- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- 1-294-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11812-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- L. S., A. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.06 val., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, viešoje vietoje, bendro naudojimo laiptinėje, adresu, (duomenys neskelbtini), jis, išsitraukęs ginklą, kuris pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-840083-21(l) yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, matant A. R., nukreipė ginklą į L. S., kuris suprato tokius veiksmus kaip realų grasinimą jo sveikatai, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiesiems L. S. ir A. R. išgąstį, tokiu būdu viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tęsdamas savo veiksmus jis, būdamas lauke prie namo (duomenys neskelbtini) laiptinės, priėjęs prie nukentėjusiojo L. S. apsimesdamas policijos pareigūnu, grasindamas ir laikydamas nukreiptą ginklą į nukentėjusįjį pasakė: „sušaudysiu tau kojas“, tokiu būdu grasino sunkiai sutrikdyti L. S. sveikatą.
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
Taip pat A. N. 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.06 val. viešoje vietoje, gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,91 promilės etilo alkoholio koncentracija, neteisėtai nešiojo su savimi ginklą, kuris pagal specialisto išvadą Nr. IBPS-V-840083-21(l) yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, iki 2021 m. balandžio 15 d., 19.30 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie ginklą paėmė.
Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Išgėrinėjo, atėjo pas ieškovą G. Pasakė, kad iš policijos, kad yra visi popieriai. Gal jie neišgirdo, pagalvojo, kad jis yra policijos pareigūnas. Jis atėjo su visa ,,papke“, teismo nuosprendžiu. Teismas priteisė G., kad mokėtų E. Išgėrinėjo su A. G., jis buvo nukentėjęs. Su G. jie draugai. Žmogus nesilaikė pažadų. Jis sakė, kad jam su kojomis sunku vaikščioti ir ar jis galėtų su jo dukra V. nueiti ir paimti skolą, nes ignoruoja skambučius. Jie nuėjo pas E., tai buvo balandžio 15 d., reikalauti skolos. Ginklas pirktas teisėtai, su draugais eidavo šaudyti į judančius taikinius. Ginklą turėjo kuprinėje. Dukra V. G. žinojo kur gyvena E. Buvo išgėręs, ginklą užsidėjo, nes toks rajonas, narkomanai. Atėjo pas tą žmogų paimti pinigų. Pasakė, kad dokumentai iš policijos. Viskas vyko normaliai, ji (V.) prisėdo ant lovos. Durys buvo praviros. Galiausiai viskas vyko ekspromtu, prasidėjo triukšmas, to E. žmona ar draugė, nukentėjusioji, prasidėjo keiksmažodžiai, riksmas. Jiems laiptinės duris atidarė girtas kaimynas. Smurto nebuvo. Atėjo kaimynas nukentėjusysis S. Jis irgi neleido savęs įžeidinėti. Žmonių buvo daug, kažkas pasakė, kad pridurs ar pripjaus, tada jis V. pasakė, kad bėgtų. Vaikščiojo po teritoriją ir ieškojo V. ir nukentėjusysis atėjo dar su draugu, pagalvojo, kad dar jį ,,užvers“. Atvažiavo policija, ginklą atidavė, ginklas nebuvo užtaisytas. Jį išvežė į komisariatą, po to su pareigūnais atvažiavo pas jį į namus daryti kratą. Namuose nieko nerado. Nukentėjusioji nebuvo blaivi, kaimynas, S., blaivas. Ginklas pas jį kabėjo, jį laikė dėkle prie savęs. Vilkėjo džinsais ir striuke. Nepamena ar buvo išsitraukęs ginklą, nes buvo girtas. Daugiau nieko negrasino. Jį nukentėjusysis telefonu filmavo. „Pneumatiko“ nebuvo išsitraukęs, buvo trumpa striukytė, gal jie jį tiesiog pamatė. Ginklą turėjo, tai pripažįsta. Tikrai negrasino ir nebuvo išsitraukęs ginklo.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. N. nurodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė jam aiški ir suprantama. Neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią yra įtariamas, nes 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val. jis su savo drauge V. G., kuri yra jo sužadėtinė, ėjo atsiimti skolos, tiksliau ėjo V., nes paprašė jos tėvas A. G.. O jį paėmė, kaip apsaugą, kad jos neužpultų, pats A. G. nėjo, nes turi problemų su kojomis, sunkiai vaikšto. Jie ėjo adresu (duomenys neskelbtini), pas skolininką E., nes jis buvo skolingas V. tėčiui A. G.. Jie buvo išgėrę degtinės, kiek tiksliai, neatsimena. Atvykę minėtu adresu pas skolininką, beldė į bendro naudojimo koridoriaus duris, atidarė duris kaimynė, kuri išgirdo beldimą, kas tokia jis nežino. Moteris nurodė, kur gyvena E., Tada jie nuėjo pas E. Jis atidarė duris. V. pareikalavo pinigų, o būtent 160 Eur, kuriuos E. buvo pavogęs iš A. G.. Pinigus pavogė kažkada prieš Kalėdas, tiksliai nežino. E. juos pasiuntė ant trijų raidžių. Jis jam parodė lapą iš policijos, kuriuos jam davė A. G., kai buvo policijoje. Tuose lapuose buvo surašyta tvarką, kad E. turėjo grąžinti pinigus per nurodytą laiką, bet jis tos tvarkos nesilaikė. Kai E. juos pasiuntė, pradėjo rėkti, kad nieko neatiduos, kad pinigų neturi, jo buto durys buvo pravertos ir sulindo kaimynai bei sako jam duoti, ar parodyti pažymėjimą, nes teigė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jie turbūt išgirdo, kad jis turi dokumentus iš policijos ir ne taip suprato, turbūt pagalvojo, kad yra pareigūnas. Ir tada prasidėjo triukšmas, ir jie išėjo. Tada vienas kaimynas pamatė, kad pas jį yra ginklais savigynai, kurį laikė ant liemens diržo, kuriam leidimo nereikia, nes jis yra šratinis su balionėliui, ir pradėjo juos vytis, kviesdamas policiją. Jis pats niekaip negrasino, necenzūriniais žodžiais nekalbėjo, neįžeidinėjo ir nieko nemušė. Prie nieko nebuvo prisilietęs ir ginklo ištraukęs nebuvo. Daugiau ginklų neturi. O šį ginklą įsigijau prieš mėnesį laiko, ginklų parduotuvėje prieš policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini). Plikas kaimynas, kai vijosi juos, sakė jiems: ,,auka, aš tave pridursiu“, jie išsigando. Tada jis liko bendrauti toliau su tais kaimynais, nes norėjo sulaukti policijos pareigūnų, nes nebuvo ir nėra kaltas. Jo mergina išsigandusi pabėgo namo. Ir tuo pat metu atvyko policijos pareigūnai. Daugiau neturi ką pridurti. (2 t., b. 1. 77-80).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. N. nurodė, kad prašo vadovautis jo pirminės apklausos parodymais. Todėl, kad daugiau neturi ką pasakyti (2 t., b. 1. 95-97).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. R. nurodė, kad tai buvo šiais metais, datos nepamena, buvo šalta. Gal 18.50 val. su vyru E. žiūrėjo televizorių. Jos vyras rado dokumentus prie kasos ir atidavė policijai. Buvo trenksmas į duris. Vyras atidarė duris, jis (kaltinamasis) įėjo, prisistatė, kad policijos darbuotojas. Jis buvo atėjęs anksčiau, prieš tai. Jis pradėjo rėkti, draugę pasodino ant jos lovos. Jie atėjo iš lauko be kaukių, ją tai išvedė iš savęs. Jis reikalavo pinigų, sakė, kad areštuos vyro pašalpą. Paprašė, kad parodytų dokumentą. Tai išgirdo jos dukra, iškvietė policiją. Jis tai mergaitei pasakė, kad bėgtų. L. pasakė, kad jis parodytų dokumentus, kuriuos turi. Ji laikė išėjimo duris, turėjo jį sulaikyti. Jis stengėsi pabėgti. Ant laiptų išsitraukė pistoletą, vos nenugriuvo ir nusitaikė į L. Po to ėjo kaimynas, atidarė duris ir tada kaltinamasis išbėgo į lauką. Jis sakė, kad yra policininkas ir turi teisę šauti. Jis nubėgo į kitą pusę ir matyt ieškojo tos mergaitės. Reikėjo atiduoti pinigus už telefoną ir skolą. Kai jis (kaltinamasis) išėjo į koridorių, jie irgi išėjo į koridorių. Ji labai išsigando, tą naktį vyras jai kvietė greitąją. Kaltinamasis buvo neadekvatus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. R. nurodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2021 m. balandžio 15 d., apie 19 val., ji su vyru E. J. buvo namuose, kai staiga kažkas pradėjo stipriai belsti į durys. Vyras atidarė duris ir į butą užėjo jai nepažįstamas vyras su mergina, kuri atrodė neblaivi. Ji nieko nesakė, tačiau su ja buvęs vyras buvo labai agresyviai nusiteikęs, šaukė kad atėjo pinigų, skolos, šaukė, kad jis iš policijos. Ji matė, kad asmuo neblaivus, todėl pareikalavo, kad jis parodytu savo dokumentą arba tarnybinį pažymėjimą. Į tai jis atsakė, kad neprivalo jai rodyti ir liepėjai tylėti, o pats vėl reikalavo sumokėti pinigus, tikslios sumos jis neįvardino, tik šaukė, kad jos vyras turi sumokėti skolą. Rankose jis turėjo kažkokį aplanką, nuolat mojavo rankomis, atrodė agresyviai, darė psichologinį spaudimą. Kai šis asmuo užėjo į jų butą, jis buvo ranką uždėjęs sau ant dešinio šono ir ji matė ant jo diržo, tamsiai rudos spalvos, uždarą, pistoleto dėklą. Jis ranką laikė ant dėklo, bet ginklo ištraukęs nebuvo. Kai jų bute kilo triukšmas, atėjo kaimynas vardu L. iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, įleido šį asmenį į laiptinę. L. taip pat pradėjo klausti minėto asmens, kas jis toks yra, prašė parodyti pažymėjimą, jeigu jis yra pareigūnas. Jis taip pat nieko nerodė, tik šūkavo, ginčijosi. Po to visi išėjo į koridorių, L. pasakė, kad iškviesta policija ir atvykusi išsiaiškins, kas jis toks yra. Tuomet asmuo pradėjo eiti link išėjimo ir stengėsi išeiti į lauką, o L. stengėsi jį užlaikyti. Asmuo leidosi laiptais link išėjimo durų, o L. sakė, kad palauktų, nes atvyksta policija. Tuomet minėtas asmuo išsitraukė daiktą panašų į pistoletą ir nutaikęs į L. pasakė - „aš policininkas ir turi teisę iššauti“. Koks tai buvo ginklas ji nežino. Buvo panašus į pistoletą. Po to išėjo į lauką, o L. nubėgo į savo butą pasiimti striukės, o šį asmenį stebėjo pro langą. Po to L., apsirengęs striukę, vėl išėjo į lauką, kad pasekti tą asmenį ir pranešinėjo policijai, kur jis eina. Pro langą matė, kaip minėtas asmuo jau būdamas lauke, vėl nukreipė daiktą panašų į ginklą į L., ką jis tuo metu sakė, ji negirdėjo. Kai atvyko policija, asmuo buvo jau kitoje gatvės pusėje, ten jį ir sulaikė pareigūnai (1 t., b. 1. 98-101).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta A. R. nurodė, kad datos ir laiko šiuo metu neatsimena, bet (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, ją užstojo kaimynas L. Ją užstojo nuo vyro, kuris stovėjo dviem laipteliais žemiau nuo jų ir išsitraukęs ginklą grasino L., kad jis yra policininkas, kad turi teisę šauti į kojas. Tuo metu, ji išsigando ir gavo šoką, jai net spaudimas pakilo, visą savaitę negalėjo atsigauti, dėl to skambino šeimos daktarui, į (duomenys neskelbtini) polikliniką. Būtent tam, kad gydytoja išrašytų jai vaistų. Dėl šio įvykio, iki šios dienos, nesuvartojusi raminamųjų vaistų ji negali užmigti. Ji gyvena ramioje vietoje, kurioje yra įsikūrę nauji kaimynai, anksčiau buvo vienas narkomanas, bet jis numirė, kokie keturi metai, kai ramiai, gražiai gyvena. Bet po šio incidento pradėjo jaustis neramiai. Nepažįstamas vyras buvo neadekvatus, nesavas, be kaukės, išgėręs, ji nežinojo, ko iš jo tikėtis, jis tikrai galėjo kaimynui peršauti kojas. Vyras visą vakarą rėkė, kad yra policininkas, jai atrodo, kad jis galvojo, kad jam yra grasinama. Vyras visą laiką rėkė, liepėjai nutilti, užsičiaupti ir išeiti iš kambario, nes čia yra ne jos reikalas, bet ji jam sakė, čia jos namai ir jos vyras, nes nepažįstamas vyras reikalavo pinigų iš jos vyro E. J. pinigų. Grasinimų nužudyti, pasmaugti ir panašiai, nebuvo. Bet jai pakako to, kad jis tiesiog paaukštintu tonu liepė jai nutilti. Ją išgąsdino dar ir tai, kad jis atėjęs į jų butą, turėjo ant liemens dėklą su ginklu, kuris labai gerai matėsi, bet bute ginklo nebuvo išsitraukus, tik buvo labiau pakėlęs striukę, kad ginklas matytųsi. Bute buvo tik ji ir jos vyras, kai užėjo jai nepažįstamas vyras su mergina, kurios ji taip pat nepažinojo. Po 5 min. atbėgo jos dukra V. Š. ir pasakė, kad iškvietė policiją. Tada nepažįstamas vyras iš karto išėjo į bendro naudojimo koridorių, o buvusi kartu mergina- pabėgo. Ir tada bendro naudojimo laiptinėje įvyko tai, apie ką ji kalbėjo iš pat pradžių. Bet grasinimo metu iš lauko pusės ėjo žmogus ir atidarė bendro naudojimo laiptinės duris bei nepažįstamas vyras pabėgo į gatvę. Tada ji grįžo į virtuvę, atidarė langą ir žiūrėjo, kur tas vyras vaikšto. Vyras iš pradžių nubėgo link gyvenamųjų namų, o po to grįžo atgal link pagrindinio kelio. Tada matė, kaip L. ėjo iš paskos to nepažįstamo vyro ir po to atvyko pareigūnai ir sulaikė nepažįstamą vyrą (1 t., b. 1. 104-107).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. S. nurodė, kad yra bendrabutis, ilgas koridorius. Durys rakinamos, yra skambutis. Yra 14 kaimynų. Už durų laiptinė ir lauko durys. Apie 19 val. vakare išgirdo garsų stuksenimą į koridoriaus duris. Pas jos vien pensininkai, koridorius ramus. Jis buvo koridoriuje. Atidarė duris. Stovi vyras civiliais rūbais, prisistato policijos pareigūnu, rankose ,,papkytė“, šalia mergina. Jie pasakė, kad atėjo pas kažkokį E., jie neklausdami nuėjo link E. buto. Jam net nekilo dvejonių, kad policijos pareigūnas, nes ten gyvena narkomanai. Jis stovėjo prie koridoriaus durų, žiūrėjo kur eina. Iš po striukytės matėsi ginklo dėklas. Matė, kad jis dar ir neblaivus. Jam kilo įtarimas, artėjo link jų, jie buvo prie (duomenys neskelbtini) buto durų, beldėsi. Duris atidarė E. Kaltinamasis sakė, ar prisimena jį. E. sakė, kad prisimena. Jis grįžo į savo butą. Koridoriuj buvo kaimynė ir jo sugyventinė, A. dukra. Jo sugyventinė sakė, kad bute prasidėjo grasinimai. Tuo metu buvo savo bute. Ji grįžo į namus ir telefonu kalbėjo su policija. Jis išėjo į koridorių aiškintis, kas nutiko. Ta mergina, kuri buvo su tuo vyru, greitai išbėgo į lauką, o jis ėjo link išėjimo. Jis pasakė, kad parodytų policijos pažymėjimą, kaltinamasis sakė, kad nieko nerodys. Jis atsidarė duris, išėjo į laiptinę, laiptukais nusileido į apačią, susvirduliavo, atsirėmė į sieną ir ginklą nukreipė jam į galvos sritį, jis išsigando. Tuo metu užeidinėjo į laiptinę vyras. Jis buvo su šviesą atspindinčia striuke, gal šiukšliadėžės darbuotojas. Tas vyras jį pamatė, susikišo ginklą į dėklą ir išėjo į lauką. Jis grįžo apsirengti striukes. Jo sugyventinė policijai pranešinėjo kur kaltinamasis. Išėjo į lauką, jis grižo prie laiptinės, jam pasakė, kad kviečiama policija. Jis išsitraukė ginklą ir nusitaikė jam į kojas. Jo sesuo matė tai per langus. Jis ėjo paskui jį, jis grasino jam suduoti, kad jį seku, ėjo gatve žemyn. Paskui atbėgo kaimynas iš antro aukšto, jie šnekučiavosi. Sugyventinei pranešinėjo kur jie randasi. Pareigūnai jį sulaikė, jis grįžo namo. Buvo išsigandęs, kai nukreipė į jį ginklą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. S. nurodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jo butas yra pirmame aukšte. 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val. jis išgirdo, kad į bendras namo įėjimo duris stipriai beldžia. Atidaręs duris, pamatė jam nepažįstamą vyrą, kuris buvo apsirengęs civiliais rūbais ir pasakė, kad yra iš policijos ir paklausė, kur gyvena „E.“. Kartu su juo buvo jauna mergina, kuri atrodė neblaivi. Jis pasakė, kad pažįsta vyrą vardu „Ž.“, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) bute. V. priėjo prie minėto buto, pasibeldė, kai durys atsidarė, paklausė minėto kaimyno: „sveiki, ar atsimenat mane, ar galima užeiti ?“. Po to kaimynas jį įsileido, ir jis nuėjo į savo butą. Po 3-5 minučių jis išgirdo riksmus iš minėto buto ir grįžo pažiūrėti, kas vyksta. Vyras, kurį jis įleido į namo laiptinę, garsiai šaukė ir keistai elgėsi. Tuomet pastebėjo, kad šis asmuo neblaivus ir todėl pagalvojo, kad jis galimai ne policijos pareigūnas ir paprašė parodyti tarnybinį pažymėjimą. Jis pasakė, kad jo pažymėjimas yra mašinoje. Tada jis vyrui pasakė, kad iškviesta policija, ir kad jis palauktų atvykstančių pareigūnų, kurie viską išsiaiškins. Tuomet vyras pradėjo eiti koridoriumi link išėjimo, o jis bandė vyrą užlaikyti. Leisdamasis laiptais link išėjimo durų, vyras iš dėklo ant dešiniojo šono ištraukė daiktą panašų į ginklą ir nukreipęs į jį pasakė, kad jis neitų paskui. Tada jis nuėjo į savo butą, pasiėmė striukę ir išėjo į lauką, kad pažiūrėti, kur išėjo šis vyras. Vyrą jis sutiko prie pat laiptinės, jis grįžinėjo atgal. Pamatęs jį, vėl išsitraukė daiktą panašų į ginklą ir, laikydamas jį nukreiptą žemyn pasakė- „sušaudysiu tau kojas“. Ginklas atrodė kaip tikras, tačiau, kad vyras šaus į jį, jis nežinojo. Jis visą laiką kalbino šį vyrą ir sekė paskui jį, nes jo draugė V. Š. jau buvo iškvietusi policiją. Vyras šalinosi nuo jo normaliu žingsniu, ginklą buvo įsidėjęs atgal į dėklą, tačiau laikė ranką ant dėklo. Jis tuo metu pradėjo jį filmuoti su telefonu, vyras bandė jam trenkti ir išmušti telefoną, bet jis spėjo pasitraukti. Jis perėjo į kitą kelio pusę ir tada jis pamatė atvykstančių policijos pareigūnų automobilį, jiems pamojavo, o pats įkalbino šį asmenį prieiti prie perėjos arčiau policijos. Pamatęs policiją jis nebėgo ir nesipriešino, atvykusiems policijos pareigūnams jis prisistatė kaip A. N.. Šio įvykio metu A. N. jam grasino sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent- peršauti jam kojas. Laikė daiktą panašų į ginklą nukreipęs į jį, todėl jis buvo išsigandęs, kad jis gali savo grasinimus įvykdyti, dėl to jam yra padaryta moralinė žala (l t., b. l. 63-66).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. S. nurodė, analogiškai kaip ir pirmoje apklausoje (1 t., b. 1. 72-75).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas L. S. nurodė, kad grasinimas jam pasirodė realus, nes vyras buvo nukreipęs ginklą jam į kojas, mano, kad jis galėjo jam peršauti kojas. Ir ginklas atrodė tikras, nors jis į jį nežiūrėjo, bet taip ar taip nesuprastų, ar jis tikras, ar koks. Jis neišsigando ir nebijojo, nes aplink buvo daug žmonių, ir jis buvo piktas. Jis nepažįstamą vyrą sekė, nes jo sugyventinė buvo iškvietusi policiją ir jis nenorėjo, kad jis pabėgtų, norėjo, kad jis būtų sulaikytas policijos pareigūnų. Laiptinėje jis buvo ginklą nukreipęs į jo veidą, o jau lauke vyras grasino jam peršauti kojas. Jam buvo baisu lauke, o laiptinėje nebuvo baisu, nes laiptinėje iš tolimo atstumo jam sakė tiesiog jo nesekti, o jau lauke jis buvo ginklą nusikreipęs į jo kojas, tai kaip ir manė, jis galėjo iššauti. Civilinį ieškinį yra minėjęs, kad nereikš, jo nuomonė nepasikeitė, civilinio ieškinio neteikiami ( 1 t., b. 1.76-79).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. nurodė, kad jis yra policijos darbuotojas, dėl ko kviestas, nežino. 2021 m. balandžio 24 d. atėjo žmogus reikalauti skolos. Gavo pranešimą, kad į butą laužiasi asmuo, grasino ginklu. Atvažiavo, asmuo buvo pasišalinęs. Pradėjo ieškoti, pareiškėjo kaimynas jį persekiojo. (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini) jie jį (kaltinamąjį) sulaikė, pas jį buvo ginklas, daiktas panašus į pistoletą. Kai pradėjo aiškintis, tas žmogus prisistatė tarnautoju, turėjo kažkokius popierius ir nuo to asmens norėjo išieškoti skolą. Moteris rašė pareikimą, liudytojas rašė, kad matė įvykį, kad lakstė koridoriuje su ginklu. Jis prisistatė tarnautoju, nepamena, gal policininku. Buvo kaimyno skambutis. Jis išgirdo triukšmą, išėjo į bendrą koridorių, vyko konfliktas su vyru ir moterimis, pas ką buvo atėjęs. Jis bandė išsiaiškinti kas vyksta, kaltinamasis prisistatė pareigūnu, pademonstravo ginklą. Pareikalavo pažymėjimo parodyti, bet jis neparodė, išsitraukti ginklą, grasino ir pabėgo, o kaimynas iš paskos. Jis grasino kaimynui, kad taikys į koją. Tai iš kaimyno žodžių. Triukšmą girdėjo daugiau kaimynų, bet jie pačio fakto nematė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. V. nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d., 19.06 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu Š. Ž., iš Vilniaus aps. VPK operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) į butą braunasi vyras prisistatantis pareigūnu ir reikalauja pinigų, galimai ginkluotas. Jiems vykstant į iškvietimą, radijo ryšiu girdėjo pranešimą, kad vyras pasišalino link (duomenys neskelbtini) namo, vyras apsirengęs žalios spalvos striukę su akiniais ir mėlynais džinsais. Atvykus į (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo požymius atitinkantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai A. N. gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Paviršutinės apžiūros metu pas A. N., po striuke, ant diržo, dešinėje pusėje, buvo rastas juodos spalvos ginklo dėklas, kuriame buvo juodos spalvos ginklas (Nr. (duomenys neskelbtini)), su rudos spalvos rankena, su įstatyta dėtuve kurioje 11 metalinių šaratų. Aiškinantis su minėtu asmeniu, priėjo pranešėjas L. S. gyv. (duomenys neskelbtini)..., kuris paaiškino, kad būdamas namuose išgirdo triukšmą bendro naudojimo patalpose, išėjęs į laiptinę prie (duomenys neskelbtini) buto pastebėjo triukšmaujantį vyrą A. N., kuris barėsi su kaimynu E. J., gyv. (duomenys neskelbtini)..., pas A. N. matėsi ant diržo dešinėje pusėje dėklas su daiktu panašiu į pistoletą, L. S. teigimu, A. N. prisistatė policijos pareigūnu, o pareikalavus parodyti pažymėjimą A. N. ištraukė ginklą bei pradėjo taikytis į L. S. ir šaukė, kad peršaus kojas visiems ir tada pabėgo iš bendro naudojimo patalpų. L. S. nurodė, kad jis persekiojo vyrą ir pranešinėjo policijai, o A. N. tuo metu, dar kelis kartus traukė ginklą, bei taikėsi į L. S.. E. J. paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo A. N., lankosi pas jį ne pirmą kartą, bei reikalauja kito žmogaus skolos apie 70 eurų, bei nuolat prisistato policijos pareigūnu ir grasina, taip pat matė kaip A. N., išsitraukęs ginklą, taikėsi į kitus žmones, bei grasino, kad peršaus visiems kojas. A. N., sulaikymo metu, su savimi rankose turėjo oranžinės spalvos aplanką su užrašu „Sv/edBank“, kurios viduje buvo savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimas su ikiteisminio tyrimo Nr (duomenys neskelbtini), A. G., paso lapo su asmens fotonuotrauka kopija, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), telefono ,,SAMSUNG G361F CORE PRIME LTE“ garantinės pažymos kopija Nr. (duomenys neskelbtini), prašymas atnaujinti paslaugų teikimą telefono ryšio aparatui A. G. vardu ir du lapai su ranka rašytu tekstu. A. N. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS (l t., b. l. 92-95).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. Š. nurodė, kad A. pasibeldė į bendro naudojimo patalpų duris, jas atidarė L. Jis prisistatė policijos pareigūnu ir ieškojo (duomenys neskelbtini) buto. Jam nurodžius tą butą, jis ir mergina nuėjo į butą. Duris atidarė E. J.. Jie pasakė, ar pažįsti jį. E. pasakė, kad taip, jie užėjo į butą. Ją pasikvietė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, stovėjo prie to buto. Ji išgirdo riksmus iš (duomenys neskelbtini) buto, kiek juos terorizuos, ji nuėjo į butą, ten buvo kaltinamasis, jis kartojo, kad jis vis iš policijos, paprašė jo dokumentų. Jis dokumento nepateikė, jis pasakė, kad kviečių policiją, paskambino į 112, dispečeriui pasakė, kad iš kaimynų prašo pinigų. Buvo didelis triukšmas dėl to ėjo link jų (duomenys neskelbtini) buto. Jis išeidinėjo iš buto. L. išėjo žiūrėti kas vyksta. L. sakė palaukti policijos. Ji nuėjo iki prausyklos prie lango ir kalbėjo su pareigūnu, matė kaip jis išeidinėja iš laiptinės. Tuo metu į dėtuvę dėjo į ginklą panašų daiktą. Jis aiškino dispečeriui telefonu. Kaltinamasis nuėjo palei namą, užėjo už namo ir grįžo, L. apsirengė ir nuėjo paskui jį. Buvo priėjęs prie laiptinės, L. atsistojo prieš jį ir pasakė palauk. Bet jis išsitraukė ginklą nusitaikė į L. Atidarė langą ir L. pasakė, kad jis nuo jo pasitrauktų, jis įsidėjo ginklą atgal. L. jį stabdė, jie užėjo už kito namo. Pamatė policijos švyturėlius. Ji buvo nuo jų gal už 4 metrų, žiūrėjo iš aukščiau. Kas liko laiptinėje nematė. Kalbėjo su dispečere, negalėjo matyti kas vyksta laiptinėje. Kai išsitraukė ginklą ji išsigando. L. S. sugyventinis, A. R. jos mama, bet su ja nebendrauja.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. Š. nurodė, kad ji gyvena su L. S., adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.00 val., jie išgirdo, kad į bendro naudojimo koridoriaus įėjimo duris stipriai beldžia. L. nuėjo atidaryti duris, o ji liko bute, ir girdėjo pokalbį tarp L. bei vyro. Girdėjo, kad vyras sakė, kad yra iš policijos, todėl ji apsirengė ir nuėjo pas juos. Matė, kaip vyras atidarė ,,papkutę“ su popieriais ir paklausė: ,,kur gyvena E. J.“. Taip pat matė, kad šalia stovėjo mergina, kuri tylėjo. Ji nurodė butą, kuriame gyvena E. ir pati nuėjo pas kaimynę prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). O vyras ir moteris nuėjo prie nurodyto buto, jie beldė į duris, duris atidarė A., kuri pakvietė E., ji girdėjo, kaip vyras E. pasakė: „sveiki, ar atsimenat mane, ar galima užeiti?“ Kaimynas vyrą ir moterį įsileido, ir ji, su kaimyne iš (duomenys neskelbtini) buto, liko šnekėti bendro naudojimo koridoriuje. Po kurio laiko ji išgirdo riksmus: ,,arba jus mokat pinigus arba jums blogai baigsis“, tai išgirdusi ji įbėgo į jų butą , pamatė, kad mergina sėdėjo ant sofos, o vyras stovėjo prie jos, tada ji vyro paklausė: ,,kas tu toks?“, jis atsakė, kad yra iš policijos. Ji jo paprašė, kad parodytų jai dokumentus, bet jis nurodė, kad neprivalo jai rodyti jokių dokumentų. Tada ji vėliau sakė, kad kvies policiją, ir jų akivaizdoje surinko 112. Tada vyras pradėjo garsiai rėkauti, kad yra iš policijos ir pradėjo artintis link jos, todėl ji bandė jo neprisileisti ir ėjo link savo buto. Jai einant greitu žingsniu, vyras ėjo iš galo lėčiau. Kalbėdamas su kaimynais, atbėgo L., tada ji nuėjo iki dušinės ir matė per langą, kad mergina jau buvo kitoje gatvės pusėje, tas vyras ėjo iš jų namo laiptinės į lauką, ir matė, kai jis panašų daiktą į ginklą dėjo į dėklą. Tuo pat metu atbėgo L. užsidėjo striukę ir batus, tas vyras nuėjo iki namo kampo ir paskui grįžo atgal prie laiptinės, tada L. išėjo į lauką ir mėgino jį stabdyti, o būtent, jai atrodo, kalbinti. Tada tas vyras vėl išsitraukė panašų daiktą į ginklą ir buvo nukreipęs į L. Tada vyras vėl įsidėjo panašų daiktą į ginklą į dėtuvę, ir jam einant, L. ėjo iš paskos, o ji tuo metu kalbėjo su policijos dispečere, ir viską matė per langą. Jie perėjo perėją, toje vietoje matė, kad L. mėgino filmuoti, o tas vyras mosikavosi rankomis ir ,,papke“ su dokumentais. Po to jie užėjo už kampo ir ji jau nieko nematė. Vėliau, jau matė, kai policijos pareigūnai sulaikė tą vyrą. Ji pati nenukentėjo, nes į ją ginklo nukreipęs nebuvo. Jai negrasino, tik jautė išgąsti dėl L., daugiau neturi ką pridurti (1 t., b. 1. 121-124).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. J. nurodė, kad jų pavardės skirtingos su A. R., bet yra vedę. Buvo atėjęs kaltinamasis. Prisistatė kaip policijos pareigūnas, bet jis žinojo, kad tai ne policininkas. Kaltinamasis buvo atėjęs su mergina. Buvo išgėręs ir agresyviai nusiteikęs. Jam nieko nebuvo, jis yra geležinis. Žmonos gaila, kadangi ji labai trapi. Labai susijaudino. Pabendravo tam tikru klausimu. Pabendravo su konfliktu. Jaunas žmogus buvo labai agresyviai nusiteikęs, rėkė, apsivardžiavo, buvo išgėręs. Iš jo kambario persikėlė konfliktas į bendrą koridorių. Namas bendrabučio tipo. Ten kaimynai jų, jaunas vyras, kaip suprato nukentėjęs, jo dukterėčios vyras. Jis buvo koridoriuje ir bandė jį nuraminti. V., jo dukterėčia irgi bandė nuraminti. Tačiau žmogus elgėsi keistai ir agresyviai, netoleravo absoliučiai nieko, nenori pasakyti chamiškai, bet negražu. Jis jo neramino. Kaltinamąjį bandė raminti L., nepamena pavardės. Tačiau jaunas žmogus nekreipė dėmesio į tuos raminimus. Iškilo tas pagrindinis konfliktas. A. buvo labai agresyvus, stumdėsi ir visas konfliktas iš bendro koridoriaus, įsiliejo į bendrą laiptinę, kiemą. Jis buvo taip susijaudinęs, kad laiptinėje nukrito, jis pergyveno, kad jam nieko nebūtų nutikę. Jis konflikte nedalyvavo, liko bendroje virtuvėje. Matė konflikto tęsinį per langą, nes veiksmas buvo kieme. Pirmas aukštas viskas gerai matosi. Kartu buvo ir jo žmona. Daug kaimynų, daug žmonių gyvena ir daug kas matė. Jis matė, kad pas jį yra dėklas, o dėkle buvo pistoletas. Jis jau koridoriuje ar laiptinėje pradėjo mojuoti ginklu. Jis bijojo, kad nebūtų šūvių. Norėjo išeiti ir nuraminti. Tačiau žmona pasakė, kad jam nesikišti. Tuo viskas ir pasibaigė. Vėliau tik sužinojo, kad buvo policija atvažiavusi. A. išvežė. Per langą matė, kad bandė spardyti kojomis. Atrodo buvo tokios frazės „kojas pašausiu, ar šausiu“. Kas vyko laiptinėje matė, nes duris atidarytos. Laiptinėje matė, kad jie su L. grumėsi, išėjo į kiemą. Viskas tada tęsėsi kieme. Rimtus grasinimus A. pradėjo sakyti koridoriuje. Vėliau A. darėsi vis piktesnis ir piktesnis. Kai jie pradėjo grūstis pro laiptinę, jis uždegė cigaretę ir nuėjo rūkyti į virtuvę, ir visą kitą matė pro virtuvės langą. Kaip jie stumdėsi. Labiausiai išsigando pistoleto.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. J. nurodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2020 m. buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis buvo įtariamuoju. Byla buvo baigta jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Pagal taikos sutartį jis privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą ir sumokėti jam apie 140 Eur. Nukentėjusiojo vardas A., pavardės neprisimena, jis jam skolą moka dalimis pagal abipusį susitarimą. 2021 m., maždaug prieš mėnesį, tikslios datos neprisimena, į jo butą atėjo jam nepažįstamas vyras, kuris prisistatęs policijos pareigūnų pradėjo reikalauti sumokėti likusią skolos dalį, teigė, kad iškels jam dar vieną bylą, aprašys ir paims jo baldus ir panašiai. Jam paprašius parodyti policijos pareigūno tarnybinį pažymėjimą jis nieko jam neparodė ir netrukus išėjo pasakęs, kad jis turės problemų jeigu nesumokės visų pinigų. Šiandien, tai yra 2021 m. balandžio 15 d., apie 19 val. tas pats asmuo pasibeldė į jo buto duris ir jis jį įsileido į savo butą. Jis atėjo kartu su jam iš matymo pažįstama mergina vardu A., kuri yra asmens vardu A. duktė. Ji visą laiką stovėjo, nieko nekalbėjo ir nieko nedarė, kalbėjo tik minėtas vyras. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir garsiai šaukdamas pradėjo reikalauti sumokėti pinigus, kuriuos jis skolingas A., jis agresyviai šaukė „kur pinigai ?“ Jis prašė jo nusiraminti ir išeiti, jo žmona A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. taip pat tuo metu buvo namuose ir viską matė. Ji taip pat bandė raminti šį asmenį, bet jis jai liepė tylėti. Po to jis kartu su mergina išėjo į koridorių ir ten sutiko kaimyną iš pirmo buto vardu L. L. pradėjo sakyti kad minėtas asmuo parodytu savo tarnybinį pažymėjimą jeigu jis yra pareigūnas, kitaip sakė, kad iškvies policiją. Girdėjo kaip asmuo atėjęs į jo butą sakė kaimynui L., kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kaimynas reikalavo pateikti dokumentą, nes matė, kad jis akivaizdžiai neblaivus. Jie pradėjo stumdytis koridoriuje, matė kaip jis sugrėbė kaimynui už rankos. Jis matė, kad pas jį ant diržo dešinėje pusėje buvo rudos spalvos pistoleto dėklas, kuris buvo uždaras ir paties ginklo nesimatė. Taip pat jis girdėjo, kaip minėtas asmuo šaukė kaimynui L. „peršausiu kojas“. Po to jie išėjo iš namo į lauką, o jis grįžo į savo kambarį ir kas vyko toliau nematė. Kaip atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė šį asmenį jis taip pat nematė. Ginklo pas minėtą asmenį jis taip pat nematė, matė tik dėklą ant diržo. Minėtas asmuo darė jam psichologinį spaudimą šaukdamas ir reikalaudamas sumokėti skolą, padarė jam moralinės žalos (1 t., b. l. 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas E. J. nurodė, kad 2020 m., tikslios datos neatsimena, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame jis buvo įtariamasis. Byla buvo baigta susitaikius su nukentėjusiuoju A. Pagal taikos sutartį jis privalėjo iki 2021 m. sausio 1 d. nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą ir sumokėti jam apie 160 Eur. Negražino pinigų, nes nedirbo, neturėjo pajamų ir jo žmona nedirbo. 2021 m. balandžio 15 d., apie 19 val. į jo buto duris pasibeldė vyras su moterimi. Jis atidarė buto duris, jo žmona tuo metu buvo kambaryje. Vyras neprisistatė, paklausė jo: ,,ar prisiminei mane?“, jis jam atsakė, taip, nes jis lankėsi pas jį ne pirmą kartą ir buvo jam skambinėjęs į telefoną būdamas girtas, paskutinį kartą skambino per Velykas. Moteris jam pažįstama, nes ji yra dukra nukentėjusiojo, su kuriuo jis susitaikė praeitame ikiteisminiame tyrime. Jis juos įsileido į savo butą. Mergina visą laiką tylėjo, toks įspūdis buvo, kad tas vyras ją privertė ateiti pas jį. Kalbėjo tik vyras. Vyras garsiai šaukdamas pradėjo reikalauti sumokėti pinigus, kuriuos jis skolingas A., jis šaukė „kur pinigai, kada bus pinigai?“. Jis prašė jo nusiraminti ir ramiai viską išsiaiškinti. Jo žmona taip pat bandė raminti šį asmenį, bet jis jai liepė tylėti. Jo buto durys visą laiką buvo pradarytos, ir prie buto durų priėjo kaimynė V. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tada vyras išėjo į bendro naudojimo koridorių ir paskui jį išėjo mergina, kuri jų atsiprašė ir pabėgo. O tas vyras susitiko koridoriuje su kaimynu L. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). L. pradėjo sakyti, kad minėtas asmuo parodytų savo tarnybinį pažymėjimą, jeigu jis yra pareigūnas, kitaip sakė, kad iškvies policiją. Vyras bandė stumdytis, mosikavosi rankomis ir ,,papke“ su dokumentais. Jis matė, kad pas jį ant diržo dešinėje pusėje buvo rudos spalvos ginklo dėklas, kuris buvo uždaras ir paties ginklo nesimatė, jis girdėjo, bet nematė, kai vyras vienu metu rėkė, kad peršaus kojas L. Po to jie, o būtent vyras ir L. išėjo iš namo į lauką, o jis grįžo į savo kambarį ir kas vyko toliau nematė. Minėtas asmuo darė jam psichologinį spaudimą, o būtent paliko labai nemalonų įspūdį, kadangi jis buvo ne vienas, buvo daug žmonių, visi girdėjo, jam labai nepatiko, kad jis liepė tylėti jo žmonai, liepdamas jai nesikišti, šaukė, kad yra pareigūnas, reikalavo sumokėti skolą, dėl to aš patyriau moralinę žalą. Daugiau neturi ką pridurti (1 t., b. l. 57-58).
Šalies argumentai
Š. Ž. tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės kaip ir liudytojo M. V. apklausoje (1 t., b. l. 22).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 17 d., 18.12 val., automobiliu buvo atvažiuota, adresu (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 1), prie namo stovėjo nukentėjusysis L. S., kuriam buvo pasiūlyta duoti parodymus vietoje apie taip, kaip 2021 m. balandžio 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), jis nukentėjo nuo įtariamojo, kuris grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, o būtent: įtariamasis, 2021 m. balandžio 15 d., apie 19.06 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, priėjęs prie nukentėjusiojo L. S. apsimesdamas policijos pareigūnu, grasindamas ir laikydamas nukreiptą ginklą Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusįjį pasakė: „sušaudysiu tau kojas“.
L. S. buvo paprašyta parodyti vietą, kurioje įtariamasis išsitraukė ginklą. Jis sutiko ir nuėjo prie namo nuo gatvės laiptinę (nuotrauka Nr. 2), į pirmo aukšto bendro naudojimo koridorių bei atsistojęs parodė pirštu, kurioje įtariamasis pirmą kartą ištraukė ginklą. L. S. parodė, kur stovėjo jis, o kurioje stovėjo įtariamasis (nuotrauka Nr. 3, Nr. 4), nurodė, kad įtariamasis buvo apie 3 metrų atstumų nuo L. S., o ginklą pirmą kartą buvo ištraukęs ir nukreipęs į L. S. veidą ir pasakė, kad nesektų. Ar tuo metu už L. S. buvo žmonių, jis negalėjo nurodyti, nes neatsiminė. Paprašius paaiškinti, kas buvo toliau, L. S. pirštu parodė, kur pabėgo įtariamasis, o būtent išbėgo iš laiptinės, nubėgo į kairę pusę link gyvenamųjų namų (nuotrauka Nr. 5), o po 5 minučių sugrįžo prie namo laiptinės ir L. S. nurodė pirštu, kur siųstojo įtariamasis (nuotrauka Nr. 6) ir antrą kartą išsitraukė ginklą, būdamas 1 metro atstumu nuo L. S.. Paprašius L. S. patikslinti, kurioje vietoje buvo grasinama peršauti kojas, L. S. nurodė, kad grasinimai buvo antrą kartą išsitraukius ginklą (nuotrauka Nr. 7). L. S. nurodė, kad įtariamasis baigęs grasinti nuėjo link pagrindinio kelio, link pėsčiųjų perėjos (nuotrauka Nr. 8). L. S. ranka parodė, kurioje vietoje ėjo įtariamajam iš paskos, L. S. nurodė, kad ėjo maždaug 2-3 metrų atstumu nuo įtariamojo, kaip pavaizduota vaizdo įraše, kurį pateikė pareigūnams. Paprašyta parodyti vietą, kurioje buvo sulaikytas įtariamasis (nuotrauka Nr. 9), L. S. nurodė, kad įtariamasis buvo sulaikytas prie raudono automobilio. Paprašyta vietą patikslinti ir parodyti iš arčiau (nuotrauka Nr. 10). L. S. pridūrė, kad įtariamasis buvo sulaikytas tarp raudono ir balto automobilio. Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas (1 t., b. 1. 80-89).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad namo gyventojas pranešė, jog vyriškis atėjęs reketuoja žmones, prašo pinigų, neprisistato, apsimeta pareigūnu. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2021 m. balandžio 15 d., 19:06 val. (1 t., b. 1. 21)
Neblaivumo tikrinimo kvite užfiksuota, kad atlikus patikrinimą prietaisu Alcotest 6810, prietaiso Nr. AREN-0217, patikrinimo Nr. 14883, A. N. 2021 m. balandžio 15 d., 20:06 val., nustatytas neblaivumas 2,91 prom. (2 t., b. 1. 63).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1-5. Tirti pateiktas pistoletas yra šaudyti tinkamas pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams.
6-7. Tirti pateiktos 11 kulkų, išimtos iš tirti pateikto pistoleto dėtuvės, yra šaudyti tinkamos pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro BBS tipo kulkos, skirtos įvairiems 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams, tame tarpe ir tirti pateiktam pistoletui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šios kulkos nėra šaudmenys (2 t., b. 1. 6- 12).
Šalies argumentai
L. S. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 15 d., 19 val., (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo A. N., nukreipė į jį daiktą panašų į ginklą grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą, o būtent peršauti jam koją (1 t., b. l. 8, 14).
E. J. pareiškime nurodyta, kad apie 19 val. pas jį š būtą, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo daužyti iš matymo pažįstamas asmuo, kuris apie mėnesį laiko reikalauja iš jo skolos. Stipriai triukšmaudamas bendrojo naudojimo patalpose, pradėjo konfliktuoti su kaimynais, pradėjo rėkti, kad yra policijos pareigūnas, ištraukė panašų į pistoletą daiktą ir grasino kaimynams. Šaukė, kad peršaus koją kaimynui (1 t., b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės (1t., b. l. 35-44).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – 2021 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas - 20210415_191015. Trukmė - 26 sekundės. Vaizdo įraše matoma kaip gatvėje, šaligatviu eina vyras, apsirengęs: žalios spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsais, dėvi rudos spalvos sportbačius, akinius, kairėje rankoje laiko, oranžinės spalvos dokumentų dėklą, ant liemens, iš dešinės pusės, matomas dėklas ginklui. Už jo eina kita vyras, kuris filmuoja, jo siluetas nėra matomas. Vyrai eidami šaligatviu tarpusavyje kalbasi. Priekyje einantis vyras, ant ginklo dėklo laikydamas dešinę ranką, atsisuka į filmuojantį vyrą ir jam sako, tačiau kalba nėra rišli. Filmuojantis vyras, priekyje einančio vyro klausia: ,,ginklą išsitrauksi? Dar pagrasinsi mane peršauti?“, priekyje einantis vyras atsako: ,,aš negaliu išsitraukti, nes visų pirmą“, gale einantis vyras pertraukia ir pasako: ,,nes dabar filmuoji?“. Priekyje einantis vyras atsako: ,,nes tu man nieko nedarai“. Filmuojantis vyras klausia: ,,o veidą savo parodysi, ar ne?“, priekyje einantis vyras atsako: ,,o nahui tau mano veidas?“, filmuojantis vyras atsako: ,,tu gi pareigūnas, apsišaukėlis“. Priekyje einantis vyras dokumentų dėklu užsidengia savo veidą. Filmuojantis vyras paprašo parodyti dėklą. Priekyje ėjęs vyras sustoja, atsisuka ir filmuojančiam su dokumentų dėklu smogia. Vaizdas susilieja. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 165-169).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. N. baigęs šaunamojo ginklo savigynai įgijimo, laikymo, nešiojimo ir naudojimo kursus (2 t., b. l. 32-35).
Iš registro duomenų matyti, kad jokių ginklų A. N. vardu nėra registruota ( 2 t., b. l. 559).
Iš vaizdo įrašo matyti bylai reikšmingos aplinkybės.
Dėl atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas gali būti išreikštas žodžiu, raštu, tam tikru bauginančiu elgesiu, gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis ar viešus pasisakymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229/2011). Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnyje nurodytais alternatyviais veiksmais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikras elgesys, kuriuo demonstruojamas niekinantis požiūris į kitus asmenis, siekiama priešpastatyti save aplinkiniams viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-469/2010). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. neigė grasinęs sunkiai sutrikdyti L. S. sveikatą, nurodė, kad niekam negrasino ir ginklo nebuvo išsitraukęs, tačiau grasinimo faktą patvirtina nuoseklūs paties nukentėjusiojo L. S. bei liudytojų parodymai, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja.
Nukentėjusysis L. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad kai jis paprašė parodyti A. N. pažymėjimą, jis svirduliuodamas atsirėmė į sieną ir ginklą nukreipė jam į galvos sritį, jis labai išsigando. Dar vienas grasinimas buvo, kai jis pasakė, kad kviečia policiją. Tada kaltinamasis išsitraukė ginklą ir nusitaikė jam į kojas. Nukentėjusysis patvirtino, kad buvo išsigandęs, kai kaltinamasis nukreipė į jį ginklą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi proceso eigoje jie išliko nuoseklūs, juos atitinka jo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 8, 14, 80-89), tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 63-66, 72-75, 76-79).
Pagrindą nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus, atspindinčius realią įvykio eigą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir proceso eigoje duoti nuoseklūs liudytojų tarpusavyje sutampantys parodymai. L. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios A. R. teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jais nustatyta, kad iš tiesų A. N. grasinimas buvo realus. Be to, pagrindą taip manyti patvirtina tuoj pat po įvykio liudytojų M. V., V. Š., E. J. tarpusavyje sutampantys, nuoseklūs parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai.
Taip pat pažymėtina, kad nors kaltinamasis savo kaltę dėl grasinimų neigė, tačiau teismas tai laiko jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visgi, nurodė, kad ,,jis irgi neleido savęs įžeidinėti“; ,,nepamena ar buvo išsitraukęs ginklą, nes buvo girtas“. Teismas kaltinamojo A. N. parodymus vertina kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis L. S. turėjo objektyvų pagrindą tikėti, jog kaltinamojo A. N. išsakyti grasinimai yra realūs ir gali būti įgyvendinti. Teismo vertinimu, kaltinamojo veika atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį ir pagal minėtą straipsnį kvalifikuota teisingai.
Taip pat teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad A. N. neteisėtu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, nes būdama viešoje vietoje įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė grasinimu ginklu sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).
Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko bendro naudojimo patalpose, viešoje vietoje, girdint kitiems gyventojams – nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad triukšmą girdėjo daugiau kaimynų bei matant apklaustiems nukentėjusiesiems ir liudytojams. Bendrojo naudojimo patalpa yra vieša vieta BK 284 straipsnio prasme. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis ne tik atliko nusikalstamus veiksmus, bet ir sukėlė realius padarinius, t. y. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. N. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiųjų parodymai duoti tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kitų objektų apžiūros protokolas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl A. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą patikslinti kaltinimą, atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys tam neprieštaravo ir su prašymu susipažino, kaltinimas buvo patikslintas, teismas vertino kaltinamojo veiksmus atsižvelgdamas į pakeistas kaltinime nurodytas aplinkybes.
Dėl atsakomybės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį
BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji ir pasekmės nėra būtinasis veikos požymis.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktas, numato, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama, be kita ko, nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektrošoko įrenginius ir įtaisus, dujinius ginklus.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. N. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai nešiojo su savimi D kategorijos nešaunamąjį ginklą –pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis, kuris priskiriamas D kategorijos ginklams, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriuo D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. pats pripažino, kad turėjo su savimi ginklą: ,,ginklas pas jį kabėjo, jį laikė dėkle prie savęs“. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ginklą įgijo savigynai ginklų parduotuvėje prieš policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, kad pramoninės gamybos (Rusija) 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) pneumatiniams ginklams skirtomis BBS tipo kulkomis vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pneumatinis pistoletas priskiriamas D kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams (2 t., b. 1. 6- 12).
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. N. neteisėtai nešiojo su savimi D kategorijos nešaunamąjį ginklą – pneumatinį pistoletą. Taigi, kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Dėl bausmės skyrimo
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę A. N. atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), susiję su viešosios tvarkos pažeidimu ir su grasinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą ir vienas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su neteisėtu disponavimu ginklais. Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad A. N. 2021 m. balandžio 15 d., 20:06 val., nustatytas neblaivumas 2,91 prom. (2 t., b. 1. 63). Tai laikytina kaltinamojo sunkinančia aplinkybe, nes nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (2t., b. l. 41-43), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebaustas (2 t., b. l. 55), nedirbantis (2 t., b. l. 45), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 46). Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. N. gydėsi (duomenys neskelbtini), tačiau Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (2 t., b. l. 49-52).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikaltimas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – baudą. Teismas pažymi, kad kaltinamajam skiriant piniginę bausmę manytina, kad ji padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos bausmės paskyrimas yra teisinga ir proporcinga bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, todėl už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje skiriama po 51 MGL dydžio baudą, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 285 straipsnio 2 dalyje, kurią kaltinamasis visiškai pripažino, skiriama artima minimumui, 16 MGL dydžio bauda.
Kadangi veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje padarytos idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, subendrintinos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, paskiriant 51 MGL dydžio baudą. Ši paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintina su bausme, paskirta pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, iš dalies bausmes sudedant, nes veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ir paskirtina galutinė 66 MGL dydžio baudą.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 15 d., 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 16 d., 11. 43 val. (2 t., b. 1. 62 ir 64-66).Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Dėl kardomųjų priemonių.
A. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b. l. 81-82), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu: pneumatinis pistoletas, 11 vnt. kulkų pistoleto dėtuvėje saugomi daiktinių įrodymų saugykloje (2 t., b. 1. 13-15), konfiskuotini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 EUR) baudą.
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 51 MGL (2550 EUR) baudą.
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 16 MGL (800 EUR) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu, paskiriant 51 MGL dydžio baudą. Šią subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti su bausme, paskirtą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. N. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 15 d., 19.30 val. iki 2021 m. balandžio 16 d., 11. 43 val. (vieną dieną), kaip sumokėtą 2 MGL (100 Eur) dydžio baudą, ir skirti galutinę bausmę 64 MGL (3200 Eur) (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu: pneumatinis pistoletas, 11 vnt. kulkų pistoleto dėtuvėje saugomi daiktinių įrodymų saugykloje (2 t., b. 1. 13-15), konfiskuotini.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.