lietuvos Policijos KTC 2020-03 rašto Nr. 140-S-(8.31E) matyti, kad ant cigarečių pakelio, 3 folijos lankstinukų rasti D. A. DNR pėdsakai. Taigi kitų asmenų pėdsakų ant cigarečių pakelio, folijos lankstinukų neaptikta.
2.3. Anot gynėjo, taip pat svarbi aplinkybė ta, jog kratos metu D. A. bute nebuvo aptiktos svarstyklės, folija lankstinukams daryti ar kitų daiktų susijusių su narkotikų platinimu, be to ji anksčiau nėra teista dėl narkotinių medžiagų platinimo. Nors pareigūnai teigė, kad jie turėjo informaciją apie narkotikų platinimą Naujininkuose, tačiau kyla klausimas, kodėl jie nenaudojo fiksavimo priemonių (operatyviniais veiksmais, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, garso, vaizdo įrašus ir pan.), o tiesiog trise viską stebėjo iš automobilio ir to neužfiksavo. Taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas paviršutiniškai, neišsamiai, netiksliai nurodyti tam tikri duomenys, neaišku, ar pareigūnai viską stebėjo būdami automobilyje ar šalia kioskų, neaišku, ar D. A. ištraukė lankstinukus iš krepšio, kuprinės ar tiesiog turėjo rankoje. Pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai lakoniški, nedetalizuoti, o bylos nagrinėjimo teisme metu jie teigė, kad visų aplinkybių nepamena, dėl nuolatos pasikartojančių analogiškų situacijų darbo metu. Tyrimo metu jie nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors, atsižvelgiant į bylos svarbą, sudėtingumą ir pan., tai turėjo būti padaryta. Lieka neaišku, kodėl, pareigūnai gavę informaciją apie platinamas narkotines medžiagas, ikiteisminį tyrimą pradėjo ne iš karto.
2.4. Pasak gynėjo, pareigūnai neigė, kad kartu su D. A. buvo ir jos pažįstama T. B., šį faktą nuo pirmos apklausos kategoriškai patvirtina M. V., tačiau ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo teisme metu ji nebuvo apklausta. Nurodo, jog D. A. namuose rastas narkotinės medžiagos kiekis nežymiai viršijo didelio kiekio ribą – 0,00063 g (didelis kiekis nuo 0,0006 g), o tai nuolat narkotines medžiagas vartojančiam asmeniui nėra didelis kiekis ir gali būti išnaudojamas tik savo reikmėms, be to byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. A. bute rastas narkotines medžiagas ji laikė tikslu jas platinti. Be to, D. A. taip pat teigė, kad 3 lankstinukus su narkotine medžiaga perdavė V. R., nes šis jai grasino, kartu su draugu pravarde „B.“, taigi byloje taip pat būtina nustatyti V. R. asmens buvimo vietą ir jį apklausti.
2.5. Gynėjas nurodo, jog ginamosios D. A. duomenimis, ji iki 1992 m. buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. 1995 m. ji išvažiavo į Belgiją, o į Lietuvą grižo tik 2015 m. Tiesa tuo metu jos dokumentuose buvo nurodyta kita gimimo data, o būtent: 1969 m. sausio 26 d., gimimo datą pakeitė jos įtėviai. Mano, kad šis klausimas turi būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme.
2.6. Gynėjas taip pat mano, kad D. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neproporcinga. Taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad 130 Eur, rastus pas D. A. jos sulaikymo metu, ji gavo už parduotas narkotines medžiagas, todėl šie pinigai turi būti jai grąžinti.
3. Byloje dėl nuteistosios D. A. nurodytos psichikos sveikatos būklės, susijusios su jos gebėjimu pilnai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti nagrinėjamo įvykio metu, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu D. A. buvo paskirta ir atlikta ambulatorinė pirminė teismo psichiatrinė ekspertizė. 2021 m. spalio 13 d. – lapkričio 12 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2021 nurodyta: medicininio ir juridinio pakaltinamumo kriterijų nustatymas D. A. galimas tik konkrečių, juridiškai reikšmingų laikotarpių metu; įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu (2019 m. liepos 25 d., 2019 m. lapkričio 25 d.) D. A. konstatuojamas priklausomybės opioidams sindromas, pagal savo psichikos būklę ji tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu D. A. konstatuojamas priklausomybės opioidams sindromas, pagal savo psichikos būklę ji šiuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; pagal D. A. psichikos būklę ji šiuo metu gali būti apklausiama, gali dalyvauti teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, gali duoti parodymus, gali atlikti bausmę; D. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (5 t., b. l. 76-81).
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji D. A. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistosios D. A. gynėjas advokatas J. Kučynski nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) jis mano, kad byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji D. A. platino narkotines medžiagas, nes byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o policijos pareigūnų T. Š., M. Š. ir R. S. parodymai yra nepatikimi ir nepakankami; 2) nurodo, kad nuteistoji D. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdama tikslo jų platinti, o savo asmeniniam naudojimui. Remdamasis tuo, apeliantas skunde pateikia du alternatyvius reikalavimus: 1) D. A. veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, pašalinant iš kaltinimo narkotinių medžiagų įgijimo faktą, perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį; arba 2) teismui nusprendus, kad D. A. padarė jai inkriminuojamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jai švelnesnę bausmę.
6. Pagal teismų praktiką, esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste, t. y. vertinant ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti.
7. Analizuojant šio ginčijamo, veikas atribojančio kriterijaus, įrodytinumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą ir pagrįstai nustatė, kad D. A. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas (karfentanilį ir metadoną), kurias ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir už atlygį didelį kiekį karfentanilio ir metadono perdavė M. V., kuris apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia, bei neatlygintinai nedidelį kiekį karfentanilio ir metadono perdavė V. R.. Pirmu atveju narkotinių medžiagų perdavimas nustatytas liudytojų policijos pareigūnų T. Š., M. Š. ir R. S. parodymais, kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis. Liudytojai patvirtino, kad jie matė, D. A. susitinkant su M. V., kurie susitikimo metu vienas kitam kažką perdavė, o sulaikius pas D. A. rasta 130 Eur cigarečių pakelyje, o M. V. išmetė iš D. A. gautą maišelį su narkotine medžiaga (22 lankstinukais), kuris ir buvo rastas šalia sulaikyto M. V.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad jie nematė, jog D. A. buvo su kita moterimi (T.). Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu nieko nekalbėjo apie jokią kartu su ja buvusią T. ir tik teisme, po to, kai susipažino su kaltinamuoju aktu ir byla bei nuteistojo M. V. parodymais (kuris nurodė, kad pamatė iš matymo pažįstamą moterį vardu T., priėjo prie jos pasisveikinti ir iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų), iškėlė versiją, kad susitiko pažįstamą T. ir su ja eidama į vaistinę susitiko M. V., su kuriuo tik pasisveikino ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. A. priderino savo parodymus prie M. V. parodymų, taip siekdama sudaryti įspūdį, kad jos parodymai neprieštarauja M. V. parodymams. Nors skunde teigiama, kad liudytojų policijos pareigūnų T. Š., M. Š. ir R. S. parodymai yra neteisingi, prieštaringi, jais siekiama tik griežtesnės bausmės nuteistajai paskyrimo, tačiau skunde prieštaringumas iš esmės nėra pakankamai tiksliai nurodytas. Šių liudytojų parodymus patvirtina kratos ir įvykio vietos apžiūros protokolai bei specialisto išvada (1 t., b. l. 21-23, 28-32, 51-53, 134-137). Sulaikius D. A. ir M. V., įvykio vietos apžiūros metu nuo grindinio buvo paimta maišelis su 22 folijos lankstinukais, o iš rankinės (numestos ant grindinio ir praviros) paimtas cigarečių Kent pakelis su 130 Eur. Tą pačią dieną atlikus kratą D. A. gyvenamojoje vietoje ir ten buvusioje juodos spalvos striukėje kišenėje rasta dar 4 folijos lankstinukai. Ištyrus 4 folijos lankstinukuose ir 22 folijos lankstinukuose esančias medžiagas, nustatyta, kad juose buvo baltos spalvos medžiaga, kurioje yra karfentanilio ir metadono. Liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius parodymus, jų parodymai buvo nuoseklūs ir iš esmės neprieštaraujantys, todėl nėra pagrindo abejoti pareigūnų duotais parodymais. Tuo tarpu, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tai, kad nors ir nuteistoji teismui nepripažino aplinkybės dėl įgytų narkotinių medžiagų platinimo, tačiau ji kelis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausta teisme kiekvieną kartą nurodydavo skirtingas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nuteistosios D. A. parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Nors gynyba prašo iš kaltinimo pašalinti narkotinių medžiagų įgijimo faktą, tačiau narkotinės medžiagos buvo įgytos. Pati nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad narkotines medžiagas įgijo iš asmens ir jos buvo supakuotos į folijos lankstinukus, o narkotinės medžiagos surastos pas ją namuose, jos pačios buvo slepiamos, kad nerastų jos sugyventinis V., kas teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šios narkotinės medžiagos buvo įgytos neteisėtai, todėl iš kaltinimo šalinti narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo nėra pagrindo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tikslas, kaip minėta, platinti narkotines ar psichotropines medžiagas nustatomas pagal bylos įrodymų visumą. Šiam požymiui nustatyti nereikalaujama, kad pas kaltininką būtų surastos visos įmanomos tokioms medžiagoms platinti reikalingos priemonės ar kad už tokią veiklą jis būtų baustas, todėl apelianto argumentas, kad nuteistosios D. A. gyvenamojoje vietoje kratos metu nebuvo surastos svarstyklės, folija lankstinukams daryti ar kitų daiktų, susijusių su narkotinių medžiagų platinimu, ir kad ji anksčiau nėra teista dėl narkotinių medžiagų platinimo, nepaneigia BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatyto nusikaltimo sudėties požymio buvimo. Narkotinės medžiagos, pagal rūšį ir sudėtį, rastos nuteistosios D. A. namuose ir išplatintos M. V. (D. A. buvo sulaikyta iš karto išplatinusi narkotines medžiagas) visiškai sutampa.
8. Gynybos manymas, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji D. A. galimai buvo apsvaigusi nuo narkotinių medžiagų ir galimai buvo apklausiama apsvaigimo būsenoje, nelogiškas ir nepagrįstas jokiais bylos duomenimis. Tuo labiau, kad apklausoje dalyvavo ir pats gynėjas, kurios metu jokių pastebėjimų, prašymų atidėti apklausą neišreiškė. Skundų dėl šios apklausos byloje taip pat nėra. Be to, pati įtariamoji po šios apklausos keletą kartų buvo pakartotinai apklausta, apklausta ir pirmosios instancijos teisme, tačiau jokių pastabų neišreiškė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti BPK pažeidimai. Apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės apie pareigūnų tarnybinio automobilio panaudojimą, įvykio vietos apžiūros protokolo paviršutinišką surašymą, kritikuojama, kad nebuvo atlikta telekomunikacijos tinklais perduotinos informacijos kontrolė. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai neargumentuotus ir nepagrįstus.
9. Antruoju atveju D. A. neginčija, jog ji V. R. neatlygintinai perdavė 3 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga, tačiau teigia, kad narkotines medžiagas V. R. perdavė dėl šio grasinimo peiliu. Ikiteisminio tyrimo metu tiek D. A., tiek V. R. savo kaltę pripažino, nebuvo jokių duomenų apie V. R. galimą poveikį D. A.. Tokią versiją nuteistoji iškėlė teisme, tačiau bylos medžiaga patvirtina kitokias faktines aplinkybes. V. R. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad įvykio dieną jis atvažiavo į taborą, sutiko D. A., pinigų narkotikams neturėjo, todėl paprašė jos duoti 3 lankstinukus ir pažadėjo vėliau atsilyginti; ji grįžo ir jam į rankas įdavė 3 lankstinukus, kurie buvo suvynioti į permatomą polietileną, ir tuo metu jis ir D. A. buvo sulaikyti pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino liudytojais apklaustų pareigūnų S. V., T. Š. ir M. J. parodymai, bei vaizdo įrašas. Liudytojai patvirtino, kad tabore matė, kaip V. R. kažko laukė, priėjo D. A. ir kažką jam padavė; juos abu sulaikė ir rado narkotines medžiagas. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad kas nors iš įraše užfiksuotų žmonių turėtų peilį, kaip nors agresyviai bendrautų su D. A.. Apylinkės teismas teisingai vertino, kad tokia D. A. pozicija yra nepagrįsta gynybinė pozicija.
10. Tokia bylos įrodymų visuma yra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis D. A. atlygintinai perdavė didelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilį ir metadoną M. V. bei neatlygintinai nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – karfentanilį ir metadoną V. R. ir tokiu būdu jas platino. Nagrinėjamu atveju nuteistosios veiksmų vertinimui neturi reikšmės ir tai, kad ji pati vartojo narkotines medžiagas. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435/2014). Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą D. A. nusikalstamoms veikoms, abiem atvejais jas kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.
11. Byloje nustatyta, kad sulaikymo metu pas D. A. rankinėje buvo rasta 130 Eur, kurie buvo gauti už M. V. perduotas narkotines medžiagas. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas taikyti šių pinigų konfiskavimą, kaip uždraustos veikos rezultatą, yra teisingas.
12. Nuteistosios D. A. gynėjas advokatas Jan Kučynski apeliaciniame skunde prašo D. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai švelnesnę bausmę.
13. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, o šio straipsnio 2 dalyje – nuo aštuonerių iki dešimties metų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.
14. Remiantis teismų formuojama praktika, svarstant dėl galimybės švelninti baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, visų pirma turi būti įvertinamas BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos alternatyvios bausmės švelninimo sąlygos, jog teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatomos šios dalies 1–6 punktuose nurodytos aplinkybės. BK 62 straipsnyje yra įtvirtinti švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo pagrindai. Teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme nurodytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-145-895/2020). Kartu pažymėtina, kad BK 62 straipsnyje nustatyta tik bausmės švelninimo galimybė, kuria bylą nagrinėjantis teismas gali naudotis tik išskirtiniais atvejais. Šis BK straipsnis nesuteikia teisės kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui reikalauti, kad jam būtų skiriama švelnesnė, negu įstatymo nurodyta, bausmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir esant BK 62 straipsnyje nustatytoms sąlygoms bylą nagrinėjantis teismas gali bausmės nešvelninti, jei nustato, kad, paskyrus švelnesnę bausmę, jos paskirtis nebūtų pasiekta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2010, 2K-297/2013, 2K-145-895/2020).
15. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tokios aplinkybės nenustatytos ir apeliacinės instancijos teisme, todėl, atsižvelgus į tai, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnio 1 dalį arba pagal to paties straipsnio 2 dalį skyrimui būtinas atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, nagrinėjamu atveju, byloje nenustačius nei vienos D. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, būtinų sąlygų skirti nuteistajai švelnesnę bausmę, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, nėra.
16. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas teismui suteikia platesnę diskrecijos teisę, atsižvelgiant materialiuosius kaltininką bei jos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančius kriterijus, įvertinti, ar baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė savo rūšimi bei dydžiu atitiks bendrojo teisingumo principo reikalavimus. Vis tik teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tuo atveju, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-209-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018, 2K-209-222/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-40-648/2020, 2K-213-719/2020).
17. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai įvertino nuteistąją charakterizuojančių duomenų visumą. D. A. anksčiau teista 5 kartus (iš kurių trys kartai už baudžiamojo nusižengimo padarymą), 2019 m. liepos 9 d. atlikusi laisvės atėmimo bausmę ir paleista iš įkalinimo įstaigos iš karto nusikalto, neilgai trukus vienas nuo kito padarė du sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl teismas paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes artimas minimaliam. Apylinkės teismas D. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino jai palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (8 metų) pridėdamas švelnesnės bausmės (3 metų) dalį – 6 mėnesius.
18. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nuteistajai skyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, be jau nurodytų aplinkybių, kurias nustatė apylinkės teismas, įvertina ir tai, kad nuteistoji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, neturi pragyvenimo šaltinio; veikos padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimai baigti. Skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl D. A. paskirtos (minimali pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir artima minimaliai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį) laisvės atėmimo bausmės yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistosios padarytomis nusikalstamomis veikomis ar jos asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijose už sunkių nusikaltimų padarymą numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai aiškiai prieštarauja teisingumo principui. D. A. paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei D. A. asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytoms nusikalstamoms veikoms. D. A. parinktos bausmės rūšis ir dydis atitinka teisingumo principo reikalavimus, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti D. A. švelnesnę bausmę nėra pagrindo.
19. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma išspręsti klausimą dėl nuteistosios D. A. pasikeitusios gimimo datos. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad nuteistoji D. A. būtų pasikeitusi savo gimimo datą. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks prašymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl tokio prašymo iš esmės nevertina ir plačiau nepasisako.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios D. A. gynėjo advokato J. Kučynski apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
21. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad nuteistajai D. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 253,02 Eur.
22. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.
23. Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias nuteistam asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo.
24. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatyme suteikiamomis teisėmis visi proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys turi naudotis tinkamai ir laiku, nepažeisdami kitų asmenų teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą. Aptariamu atveju, VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant nuteistąją apeliacinės instancijos teisme, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021). Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios D. A., apeliacinės instancijos teismui priimant šią nutartį, nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios D. A. gynėjo advokato Jan Kučynski apeliacinį skundą atmesti.