- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- I-2847-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01828-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant pareiškėjui V. O. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ( b.l. 4-5) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo priverstas atlikti laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje nežmoniškomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad gyvenamosios patalpos buvo ankštos, todėl nepakako asmeninės erdvės, gyvenamosiose patalpose trūko baldų, todėl dalį daiktų laikė ne spintose ar spintelėse, o maišeliuose ant žemės. Inventorius buvo pasenęs, pareiškėjo nuomone, nuo Sovietų Sąjungos laikų. Gyvenamosios ir bendrosios patalpos buvo avarinės būklės, joms trūko remonto, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo akivaizdžiai matomų pelėsio židinių, dauguma langų ir durų sulaužyta, gausu purvo ir nešvarumų. Pareiškėjui nebuvo išduotos medžiagos nei minimaliam remontui atlikti, nei priemonės švarai palaikyti. Sanitariniai mazgai nebuvo pritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, trūko praustuvių, tualetų, inventorius pasenęs, surūdijęs, netinkamas naudojimui. Naudojantis sanitariniu mazgu, nuteistieji netrukdomai matydavo vieni kitus. Pareiškėjas nurodė, jog dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, nes tam buvo naudojamos paprastos kaitrinės lemputės. Dėl tokio apšvietimo, buvo sunku atlikti kasdienius darbus, greitai pavargdavo akys. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė daug nepatogumų, buvo žeminamas jo orumas, žalojama sveikata, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 14 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-13) ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų kalėjo kartu su pareiškėju gyvenamosiose patalpose ginčo metu, pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Akcentavo, kad ne visos miegamosios vietos pastoviai būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Nurodė, kad 1-ojo sektoriaus bendrabučiai, kuriuose yra 6 ir 3 būriai, nėra avarinės būklės, tai, atsakovo nuomone, patvirtina statinio techninės priežiūros aktas. Pagal galiojančius teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Pravieniškių PN-AK patvirtintas Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas. Santykinė oro drėgmė didėja netinkamai vėdinant patalpas, dėl to gali atsirasti pelėsis. Pelėsio patalpose nebūtų, jeigu nuteistieji tinkamai atlikinėtų pareigą jas valyti ir vėdinti, taigi, patalpose buvęs pelėsis buvo sąlygotas netinkamo minėtos pareigos vykdymo. Pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo išduotos valymo priemonės, neatitinka tikrovės. Tvirtino, kad dirbtinis apšvietimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, pataisos namuose įrengti kaitrinių lempų ir liuminescencinių lempų šviestuvai. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pareiškėjas, kalėdamas 1-ame sektoriuje, į Pataisos įstaigos Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus kreipėsi vieną kartą dėl patirto nerimo ir dėl to vartojamų vaistų. Konsultacijos metu pareiškėjas kaip galimą nerimo priežastį nurodė adaptacijos ir bendravimo sunkumus jam paskirtame būryje. Taigi, nurodytas kreipimasis buvo sąlygotas ne blogų gyvenimo sąlygų. Į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK atstovas, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovo veiksmais, kalinant jį Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (2017 m. rugpjūčio 21 d. ( iki skundo padavimo teismui dienos)), avarinės būklės patalpose, pažeidžiant higienos bei buitinio aprūpinimo normų reikalavimus bei neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu.
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo,.
Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė duomenis (b.l.34,31-32,36-37), patvirtinančius, kad pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. (išskyrus laikotarpius, kuriais buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) gyveno 6 būrio 64 brigados 5 –oje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas yra 56,61 kv. m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,54 kv. m.
Nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (skundo teismui padavimo dienos) (išskyrus laikotarpius, kuriais buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) pareiškėjas kalėjo 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 35,62 kv. m., joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui šioje patalpoje teko 2,97 kv. m. gyvenamojo ploto.
Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas detaliai nenurodė konkrečių ginčo gyvenamųjų patalpų, buvimo jose laikotarpių, su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičiaus. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų gyvenamąją plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių, kalėjimo laikotarpius ir pan. neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. (išskyrus laikotarpius, kuriais buvo išvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje, nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Be to, nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose trūko tualetų ir praustuvių, gyvenamosiose patalpose trūko baldų (spintų ir spintelių). Tiek sanitarinis, tiek gyvenamosiose patalpose buvęs inventorius buvo pasenęs, surūdijęs.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, dušinėje – po vieną dušo sietelį 15 asmenų.
Atsakovo atstovas į bylą pateikė įrodymus (b.l. 36-37, 70-72, 123), patvirtinančius, kad 3 būrio prausykloje buvo 4 praustuvės, 1 dušo sietelis, tualete – 2 unitazai ir 2 pisuarai, šiais įrenginiais naudojosi 28 nuteistieji, 6 būrio prausykloje buvo 7 praustuvės ir 1 dušo sietelis, tualete – 7 klozetai, jais naudojosi 67 nuteistieji .
Akivaizdu, kad pareiškėjui kalint 3 būryje, nuteistiesiems tekęs unitazų skaičius neatitiko Aprūpinimo normų keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tualetų (unitazų/klozetų) skaičiaus yra pagrįstos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (tarp jų ir sanitarinių įrenginių trūkumas) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjui gyvenant 3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje buvo nustatytas reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimas, todėl sanitarinių įrenginių šiame būryje trūkumas laikytinas sudėtine šio pažeidimo dalimi.
6 būrio sanitarinėse patalpose tualetų (t.y. unitazų/klozetų) ir praustuvių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl Aprūpinimo normų pažeidimas šiame būryje nagrinėjamame kontekste nenustatytas.
Pagal Aprūpinimo normas bendrabučio tipo patalpoje turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė vienam asmeniui, vienas stalas, sieninis laikrodis, termometras, po vieną komplektą užuolaidų kiekvienam langui, šiukšlių dėžė ir vienas komplektas valymo inventoriaus.
Byloje esančios nuotraukos (b. l. 113-114, 118-119) patvirtina, kad ginčo gyvenamosiose patalpose yra įrengtos spintelės prie lovų, tačiau tikslaus jų skaičiaus negalima nustatyti, tai pagal aukščiau nurodytas Aprašo nuostatas sudarytų pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu, tačiau iš minėtų nuotraukų matyti, kad ginčo patalpose yra įrengtas nemažas skaičius spintų nuteistųjų asmeninimas daiktams laikyti (3 būrio 31 brigados 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 5 spintos, 6 būrio 64 brigados 5 gyvenamojoje patalpoje – 10 spintų), ne spintose ir spintelėse laikomų asmeninių daiktų (kaip teigė pareiškėjas, sudėtų į krepšius, po lovomis) nesimato. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ginčo gyvenamosiose patalpose pakako baldų nuteistųjų asmeniniams daiktams laikyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl baldų trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad byloje esančios ginčo gyvenamųjų patalpų baldų ir 3 ir 6 būrių sanitarinių mazgų fotonuotraukos (b. l. 113-122) patvirtina, kad jų inventorius nėra surūdijęs, pasenęs ir netinkamas naudoti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl inventoriaus būklės atsakovui, be to pareiškėjas nenurodė, kaip dėl, jo nuomone, seno, surūdijusio, netinkamo naudoti inventoriaus pablogėjo jo padėtis, todėl deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos pareiškėjo pretenzijos dėl gyvenamųjų ir sanitarinių patalpų inventoriaus netinkamos būklės, negali būti pripažintos tinkamu pagrindu atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, asmenys galėjo matyti vienas kitą, t.y. kelia klausimą dėl privatumo pažeidimo.
Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 115-116, 121-122) paneigia šį pareiškėjo tvirtinimą, nes 3 ir 6 būrių unitazai įrengti kabinose, atskirtomis sienomis ir durimis, dušai atskirti užuolaidomis. Šios aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog buvo užtikrintas minėtais sanitariniais įrenginiais besinaudojusių asmenų privatumas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios ir bendrosios patalpos buvo avarinės būklės, joms trūko remonto, nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas, buvo akivaizdžiai matomų pelėsio židinių, daugumą langų ir durų sulaužyti, buvo gausu purvo ir nešvarumų. Pareiškėjui nebuvo išduotos medžiagos nei minimaliam remontui atlikti, nei priemonės švarai palaikyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovo atstovo į bylą pateiktuose bendrabučių, kuriuose buvo 6 ir 3 būriai, Statinio techninės priežiūros žurnaluose (b.l.38-52) nurodyta, kad ginčo bendrabučių langai yra seni, nesandarūs, rėmai papuvę, po palangėmis trupa mūras, rekomenduojama juos pakeisti, taip pat rekomenduojamas vidaus patalpų remontas. Teismo nuomone, šie duomenys bei į bylą pateikto ginčo gyvenamųjų ir sanitarinių patalpų fotonuotraukos (b.l.113-112) paneigia pareiškėjo tvirtinimą, kad 6 ir 3 būrių ginčo gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos buvo avarinės būklės, tačiau patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl šių patalpų senų, dalinai sulūžusių langų, neremontuotų patalpų. Taigi, spręstina, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys, grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (HN 134:2015 37 p.).
Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 (b. l. 15), pagal kurio nuostatas gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas (dušines, kirpyklas, valgyklas ir t.t.) valo patys nuteistieji.
Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad valymo priemonės nuteistiesiems buvo išduodamos (b. l. 53-68). Duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, į bylą nepateikta, šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonės (kartu su juo kalėjusių nuteistųjų rašytiniais paaiškinimais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas bei kiti kartu su juo kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad pelėsis, purvas ir nešvarumai negalėjo būti išvalomi pataisos įstaigos išduodamomis valymo priemonėmis, todėl minėtos sąlygos priklausė nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovo atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu apšvietimu gyvenamosiose patalpose.
Higienos normos HN 134:2015 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus patikrinimo aktus, kuriuose nustatyti dirbtinės apšvietos 6 būrio 64 brigados 5 patalpoje pažeidimai (b.l. 74-87) bei Pravieniškių PN-AK raštą (b.l. 73) dėl šių pažeidimų pašalinimo (b.l. 73), tačiau minėti patikrinimai ginčo patalpose buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo jose metu, todėl nagrinėjamoje byloje jie negali būti laikomi tinkamais įrodymais dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jo kalinimo 6 būrio 64 brigadoje 5 gyvenamojoje patalpoje metu dirbtinė apšvieta neatitiko teisinio reglamentavimo.
Byloje esančioje Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių viršininko paslaugų skyriaus pažymoje nurodyta, kad įstaigos 1-o sektoriaus 3 ir 6 būrių dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais (b. l. 36-37).
Teismo nuomone, Pravieniškių PN-AK pateikta Ūkio ir komunalinių viršininko paslaugų skyriaus pažyma (b. l. 36-37), negali būti laikoma objektyviu įrodymu, patvirtinančiu, kad ginčo patalpų dirbtinė apšvieta pareiškėjo kalinimo jose metu buvo ne mažesnė nei 200 lx., todėl, darytina išvada, kad turėdamas nustatytą įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamos ginčo gyvenamųjų patalpų dirbtinės apšvietos, todėl šiuo aspektu nepaneigtas Higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)).
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 346 paras (nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d., išskyrus laikotarpius, kuriais jis buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą) buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat nepaneigta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d.) minėtos patalpos neatitiko higienos reikalavimų (netinkamas apšvietimas, neremontuotos patalpos).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais nepatogumais, pažemintu orumu, žalojama sveikata. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos pablogėjimo, kurį įtakojo blogos gyvenimo sąlygos nesikreipė (b. l. 33). Nors pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė netinkamų kalinimo sąlygų žalojama jo sveikata, tačiau iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenų matyti, kad pareiškėjas ne kartą yra kreipęsis į gydytoją psichiatrą dėl nerimo, įtampos, sutrikusio miego, irzlumo, pykčio ir pan. Šio gydytojo buvo konsultuotas, jam buvo skiriamas gydymas (b. l. 99-100, 102 -105, 107, 109, 110, 112). Duomenų, kad minėti pareiškėjo nusiskundimai nebuvo sąlygoti byloje nustatytų pažeidimų, į bylą nepateikta, todėl šie sutrikimai laikytini susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais byloje pažeidimais.
Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik naktį pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos įstaigoje būtų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Ribota erdvė sąlyginai gali būti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimą N. prieš Rusiją, bylos Nr. 30138/02 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta judėjimo laisvė, tačiau pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (346 paras), šis pažeidimas buvo truko nuolat, išskyrus mažas pertraukas, kuomet pareiškėjas buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, pareiškėjui teko 2,97 kv. m., tačiau šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai, taip pat byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (netinkamas dirbtinis apšvietimas ir neremontuojamos patalpos). Spręstina, jog nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN -AK administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2600 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.