Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-107-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
e2S-107-560/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
UAB „Laimingas automobilis“
Atsakovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo
K. K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-107-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34882-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.14.8.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Laimingas automobilis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laimingas automobilis“ ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo K. K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme gautas ieškovo UAB „Laimingas automobilis“ ieškinys atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 284,84 Eur draudimo išmoką, ją pervedant trečiajam asmeniui K. K. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-02 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad šalys sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas apdraudė ieškovo civilinę atsakomybę trečiajam asmeniui už žalą, padarytą ieškovui vykdant automobilių plovyklos, automobilių dažymo, poliravimo veiklas. Atsakovas priėmė sprendimą išmokėti nukentėjusiam asmeniui 289,67 Eur draudimo išmoką, taip pat nurodė, kad 1 284,84 Eur dydžio žala draudiko neatlyginama, nes įvykis nedraudžiamasis. Ieškovas prašo priteisti draudimo išmoką, ją išmokant nuo ieškovo veiklos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, taigi ieškovas ieškinį reiškia ne savo, bet trečiojo asmens interesais. Tačiau teismas, atsižvelgęs į civilinės atsakomybės draudimo sampratą, darė išvadą, kad šiuo atveju reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo turi teisę reikšti nukentėjęs (žalą patyręs) asmuo, bet ne draudėjas. Ieškovas nėra išmokėjęs trečiajam asmeniui žalos atlyginimo, nepateikta duomenų, kad jis turėtų įgalinimus atstovauti trečiąjį asmenį teisme dėl draudimo išmokos priteisimo trečiojo asmens naudai, taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovo teisės būtų pažeistos ir reikalingos teisminės gynybos ieškinyje nurodytu būdu.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas UAB „Laimingas automobilis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinį priimti. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta. Iš ieškinio yra akivaizdu, kad draudimo išmoką yra prašoma priteisti ne trečiojo asmens naudai, bet ieškovo naudai susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp draudiko ir draudėjo pagrindu, tačiau išmoką prašoma pervesti žalą patyrusiam trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jo ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendru atveju įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y., pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Svarbiausia yra nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi nurodė, jog tokį reikalavimą turi reikšti nukentėjęs (žalą patyręs asmuo), o ne draudėjas. Pasirengimo bylą nagrinėti stadijoje teismas materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, neanalizuoja, negali spręsti bei vertinti ir pačios prievolės, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, pagrįstumo, rūšies, taip pat vertinti ar ieškovas turi reikalavimo teisę.

7. Ieškinio pagrįstumo ir įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti renkami, kokioje proceso stadijoje ir kokius įrodymus pateikti yra ieškovo apsisprendimo dalykas, kaip ir nuspręsti kam jis reiškia savo reikalavimą, kokia šalis traukia į bylą trečiaisiais asmenimis ir kaip formuluoja savo reikalavimą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovui, kadangi tai turėtų daryti žalą patyręs asmuo, tačiau klausimai dėl reikalavimo teisės turėjimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį. Be to, ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti sprendžiamas ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; kt.) (CPK 226 straipsnis, 228 straipsnio 1 dalis).

8. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, jis netinkamai taikė proceso teisės normas, neužtikrino apelianto teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ko apeliacinės instancijos teismas nesprendžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo UAB „Laimingas automobilis“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Dainius Rinkevičius