Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1199-435/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valreda“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sanistal“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi UAB „Valreda“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Valreda“ susitarimą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Sanistal“ ieškovei bankrutavusiai UAB „Valreda“ 15 299,34 Eur sumą, šešis procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi UAB „Valreda“ iškėlė bankroto bylą, civilinės bylos Nr. B2-1324-343/2015, nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 17 d. Tuo metu ieškovo administratore buvo paskirta UAB „Gudara“. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-302-343/2017 nutarta UAB „Gudara“ atstatydinti iš bankrutavusios UAB „Valreda“ administratorės pareigų nuo 2017 m. lapkričio 15 d. ir nauja bankroto administratore paskirti MB „Lasis“. Minėta nutartimi teismas įpareigojo UAB „Gudara“ iki 2017 m. lapkričio 27 d. perduoti bankrutavusios UAB „Valreda“ dokumentus ir turtą administratorei MB „Lasis“, tačiau UAB „Gudara“ teismo nutarties iki šiol nėra įvykdžiusi, todėl nėra galimybės visiškai patikrinti įmonės sudarytų sandorių. Nepaisant to, iš turimų duomenų ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės MB „Lasis“, įrodinėjo, kad atsakovė UAB „Sanistal“ neteisėtai gavo iš atsakovės UAB „CCM Baltic“ 15 299,35 Eur (52 825,59 Lt), o 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimas negalėjo būti pasirašytas. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei UAB „Sanistal“ buvo padengtas ieškovei esant faktiškai nemokiai, t. y. pažeidžiant kreditorių teises bei atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Atsiskaitymo tvarka buvo keičiama siekiant, kad piniginės lėšos nepatektų į bankrutavusios UAB „Valreda“ sąskaitą, o tektų trečiajam asmeniui – šiuo atveju atsakovei UAB „Sanistal“. Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės UAB „Sanistal“ įsigydavo prekes, o atsakovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2014 m. sausio 1 d. atsakovė UAB „Sanistal“ išrašė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias 2014 m. pradžiai ieškovė buvo skolinga atsakovei UAB „Sanistal“ iš viso 13 499,23 Eur (46 610,15 Lt). Be įsiskolinimo atsakovei UAB „Sanistal“, ieškovė dar 2014 metų pradžioje buvo skolinga ir eilei kitų tiekėjų bei kreditorių. Be to, ieškovė dar nuo 2013 metų rudens vėlavo mokėti socialinio draudimo įmokas Sodrai, o mokesčiai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos iš viso nebuvo mokami, dėl ko jie buvo išieškomi iš ieškovės priverstine tvarka. Taigi, dar nuo 2013 metų rudens ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, o su eile kreditorių išvis neatsiskaitinėjo. Tuo tarpu atsakovė bankrutavusi UAB „CCM Baltic“ buvo skolinga ieškovei už ieškovės atliktus darbus 15 299,35 Eur (52 825,59 Lt), ir vietoj to, kad pervestų šiuos pinigus ieškovei, šią pinigų sumą pervedė atsakovei UAB „Sanistal“. Ieškovė teigė, kad atsakovė bankrutavusi UAB „CCM Baltic“ 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 25 d. pervedė atsakovei UAB „Sanistal“ 15 299,35 Eur (52 825,59 Lt), pagal ieškovės, kuri buvo neabejotinai nemoki ir siekė pažeisti esamų kreditorių teises, 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė bankrutavusi UAB „Valreda“ sutinka, jog atsakovė bankrutavusi UAB „CCM Baltic“ pervestų į atsakovės UAB „Sanistal“ sąskaitą 15 299,35 Eur (52 825,59 Lt). Tokiu vienašalio atsiskaitymo pakeitimu suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – atsakovei UAB „Sanistal“. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neginčija susitarimo actio Pauliana pagrindu, todėl jai neturėtų būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, o turėtų būti taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

3. Atsakovė UAB „Sanistal“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad 2013-2014 m. ieškovę ir atsakovę UAB „Sanistal“ siejo prekybos santykiai, t. y. atsakovė UAB „Sanistal“ tiekė prekes ieškovei, už kurias ieškovė tinkamai neatsiskaitė, todėl atsakovė UAB „Sanistal“ įgijo reikalavimo teisę į ieškovę. 2014 m. atsakovė UAB „CCM Baltic“, kuri buvo skolinga ieškovei, iniciavo, jog UAB „CCM Baltic“, kaip trečiasis asmuo, sumokėtų skolą atsakovei UAB „Sanistal“. Šiam tikslui 2014 m. balandžio 10 d. ieškovė sudarė sutikimą/susitarimą, kuriuo sutiko, kad UAB „CCM Baltic“ pervestų į UAB „Sanistal“ sąskaitą 15 299,34 Eur (52 825,59 Lt) sumą. Atitinkamai nurodytos sumos dydžiu sumažėjo UAB „Valreda“ skola UAB „Sanistal“. Atlikus minėtus pavedimus, atsakovė UAB „CCM Baltic“ kaip kreditorius perėmė visas buvusio kreditoriaus – atsakovės UAB „Sanistal“ teises ir pareigas skolininkės ieškovės atžvilgiu 15 299,34 Eur sumai. Atsakovė laikė, kad ieškovė praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, ginčijamas sandoris nepažeidžia ieškovės teisių – atsakovė UAB „CCM Baltic“ įvykdė prievolę už ieškovę, tačiau toks prievolės įvykdymas nepakeitė ir nepadidino ieškovės skolinių įsipareigojimų masto ir neturėjo jokios įtakos kreditorių eilei bei ieškovės nemokumui. Atsakovė UAB „Sanistal“, priėmusi prievolės įvykdymą iš UAB „CCM Baltic“, buvo sąžininga, ir kaip ieškovės kreditorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti jai trečiojo asmens UAB „CCM Baltic“ už skolininkę (ieškovę) sumokėtos skolos. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, ir jai negali būti taikomos CK 6.134 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įskaitymo draudimą. Tuo tarpu prašomas taikyti restitucijos būdas, priteisiant ginčo sumą tiesiogiai ieškovei, prieštarauja CK 6.145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai taisyklei, o CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodyti išimtiniai atvejai ginčo situacijoje netaikytini.

4. Atsakovė bankrutavusi UAB „CCM Baltic“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Kitoks sprendimas“, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Valreda“ susitarimą ir taikė restituciją – priteisė iš atsakovės UAB „Sanistal“, ieškovei bankrutavusiai UAB „Valreda“ 15 299,34 Eur, šešis procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės bankrutavusios UAB „CCM Baltic“ ieškovės bankrutavusios UAB „Valreda“ naudai taip pat priteisė 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovės prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.

6. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad bankroto administratoriui ginant visus bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus nėra draudžiama ginčyti sandorį bet kuriuo jo pasirinktu pagrindu, tame tarpe ir CK 6.66 straipsnyje nurodytu pagrindu, todėl ieškovei sandorį ginčijant jos nurodytais pagrindais, ieškinio senaties terminas, numatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, netaikytinas.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimo sudarymo metu, tiek ir jo pagrindu 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 25 d. atliktų mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad priverstinį vykdymą iš ieškovės sąskaitų nuo 2010 metų vykdė VSDFV, o nuo 2013 metų rudens VMI, bei įvertinęs suėjusius įmokų į biudžetą terminus bei įsiskolinimų apimtį, sprendė, kad ieškovė ginčijamo susitarimo sudarymo ir atliktų mokėjimų atsakovei metu, turėjo pirmesnės eilės kreditorius nei atsakovė CK 6.930¹ straipsnyje numatytu eiliškumu. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė, ginčijamu susitarimu atsiskaitydama su atsakove, ir nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikdama atsakovei, pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ straipsnio nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau ginčijamu susitarimu suteikė nepagrįstą pirmenybę atsakovei ir atsiskaitė su vienu iš savo kreditorių – penktos eilės kreditoriumi, taip pažeisdama kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nors susitarimo sudarymo ir mokėjimų atlikimo metu turėjo pradelstų įsiskolinimų tiek VSDFV, tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai ir neturėjo lėšų savo darbuotojų atlyginimams išmokėti.

9. Teismas nurodė, kad ginčo susitarimas pasirašytas tik ieškovės direktoriaus, ir sprendė, jog jis iš esmės buvo sudarytas tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Be to, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė susitarimo sudarymo metu nevykdė savo prievolių kitiems kreditoriams, jog ieškovei jau tuo metu buvo nustatytas aukštas bankroto tikimybės reitingas. Teismui ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. ginčijamą sandorį įvertinus niekiniu ir negaliojančiu, taikyta restitucija – lėšos grąžintos ieškovei bankrutavusiai UAB „Valreda“, kadangi ji šias lėšas turėjo gauti iš trečiojo asmens.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Sanistal“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymų ieškovė neprašė pripažinti negaliojančiais. Be to, ne nuo ieškovės valios priklausė, kada atsakovė bankrutavusi UAB „CCM Baltic“ atliks mokėjimo nurodymą (pavedimą), kuriam atlikti ieškovės administracijos direktorius davė sutikimą 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu. Sprendžiant dėl ginčo susitarimo pripažinimo negaliojančiu reikėjo įvertinti, ar jo pasirašymo dieną, o ne bankrutavusios UAB „CCM Baltic“ mokėjimų pavedimo atlikimo metu, ieškovė nepažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, nuo kada ieškovė yra nemoki. Be to, Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, taip pat nėra nurodyta data, nuo kada ieškovė tapo nemoki. Nenustačius momento, nuo kada ieškovė tapo nemokia, negalima spręsti, kad ieškovė ginčo susitarimo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Vien tai, kad įmonė turėjo skolų, dar nereiškia, kad ji buvo nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

1.3. Byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausiusį turtą ginčo susitarimo sudarymo metu. Šiuo atveju atsakovė nėra atsakinga dėl to, kad buvusi ieškovės bankroto administratorė iki šiol nėra perdavusi visų jos įmonės dokumentų ir turto, dėl ko nebuvo galimybės nustatyti ginčo susitarimo sudarymo metu ir bankrutavusios UAB „CCM Baltic“ atliktų mokėjimo nurodymų atsakovei metu turėtų lėšų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo susitarimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

1.4. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ginčo susitarimo ir pagal jį atliktų mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų pirmosios ir antrosios eilės kreditorių. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Be to, tiek ieškovės įsipareigojimus VSDFV, tiek VMI prie LR FM reikia vertinti būtent ginčo susitarimo sudarymo dienai, t. y., ar jo sudarymo metu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintinas mokėjimas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Nėra galimybės nustatyti ir kitų kreditorių mokėjimo dokumentų kalendorinio eiliškumo, t. y. ar kitiems kreditoriams įsiskolinimai buvo atsiradę anksčiau, nei atsakovei.

11. Ieškovė bankrutavusi UAB „Valreda“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Sanistal“ apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovės įsiskolinimas atsakovei UAB „Sanistal“ susidarė pagal 2013 m. spalio 3 d. – 2014 m. sausio 16 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės į bylą pateiktas kreditorių sąrašas ir kreditorių prašymai dėl įtraukimo į kreditorių sąrašus iškėlus ieškovei bankroto bylą patvirtina, kad 2014 m. sausio 1 d. ieškovė buvo skolinga eilei kitų tos pačios eilės kreditorių, kuriems įsiskolinimai nėra padengti iki šiol.

2.2. Vien tai, jog nėra galimybės nustatyti, ar įsiskolinimai tos pačios eilės ieškovės kreditoriams buvo atsiradę anksčiau nei atsakovei UAB „Sanistal“, t. y. ne nuo ieškovės valios priklausančių aplinkybių, nėra reikšminga, kadangi šios aplinkybės turėtų įtakos tik tuomet, jei ieškovė nebūtų turėjusi pirmesnės eilės kreditorių, nei atsakovė.

2.3. Ieškovė turėjo pirmesnės eilės kreditorių (VSDFV, VMI prie LR FM). Tai, kad po ginčijamo susitarimo sudarymo ieškovės skola VSDFV sumažėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės finansinė padėtis pagerėjo, kadangi iki šiol yra įsiskolinimas pirmesnės eilės kreditoriams – darbo užmokestis, mokestinė nepriemoka VSDFV ir skola turto bankui, kuris reikalavimą į mokestinę nepriemoką perėmė iš VMI prie LR FM. Be įsiskolinimų VSDFV ar VMI prie LR FM, ieškovė laiku neatsiskaitinėjo ir su darbuotojais, kurie yra pirmesnės eilės kreditoriai nei atsakovė UAB „Sanistal“, ir būtent dėl šios priežasties ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Šią aplinkybę patvirtina paraiška išmokoms iš Garantinio fondo gauti ir darbuotojų reikalavimų struktūra, iš kurių matyti, kad jiems atlyginimai buvo nemokami nuo 2014 m. birželio mėn.

2.4. Priešingai, nei teigia atsakovė UAB „Sanistal“, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dar nuo 2013 m. rudens susidūrė su finansiniais sunkumais, vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, o su eile kreditorių, tame tarpe ir su pirmesnės eilės kreditoriais, išvis neatsiskaitinėjo, ir ši situacija tęsėsi iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Tuo tarpu ginčo vienašaliu atsiskaitymo pakeitimu (ginčijamu susitarimu) pirmenybė suteikta vienam iš kreditorių – atsakovei UAB „Sanistal“, bei atliktas įskaitymas 15 299,35 Eur sumai, mažinant ieškovės įsiskolinimą atsakovei UAB „Sanistal“ bei ieškovės mokumą. Be to, atsakovė, teigdama, jog ieškovė ginčo susitarimo sudarymo metu buvo moki, turėjo tokią aplinkybę įrodyti, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lėšų grąžinimo iš kreditoriaus, kai tas lėšas sumokėjusi skolininkė - įmonė, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimų eiliškumą.

14. CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Ginčas byloje nekyla, kad CK 6.930¹ straipsnyje nurodyta teisės nuostata yra imperatyvioji.

16. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ginčijamo 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimo sudarymo metu, tiek ir jo pagrindu 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 25 d. atliktų mokėjimų metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl sprendė, kad ieškovė turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, šalių sudarytą susitarimą pripažino negaliojančiu. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neginčijo atsakovės UAB „CCM Baltic“ atliktų mokėjimų, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto imperatyvo taikymo sąlygas, todėl neteisingai išsprendė bylą.

17. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės skolininkė UAB „CCM „Baltic“ 2014 m. birželio 5 d. ir 2014 m. birželio 25 d. pavedimais pervedė ieškovės kreditorei UAB „Sanistal“ 15 299,34 Eur (52 825,59 Lt). Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, sprendė tik dėl 2014 m. balandžio 10 d. susitarimo teisėtumo, tuo tarpu pinigų perdavimo ieškovei neginčijus pagrindo spręsti, kad buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais mokėjimų eiliškumo tvarka nėra. Teisėjų kolegija šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

18. Spręsdamas šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino visus byloje pateiktus įrodymus, surinktų duomenų visumą ir iš jų padarė išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovė savo skolininkei UAB „CCM „Baltic“ davė nurodymą jai priklausančias lėšas pervesti UAB „Sanistal“, o su pastarąja (savo kreditore) susitarė, kad pervedus ieškovei priklausančias lėšas įvyks atsiskaitymas už atsakovės (kreditorės) parduotas prekes. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, todėl ieškovės skolininkei visa apimtimi įvykdžius nurodymą (šalių susitarimu) ieškovės prievolė UAB „Sanistal“ baigėsi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu piniginių lėšų gavimo metu.

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje esantys įrodymai, apeliantės vertinimu, nepakankami spręsti, kad šalių susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

20. Tam, kad šalių sudarytas susitarimas dėl prievolės įvykdymo būtų pripažintas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.

21. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos egzistavimo, pirmosios instancijos teismas analizavo ieškovės finansinę padėtį ginčo susitarimo įvykdymo metu ir padarė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstą išvadą, kad ieškovei trūko apyvartinių lėšų ir ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nors ir kvestionuoja aplinkybes dėl ieškovės finansinio pajėgumo vykdyti kreditorių esamus reikalavimus, tačiau šie apeliantės argumentai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei jos pačios pozicijai ir argumentams, išdėstytiems Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1460-36/2014 pateiktame procesiniame dokumente. Nurodytoje byloje, ieškinys, kuriuo apeliantė siekė prisiteisti iš ieškovės skolą už parduotas prekes, argumentuojamas tuo, jog ieškovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, be to, pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas apeliantės disponuojamais duomenims, jog ieškovė nevykdo savo prievolių ir kitiems kreditoriams, taip pat, kad ieškovei jau 2014 m. birželio 5 d. buvo nustatytas 9 (labai aukšta rizika) vėlavimo atsiskaityti reitingas ir bankroto reitingas 7 (tik patenkinama rizika, stebėti).

22. Nustačius, kad ieškovė ginčijamo susitarimo ( 2014 m. balandžio 10 d.) sudarymo metu buvo neįvykdžiusi įsipareigojimų UAB „B&L Santechnika“ pagal 2014 m. sausio 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 18 881,70 Eur (65 194,74 Lt) sumai, taip pat UAB „Consena“ pagal 2013 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 119,72 Eur sumai bei kitiems kreditoriams, tai sudaro pagrindą išvadai, kad buvo nevykdomi anksčiau atsiradę įsipareigojimai tos pačios eilės kreditoriams ir, kad ieškovės finansinė padėtis buvo sunki. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl turėjo pareigą laikytis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.

23. Nors atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos pažeidimo, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčijamu susitarimu ieškovė suteikė nepagrįstą pirmenybę atsakovei ir atsiskaitė su penktos eilės kreditoriumi, taip pažeisdama kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsikaitymo su atsakove metu ieškovė nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams, patvirtina byloje esanti paraiška išmokoms iš garantinio fondo gauti bei darbuotojų reikalavimų struktūra, kuriuose pateikti duomenys, jog įsiskolinimas darbuotojams fiksuojamas nuo 2014 m birželio mėn. (el. b. 2 t. b. l. 154-157, b. l. 158-163). Nustatyta, kad iš ieškovės buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai į valstybės biudžetą. Nors atsakovė ir nesutinka su šia išvada, tačiau apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia ieškovės skolos VSDFV ir VMI egzistavimo, kuri paremta byloje esančiais ieškovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais. Pagal byloje pateiktus VSDFV Kauno skyriaus duomenis (el. b. 3 t. b. l. 4-11) spręstina, kad nuo 2010 m. iš UAB „Valreda“ buvo priverstinai išieškomos draudiminės įmokos, o nuo 2014 m. sausio mėn. įmonė nevykdė ir mokestinių įsipareigojimų (el. b. 2 t. b. l. 2-10, 129-139). Ieškovės įsipareigojimai VSDFV bei VMI ginčo susitarimo įvykdymo metu sudarė atitinkamai 3 193,20 Eur (11 025,49 Lt) ir 19 438,11 Eur (67 115,92 Lt) (el. b. 3 t. b. l. 18-19).

24. Remiantis šios nutarties 21-23 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, ginčijamo sutarimo pagrindu atsiskaitydama su atsakove ir nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikdama atsakovei, pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamą susitarimą pagrįstai pripažino negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Atmetus atsakovės UAB „Sanistal“ apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės bankrutavusios UAB „Valreda“ naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės (reg. Nr. DOK-618).

27. Sprendžiant šalių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės UAB „Sanistal“ ieškovės bankrutavusios UAB „Valreda“ naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur), todėl jos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Valreda“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.