Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – E. K., UAB „Naujoji šiluma“, V. D., I. J., D. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – UAB „Kauno vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2966,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 19,95 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2012-04-23 įvykio, 206,62 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2012-11-01 įvykio, 56,17 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2013-01-03 įvykio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-04-23 transporto priemonė „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini), apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2013-04-18 ir važiuodama keliu Jonavos g. ties pastatu Nr. 110, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas Žalų vertintojas E. B. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis ir reikalinga ratų geometrijos patikra. Pradėjus automobilio remontą nustatyti ir kiti sugadinimai. Automobilio amortizatorius nėra išoriškai aiškiai matoma automobilio konstrukcijos dalis, todėl atliekant pirminę apžiūrą ekspertai negalėjo nurodyti jo apgadinimo apžiūros akte. Tai, kad amortizatorius įvykio metu buvo sugadintas įrodo serviso darbuotojų darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti amortizatoriaus sugadinimai. Amortizatorius pagal gamintojo rekomendacijas yra neremontuojama automobilio dalis, todėl buvo pakeistas. Išardžius važiuoklę taip pat pastebėti sugadinimai. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2011-09-28 redakcija, galioja nuo 2011-11-01, toliau – Taisyklės). Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Renault Laguna“ atsirado 190,62 Eur (658,16 Lt) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-01-23 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą, atsiradusią dėl 2012-04-23 eismo įvykio, tačiau iki šiol turtinė žala dėl šio įvykio nėra atlyginta.2012-11-01 transporto priemonė „BMW 550D“, v/n (duomenys neskelbtini) apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) laikotarpiu nuo 2012-07-20 iki 2013-07-19 ir važiuodama keliu Taikos pr. ties pastatu Nr. 145, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas ir padanga. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Dėl padarytos žalos dydžio pažymėtina, kad Akte fiksuojami tik išoriniai sugadinimai. Guolio sugadinimai pasimato tik nuėmus padangą, todėl apžiūros akte jis neįrašytas. Sugadinus padangą būtina keisti abi, nes ant vienos ašies turi būti vienodo protektoriaus gylio padangos. Sąmata sudaroma pagal Audatex‘ą, kuris pats parenka visus būtinus darbus įvedus sugadinimą (šiuo atveju padangos keitimą). Ratų geometrijos patikra tokiu atveju visada atliekama, kadangi kitaip nenustatysi pažeidimo. Atitinkamai ieškovė, vadovaudamasi Taisyklėmis, įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „BMW 550D“ atsirado 2176,47 Eur (7514,92 Lt) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-04-04 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą, atsiradusią dėl 2012-11-01 eismo įvykio, tačiau iki šiol turtinė žala dėl šio įvykio nėra atlyginta. Dėl už 2012-11-01 įvykį atsakingo asmens nurodė, kad duobės susiformavimas aplink šulinį nereiškia, kad už padarytą žalą turėtų atsakyti UAB „Kauno vandenys“. 2013-01-03 transporto priemonė „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko) laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-04-19 ir važiuodama keliu Taikos pr. ties pastatu Nr. 88A, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadintas transporto priemonės priekinis ir galinis kairės pusės ratai. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu ieškovės atstovas vyresnysis žalų vertintojas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė kairės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis kairės pusės lieti ratlankiai ir reikalinga kairės pusės važiuoklės bei ratų suvedimo patikra. Ieškovė pagal Taisykles įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mazda 6“ atsirado 599,46 Eur (2069,80 Lt) dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Ieškovė 2013-04-23 ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą, atsiradusią dėl 2013-01-03 eismo įvykio, tačiau iki šiol turtinė žala dėl šio įvykio nėra atlyginta.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kaltė pagal CK 6.266 straipsnį yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu, jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1 – 3 punktu, LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose privalo Kauno miesto savivaldybė. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Eismo įvykiai, dėl kurių reikalaujama žalos atlyginimo, buvo užfiksuoti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos policijos priimtuose nutarimuose dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Juose yra tiksliai nurodytas žalos atsiradimo faktas bei eismo įvykio mechanizmas. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, jog transporto priemonės vairuotojai negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobės nebuvo paženklintos įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, užfiksavo padarytus apgadinimus transporto priemonėms. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutrauktos, kadangi nebuvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Šiuose nutarimuose yra užfiksuota, jog 2012-04-23 kelias Jonavos g., Kaune, 2012-11-01 kelias Taikos pr., 2013-01-03 kelias Taikos pr. buvo duobėti. Policijos pareigūnų pateikta medžiaga patvirtina priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės valdomo kelių trūkumo (duobės). Atitinkamai, minėtas dokumentas pagrindžia ir priežastinį ryšį CK 6.271 straipsnio atžvilgiu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas, jog keliai, esantys Jonavos g. ir Taikos pr., Kaune, yra duobėti, iš ko išplaukia, jog atsakovė pažeidė pareigą prižiūrėti ir remontuoti Jonavos g. ir Taikos pr., Kaune, esantį kelią. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Įvykių aplinkybes išsamiai ištyrė kompetentingi asmenys – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Įvykio tyrimo medžiagoje esantys dokumentai atitinka tokiems dokumentams keliamus formos reikalavimus, todėl visi įvykių tyrimo medžiagoje esantys dokumentai laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją vertę. Dėl vairuotojų neatsargumo pažymėtina, kad byloje esanti policijos pareigūnų surinkta eismo įvykių tyrimo medžiaga patvirtina, jog kelyje esančios duobės nebuvo pažymėtos jokiais kelio ženklais. Policijos pareigūnai, atlikę tyrimus nenustatė jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog transporto priemonės vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisykles ar padaręs kokį nors kitą teisės pažeidimą. Byloje nėra įrodymų, jog transporto priemonių vairuotojai nebuvo atsargūs ir atidūs. Atsakovė šį argumentą grindžia tik prielaidomis. Perkeldama atsakomybę dėl eismo įvykio transporto priemonės vairuotojams, atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai siekia išvengti pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl pačios atsakovės neteisėto neveikimo. Perkeliant atsakomybę dėl eismo įvykio vairuotojams, atsakovei būtų sudaromos prielaidos ir toliau nevykdyti teisės aktuose jai numatytos pareigos dėl kelių priežiūros ir remonto.Dėl padarytos žalos dydžio atsakovė nepagrįstai teigia, jog policijos pareigūnų surinktose eismo įvykių (2012-04-23 ir 2012-11-01) medžiagose ir remonto išlaidas pagrindžiančiose dokumentuose nustatyti transporto priemonių sugadinimai nesutampa. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, transporto priemonės apgadinimus apžiūri vizualiai ir juos užfiksuoja, tačiau neatlieka išsamios transporto priemonės techninės apžiūros, kadangi nėra šios srities specialistai ir tai neįeina į jų pareigas. Paminėtina ir tai, jog siekiant nustatyti minėtų transporto priemonės dalių apgadinimus reikalingos specialios žinios, kurių policijos pareigūnai ar transporto priemonės vairuotojai neturi. Nagrinėjant 2012-04-23 įvykio remonto sąmatoje nurodytas keičiamas dalis, matyti, jog visos pakeistos dalys yra susijusios su priekinio dešinės pusės rato mechanizmu (amortizatorius, vairo traukė). Nagrinėjant 2012-11-01 įvykio PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytus apgadinimus, matyti, jog visos pakeistos dalys yra susijusios su transporto priemonės priekiniu ir galiniu kairės pusės ratais (guoliai, veržlės, ratų geometrijos remonto darbai). Šie apgadinimai yra susiję su rato mechanizmu (vidinėmis dalimis), todėl jų pastebėti neturint specialių žinių ir nenuėmus transporto priemonės padangos yra neįmanoma. Dėl šios priežasties policijos pareigūnų priimtame nutarime užfiksuoti tik tie apgadinimai, kurie matosi išoriškai apžiūrėjus automobilį. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą dėl 2012-04-23 eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 19,95 Eur (68,88 Lt) (190,62 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*764 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-02-08) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Dėl 2012-11-01 eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 206,62 Eur (713,42 Lt) (2176,47 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*693 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-20) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Dėl 2013-01-03 eismo įvykio iš atsakovės turėtų būti priteista ieškovei 56,17 Eur (193,94 Lt) (599,46 Eur [skola]*0,05 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*684 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-04-29) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų įrodančių Kauno miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus dėl įvykio, įvykusio 2012-11-01, todėl ieškinys šioje dalyje yra pareikštas netinkamam atsakovui. Vairuotojas 2012-11-01 paaiškinime dėl eismo įvykio nurodo, kad „eismo įvykio priežastis: dėl smengančio šulinio susiformavusi duobė, kuri turėjo būti sutvarkyta.“ 2012-11-01 policijos nutarime iš viso neįvardinta, kas buvo eismo įvykio priežastis. Šulinius prižiūri ir eksploatuoja UAB „Kauno vandenys“, todėl būtent ši bendrovė, o ne Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už įvykusį eismo įvykį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kelių priežiūros tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155, 16 punktas numato, kad statinius, įrenginius, antžeminius ir požeminius inžinerinius tinklus, kitus objektus, esančius kelių juostose ir jų apsaugos zonose, rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai), o 22 p. numatyta, kad melioracijos, hidrotechnikos ir kitus statinius, esančius kelių juostose, prižiūri, o kilus pavojui ar įvykus avarijai nedelsdami juos taiso (remontuoja) arba likviduoja jų savininkai (valdytojai). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Kauno miesto savivaldybė kaip kelio savininkas nebuvo atsakingas už statinių, įrengimų, antžeminių ir požeminių inžinerinių linkių, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, tačiau nesančių kelio LR Kelių įstatymo prasme dalimi, priežiūrą, kadangi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai) – šiuo atveju UAB „Kauno vandenys“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1698/2014). Dėl 2012-04-23 įvykio pažymėjo, kad ieškovė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą, priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Tuo tarpu iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobes, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2956/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2618/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra nurodęs, kad „priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Tuo tarpu policijos medžiagoje (eismo įvykio vietos schemoje, policijos nutarime) konstatuota, kad apgadintas yra priekinis dešinės pusės ratas, tuos pačius apgadinimus nurodo ir vairuotojas 2012-04-23 savo paaiškinime dėl eismo įvykio, tačiau ieškinyje pridedama 2012-05-29 (t.y. daugiau nei po mėnesio nuo eismo įvykio) sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodoma, jog yra keičiamas priekinis dešinės pusės amortizatorius, vairo traukė, taip pat pateikiama 2012-05-29 išrašyta UAB „Akstė servisas“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0014573 už automobilio remontą. Kuo šios išlaidos susiję su 2012-04-23 įvykusiu eismo įvykiu jokių duomenų nepateikta. Be to ir pačios ieškovės pateiktame Akte prie žalos bylos Nr. 1261735 nurodyta išmokėti 113,95 Lt arba 33,00 Eur draudimo išmoką už pakeistą padangą. Kadangi būtent ieškovės pareiga yra įrodyti visų apgadinimų priežastinį ryšį su konkrečia kelyje buvusia duobe, šiuo atveju tokių duomenų nepateikta, todėl ieškinys negali būti tenkinamas.Dėl visų ieškinyje nurodytų eismo įvykių atsakovė papildomai pažymėjo, kad CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigą elgtis kelyje atsargiai. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, visų pirma, numato vairuotojo pareigą imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (19 punktas); įpareigoja vairuotoją atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (133 punktas); jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (134 punktas). Šiuo atveju, iš 2012-04-23 eismo įvykio medžiagos matyti, kad buvo itin sudėtingos eismo sąlygos, gatvė buvo visiškai apsemta vandeniu, todėl vairuotojas, sąmoningai važiuodamas per visiškai apsemtą gatvę turi prisiimti tokio įvykio pasekmes. 2011-11-01 eismo įvykis įvyko šviesiu paros metu, geromis eismo sąlygomis, kelio danga sausa (2012-11-01 vairuotojo paaiškinimas dėl eismo įvykio), todėl stebėtina, kas sutrukdė vairuotojui pastebėti kelyje buvusią duobę ir ją saugiai apvažiuoti, todėl dėl įvykio eismo įvykio yra ir jo kaltės. Pažymėtina ir tai, kad 2013-01-03 eismo įvykio medžiagoje nurodoma, kad vairuotojas tamsiu paros metu įvažiavo į pilną vandens duobę. Akcentuotina, kad nurodytos Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotojus būti ypatingai atidžius, kai blogos eismo sąlygos ir matomumas, o šiuo atveju vairuotojas tamsiu paros metu važiuodamas per balą ir negalėdamas įvertinti jos gylio, buvo neatidus ir neatsargus, tai pagrindžia ir automobilio apgadinimo mastas (du ratlankiai ir dvi padangos). Aukščiau nurodytos Kelių eismo taisyklių nuostatos įpareigoja vairuotoją elgtis atsargiai kelyje, tačiau byloje nėra duomenų, kad vairuotojai buvo pakankamai atidūs ir rūpestingi vairuodami automobilius ir kokių atsargumo priemonių ėmėsi, kad išvengtų duobės, nėra duomenų, ar buvo tirta, kokiu greičiu važiavo ir pan. Taigi, vairuotojas kaip numatyta Kelių eismo taisyklėse pasirinkęs saugų, o ne maksimalų leistiną greitį, kad prireikus, galėtų sustoti, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turėjo visas sąlygas išvengti tariamo įvykio, o to nepadaręs, konstatuotina, kad kelyje elgėsi neatsargiai. Taigi, iš esmės nesant įrodymų ir objektyvių duomenų, kokiu greičiu buvo važiuota ir kokių atsargumo priemonių vairuotojai ėmėsi, kad išvengtų kliūties, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, bei į tai, kokio pobūdžio apgadinimus automobiliai patyrė, konstatuotina, jog esminės reikšmės įvykiams turėjo būtent vairuotojų veiksmai, o ne duobių buvimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose A438-2757/2012, A-624-1656/2014 konstatavo, jog vairuotojas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas privalo būti pakankamai atidus ir rūpestingas, kad apvažiuotų kliūtį, o nesant įrodymų, kad taip buvo, „patirta žala turi būti dalinama perpus, t.y. po 50 procentų automobilį vairavusiam <...> ir Kauno miesto savivaldybei“. Todėl atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, laikytina, kad ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių, kad vairuotojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, atsižvelgiant į šalių kaltės dydį ar Kauno miesto savivaldybė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Kartu atsakovė pažymėjo, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, 5.3 punkte yra numatyta, kad 76 proc. programos finansavimo lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti yra paskirstomos taip: „5.3.1. miestų savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) - 35 procentai ..., 5.3.2. kitoms savivaldybėms vietinės reikšmės keliams (gatvėms) - 65 procentai. Taigi, akcentuotina, kad visiškai nepagrįstai miestų savivaldybėms yra skiriama praktiškai per pus mažiau lėšų kelių (gatvių) tvarkymui nei kitoms, t. y. rajonų, savivaldybėms, nors transporto priemonių srautai būtent miestų gatvėse yra gerokai intensyvesni lyginant su rajonų keliais. Be to, lemiamą reikšmę lėšų skyrimui turi nuolatinių gyventojų skaičius, nors lėšos skiriamos kelių (gatvių) remontui, kurio poreikis dažniausiai kyla dėl pravažiuotų transporto priemonių srautų, o ne praėjusių gyventojų skaičiaus. Ypatingos reikšmės neturi ir kelių (gatvių) ilgis, nes pagal formulę kelių (gatvių) remontui daugiau lėšų gaus ta savivaldybė, kurioje registruota daugiau gyventojų, nors ji turės minimaliai remontuotinų kelių (gatvių) ir jų tinklo ilgis bus minimalus, o ne ta savivaldybė, kurioje ženkliai daugiau remontuotinų kelių (gatvių) ir bendras jų tinklo ilgis didesnis. Minėtą teisinį reglamentavimą LR Vyriausybė nustatė vadovaujantis LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu, kurio 10 str. 4 d. yra numatyta, jog „Metinėse sąmatose turi būti numatoma 20 procentų Programos finansavimo lėšų valstybei, savivaldybėms panaudoti vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti bei saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.“ Akcentuotina, kad, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pvz. 2011 m. valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 64 proc. visų išlaidų keliams, o visiems vietinės reikšmės - tik 36 proc., nors pvz. 2012 m. vien Kauno mieste keleivių vežimas autobusų parkų autobusais sudarė apie 22 proc. viso keleivių vežimo autobusų, parkų autobusais Lietuvos Respublikoje, krovininių automobilių rida - apie 22 proc. visos krovininių automobilių ridos Lietuvos Respublikoje ir pan. Pažymėtina, kad pagal LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 straipsnį didžiąją dalį programos finansavimo šaltinių sudaro įvairia forma šalies gyventojų sumokėtos lėšos, tačiau, priešingai gyventojų lūkesčiams, jog to pasėkoje bus sutvarkyti ne tik šalies, bet ir miesto keliai, visgi tiek LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., tiek ir LR Vyriausybės pasirinktu teisiniu reglamentavimu savivaldybių kelių (gatvių) remontui numatyta tik 20 proc. lėšų. Tokiu būdu šalies gyventojai, mokėdami lėšas, kurios yra šios programos finansavimo šaltiniai, nėra užtikrinti, kad jos bus panaudotos tinkamai, o LR Vyriausybės pasirinktas teisinio reglamentavimo būdas neužtikrina konstitucinių teisinės valstybės principų laikymosi, numatytas lėšų paskirstymas nėra orientuotas į jų skyrimo tikslų pasiekimą ir nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Atitinkamai būtina kreiptis į Konstitucinį teismą siekiant nustatyti, ar aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas nepažeidžia konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsnio.Trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad šulinys Taikos pr. ties pastatu Nr. 145, Kaune buvo suremontuotas kitų metų pavasarį po įvykio. Dėl įvykio dėl to paties šulinio jau buvo išnagrinėta byla. Minimas šulinys buvo įsmukęs 3-5 cm.Trečiasis asmuo ir trečiojo asmens UAB „Naujoji šiluma“ atstovas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus, nes automobilis įvažiavo į pasmukusią šulinio duobę.Trečiajam asmeniui I. J. adresuoti ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko kopijos ir teismo pranešimai įteikti nepažeidžiant CPK 123 straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.Trečiajam asmeniui E. K. adresuoti ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko ir teismo pranešimai įteikti nepažeidžiant CPK 123 straipsnio reikalavimų. Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.Trečiajam asmeniui D. S. adresuoti ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko ir teismo pranešimai įteikti nepažeidžiant CPK 123 straipsnio ir 175¹ straipsnio reikalavimų – įteikti per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (EPP). Per teismo nustatytą terminą trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai.Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūnas. Dėl įsmukusio šulinio dangčio Taikos pr. ties pastatu Nr. 145, Kaune kilo ne vienas eismo įvykis. 2012-11-01 įvykio tiksliai nepamena, bet prisimena, kad buvo toks įvykis su BMW automobiliu pastarajam įvažiavus į šulinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo E. K. laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2013-04-18 apdraudė transporto priemonę „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini). Apdraustasis automobilis „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens E. K., 2012-04-23 važiuodamas keliu Jonavos g. ties pastatu Nr. 110, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelių ženklais ar kitais atitvarais bei duobė buvo apsemta vandens. Automobilis buvo apgadintas. 2012-04-24 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovė 2012-06-01 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, kurios suma yra 86,89 Eur (300,00 Lt) ir 2012-05-18 bei 2012-06-01 sumokėjo viso 103,73 Eur (358,16 Lt) už kitą būtiną, šalinant įvykio pasekmes, apdrausto automobilio „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) remontą. Ieškovė CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovei Kauno miesto savivaldybei reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo UAB „Naujoji Šiluma“ laikotarpiu nuo 2012-07-20 iki 2013-07-19 apdraudė transporto priemonę „BMW 550D“, v/n (duomenys neskelbtini) Apdraustasis automobilis „BMW 550D“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V. D., 2012-11-01 važiuodamas keliu Taikos pr. ties pastatu Nr. 145, Kaune, įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, kuris buvo nepažymėtas įspėjamaisiais kelių ženklais ar kitais atitvarais. Automobilis buvo apgadintas. 2012-11-01 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovė 2012-12-03 išmokėjo draudimo išmoką, kurios suma yra 2176,47 Eur (7514,92 Lt). Ieškovė CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovei Kauno miesto savivaldybei reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.Civilinės bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad draudėja trečiasis asmuo I. J. laikotarpiu nuo 2012-04-20 iki 2013-04-19 apdraudė transporto priemonę „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) Apdraustasis automobilis „Mazda 6“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens D. S., 2013-01-03 važiuodamas Taikos pr. ties pastatu Nr. 88A, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais kelių ženklais ar kitais atitvarais bei duobė buvo apsemta vandens. Automobilis buvo apgadintas. 2013-01-03 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus ieškovė 2013-01-21 išmokėjo draudimo išmoką, kurios suma yra 599,46 Eur (2069,80 Lt). Ieškovė CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovei Kauno miesto savivaldybei reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovė su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Atitinkamai nustatytinos ir kitos civilinės atsakomybės pagal CK 6.247 straipsnį ir CK 6.249 straipsnį.

Dėl įvykių 2012-04-23, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Renault Laguna“ ir 2013-01-03, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Mazda 6“

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui,– medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų nepriekaištingą gatvių, kuriose įvyko ginčo eismo įvykiai, būklę įvykių metu. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodytos kelio duobės buvo tinkamai paženklintos ir (ar) tinkamai aptvertos. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schemos bei kita medžiaga patvirtina, kad trečiųjų asmenų vairuojami automobiliai įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtas, vandens pilnas kelio duobes, dėl ko automobiliai buvo apgadinti. Atsakovės argumentai, kad vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui, nes vairuotojas, kaip rūpestingas ir atsakingas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėjo išvengti įvažiavimo į gatvės išdaužą, yra nepagrįsti. Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, kad tiek 2012-04-23, tiek 2013-01-03 įvykių metu automobiliai buvo apgadinti dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos ir jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Pačios duobės buvo apsemtos vandens, todėl akivaizdu, kad vairuotojai neturėjo objektyvių galimybių įvertinti kelio būklę. Tuo tarpu savivaldybės administracija, žinodama teisės aktų jai nustatytas pareigas, kurios nėra jai naujai priskirtos ir būdama atsakinga už gatvės priežiūrą bei turėdama nuolatinę pareigą savo įgaliojimų ribose rūpintis saugaus eismo užtikrinimu nepriklausomai nuo meteorologinių sąlygų, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas eismo saugumas. Atsakovės argumentai, kad tiek vieno, tiek kito įvykio metu patys vairuotojai nebuvo atsargūs, atidūs ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojų neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad patys vairuotojai nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimų nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenas matyti, kad vairuotojų veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš ieškovės pateiktos Kauno apskrities VPK Kelių policijos medžiagos kopijų taip pat matyti, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintas transporto priemones ir eismo įvykio schemoje užfiksavo visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai paneigtų ieškovės į bylą pateiktus įrodymus. Dėl atsakovės argumentų, kad nepagrįstai išmokėta draudimo išmoka dėl 2012-04-23 įvykio keičiant amortizatorius ir vairo traukę, ieškovė paaiškino, kad automobilio amortizatorius nėra išoriškai aiškiai matoma automobilio konstrukcijos dalis, todėl atliekant pirminę apžiūrą ekspertai negalėjo nurodyti jo apgadinimo apžiūros akte. Amortizatorius pagal gamintojo rekomendacijas yra neremontuojama automobilio dalis, todėl buvo pakeistas. Išardžius važiuoklę taip pat pastebėta, kad reikalinga keisti vairo traukę. Dėl amortizatoriaus ir kitų automobilio konstrukcijos sugadinimų buvo pateiktos serviso darbuotojų darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinimai. Atsakovė civilinėje byloje taip pat neprašė skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę. Teismas negali nesivadovauti vienos iš šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis vien tik kitos ginčo šalies abejonėmis ir prielaidomis. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių automobiliams padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtas duobes, dydžio pagrįstumu, o nurodytos išlaidos automobilio remontui tiek 2012-04-23, tiek 2013-01-03 įvykių atveju laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (nagrinėjamu atveju- neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinio santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014). Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovė šioje civilinės bylos dalyje įrodė atsakovei pareikšto reikalavimo ir reikalavimo dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl įvykio 2012-11-01, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 550D“

Tiek trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, tiek iš dalies ir liudytojo K. K. parodymais, tiek kita civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad žala automobiliui „BMW 550D“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo padaryta dėl to, kad automobilis 2012-11-01 įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje Taikos pr. ties pastatu Nr. 145, Kaune buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, kuris buvo nepažymėtas įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertas. Dėl to, kad už žalą, atsiradusią dėl aukščiau paminėto įsmukusio nuotekų šulinio yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „Kauno vandenys“, Kauno apylinkės teismas jau yra pasisakęs 2015-07-02 sprendime civilinėje byloje 2-1969-615/2015, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2015-12-10 nutartimi. Kauno apylinkės teismas 2015-07-02 sprendime nustatė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nei UAB „Kauno vandenys“, nei ieškovė neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys“ dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys“ yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys“. Šią visų bylos šalių pripažįstamą aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8835-615/2014). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, yra perdavusi UAB „Kauno vandenys“, kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Ieškovės atstovo argumentai, kad atsakovės Kauno miesto savivaldybės kaltė pasireiškė ginčo šulinio nepažymėjimu įspėjamaisiais kelių ženklais, nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais, kadangi civilinėje byloje nėra ir ieškovė byloje neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Kauno vandenys“, būdama atsakinga už ginčo šulinio atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimams, dar iki eismo įvykio savalaikiai informavo Kauno miesto savivaldybę apie ginčo šulinio įsmukimą. Pažymėtina, kad dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos priežiūros nuotekų šulinių, už kurių priežiūrą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, nebuvimo, yra išsamiai pasisakiusi Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-11-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(624)-1698/2014. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovės Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu šioje civilinės bylos dalyje netenkintinas. Ieškovei išaiškintina, kad ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo dėl aukščiau paminėto įvykio ji turi reikšti UAB „Kauno vandenys“.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės nuomone nagrinėjamu atveju reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir stabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl atsakovės nurodomų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nagrinėjamu atveju nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje numatyta, jog jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsakovės nurodytų teisės aktų nuostatos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms prašoma ištirti, nagrinėjamos bylos ginčui išspręsti netaikytinos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis).Ieškovė pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti 19,95 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2012-04-23 įvykio, 206,62 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2012-11-01 įvykio ir 56,17 Eur palūkanų dėl laiku nesumokėto žalos atlyginimo dėl 2013-01-03 įvykio, grįsdama savo reikalavimą tuo, kad dėl delikto atsiradusi žala yra atlyginama pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas savo praktikoje pažymi, kad tuo atveju, jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo (2013 m. sausio mėn. 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką ir ieškinį tenkinus iš dalies laikytina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti kompensacines palūkanas, kurių dydis taip pat pagrįstas, nes taikoma palūkanų norma atitinka CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą penkių procentų metinių palūkanų dydį už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos dėl 2012-04-23 ir 2013-01-03 įvykių. Tuo tarpu netenkinus ieškinio dalyje dėl 2012-11-02 įvykio, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašomas kompensacines palūkanas dėl šio įvykio, todėl šioje dalyje ieškinys taip pat netenkintinas. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad tiek kompensuojamos, tiek procesinės palūkanos savo prigimtimi atlieka tą pačią minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją– tik vienos iki bylos iškėlimo, kitos po bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 metų birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl šiuo atveju taikytinos CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1443/2014). Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz. 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2281/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1423/2014). Todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei atsižvelgiant į Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo praktiką, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas sumokėtas 73,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis) ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (173,77 Eur) (CPK 98 straipsnis), kurios sudaro viso 65,79 Eur (866,20 Eur/3249,28 Eur x100 proc.=26,66 proc.; 26,66 proc. x 246,77 Eur = 65,79 Eur).Ieškinį tenkinus iš dalies ir atsakovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pašto išlaidos priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai ir sudaro 19,00 Eur (25,90 Eur x 73,34 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį Kauno miesto savivaldybei tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė Laisvės al. 96, Kaunas, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“, 790,08 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt eurų 8 ct) žalos atlyginimo, 76,12 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 12 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (866,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,79 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, AB „Swedbank“, 19,00 Eur (devyniolika eurų 00 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.