Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sanistal“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valreda“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „ Sanistal“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė BUAB „Valreda“ pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 15 299,34 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės UAB „Sanistal“. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, turtines teises, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.Prašyme kreditorė nurodė, kad skolininkė su kreditore neatsiskaito, skolos suma yra didelė, kelia grėsmę kreditorės turtiniams interesams, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar visiškai tapti neįmanomas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.Teismas nurodė, kad kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus, atsižvelgiant į kreditorės nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad galimo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomas. Skolininkei pareikštas reikalavimas dėl 15 299,34 Eur skolos. Siekiant užtikrinti galimo procesinio sprendimo byloje įvykdymą ir apsaugoti kreditorės interesus, taikytinas areštas skolininkės turtui bendrai 15 299,34 Eur sumai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde kreditorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kreditorės pareiškimas yra grindžiamas tik deklaratyviais argumentais, nepateikiant jokių įrodymų ar aplinkybių apie tariamos žalos atsiradimo pagrindą. Atitinkamai teismo vertinimas, jog kreditorė tariamai įrodė esant prielaidą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra nepagrįstas.Kreditorė neįrodė egzistuojant didelę reikalavimų sumą skolininkės atžvilgiu, nors kreditorė ir turėjo galimybę gauti laisvai prieinamus duomenis apie skolininkės turtą bei finansinę būklę. Skolininkės pardavimo pajamos siekia 20 987 620 Eur. Skolininkė neturi kitų pradelstų įsipareigojimų, nėra patraukta kaip atsakovė kitose bylose dėl skolos. Vertinant skolininkės turtą bei kreditorės pareikštų reikalavimų dydį matyti, kad reikalavimo dydis skolininkės pajamų atžvilgiu tesudaro tik 0,073 procento. Kreditorė neįrodė nei vieno iš aukščiau nurodytų kriterijų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o skolininkė atitinkamai įrodė nesant šių kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Sanistal“ atžvilgiu.Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio (pareiškimo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013). Pažymėtina, kad proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą turėtų pagrįsti ir įrodyti, t. y. kreditorius turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus, kreditorės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kreditorė nurodė aplinkybes, kurios sudaro prielaidą manyti, jog yra grėsmė kreditoriaus turtiniams interesams ir, kad teismo sprendimas gali tapti nevykdomu arba sunkiai įvykdomu.Nors teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas, sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010 ir kt.). Atskirajame skunde apeliantė nurodė, jog portalo Credit info išrašo duomenimis skolininkės pardavimo pajamos siekia 20 987 620 Eur, skolininkė neturi kitų pradelstų įsipareigojimų, nėra kaip atsakovė kitose bylose dėl skolos priteisimo, pareikštų reikalavimų dydis yra ypatingai mažas ir iš esmės eliminuoja tikimybę neįvykdyti teismo sprendimo.Pagal viešai prieinamus Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, atsakovė neturi mokesčių mokestinės nepriemokos, o remiantis vieša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos suteikiama informacija, atsakovė, turėdama 104 darbuotojus, neturi skolų ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Sanistal“ nuosavybės teise valdo pakankamai didelės vertės turtą – pastatus, žemės sklypus. VĮ Registrų centras duomenimis, Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus patvirtina, kad skolininkė turi turto iš viso už 9 625 560 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad skolininkės pardavimo pajamos už 2016 metus sudarė 20 055 368 Eur, atitinkamai už 2015 metus - 20 987 620 Eur. Dėl to kreditorės prašoma priteisti suma šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į skolininkės gaunamas pakankamai dideles ir stabilias pajamas bei turimą didelės apimties turtą, nelaikytina didele bei nesudaro pagrindo manyti, kad kreditorei palankaus sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Priimdamas teismo įsakymą teismas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo netikrina (CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tačiau CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Pareiškime kreditorė savo argumentams pagrįsti nepateikė duomenų apie skolininkui priklausantį turtą, nenurodė, dėl kokių priežasčių ji negalėjo pateikti tokių duomenų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino kreditorės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones be pakankamai motyvuoto ir pagrįsto kreditorės prašymo. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog skolininkė realiai ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus. Be to, Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. teismo įsakymas panaikintas, teismui priėmus ieškinį (civilinė byla Nr. e2-15088-435/2017).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės BUAB „Valreda“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją siųsti Turto arešto registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.