Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-1969-615/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-11-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-02Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
2-1969-615/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01136-2013-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Ieškovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės, UAB „Kauno vandenys“
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė bylą Nr. 2-1969-615/2015Proceso Nr. 3-62-3-01136-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos 113.1;116.1; 116.2;99.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokatei I. Ž., dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Rasuolei Daukantei, dalyvaujant atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovui V. P., nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, trečiajam asmeniui byloje esant A. K., dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 506,60 Eur žalos atlyginimą, 52,95 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje, dublike taip pat ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012-08-03 tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens A. K. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) 2012-09-26 Taikos pr., Kaune, apdraustasis automobilis įvažiavo į atsivėrusią duobę (įsmukusį šulinį) ir taip buvo apgadintas. 2012-09-26 buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kadangi nenustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Ieškovas 2012-10-19 ir 2012-11-16 išmokėjo draudimo išmokas, kuriu bendra suma 506,60 Eur, nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovas vadovaudamasi įstatyme įtvirtinta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise bei Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, pateikė atsakovui Kauno miesto savivaldybei pretenziją, kuria pareikalavo iš Savivaldybės sumokėti 506,60 Eur (1749,19 Lt) žalos sumą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė į pretenziją nereagavo ir nurodytos sumos ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ nesumokėjo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas) pasireiškė netinkama vietinės reikšmės kelio (Taikos prospekto) priežiūra arba visiška nepriežiūra dėl ko nebuvo pastebėtas ir suremontuotas važiuojamojoje kelio dalyje atsiradęs įsmukęs šulinys, kuris taip pat nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais, o atsakovai taip pat nesiėmė kitokių veiksmų, kuriais būtų užtikrintas duobės matomumas, t. y. atsakovai neveikė taip kaip numatyta pagal teisės aktus. Ieškovas trečiajam asmeniui A. K. atlygino 506,60 Eur žalą, atsiradusią dėl automobilio apgadinimo. Ši žala ieškovui atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo). Žala, padaryta įvykio metu automobiliui, buvo įvertinta naudojant Lietuvos Respublikoje įteisintą žalos įvertinimo metodiką AUDATEX. Remiantis LR Susisiekimo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 12/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtintos Transporto priemonių vertinimo instrukcijos 4, 54, 54.1, 55.1. punktais, draudikas privalo padarytą žalą vertinti vadovaudamasis AUDATEX ar kitomis Lietuvos Respublikoje įteisintomis vertinimo metodikomis ir informacine medžiaga. Draudikas atliko žalos įvertinimą remdamasis Lietuvos Respublikoje įteisinta AUDATEX sistema, todėl abejoti nustatytu žalos dydžiu nėra jokio pagrindo. Atsakovai turi pareigą prižiūrėti gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, būklę, remontuoti važiuojamąją gatvės dalį, taip pat imtis priemonių užtikrinant kelio važiuojamojoje dalyje atsiradusių kliūčių pažymėjimą. Ieškovas mano, kad byloje esančiu įrodymų visuma patvirtina žalos kilimo faktą ir jos konkretų dydį, todėl antroji civilinės atsakomybės sąlyga –žala, nagrinėjamu atveju yra įrodyta, o už jos atsiradimą yra atsakingi atsakovai. Kauno miesto savivaldybė turi pareigą prižiūrėti Taikos prospekto, kuriame įvyko eismo įvykis, būklę, remontuoti važiuojamąją gatvės dalį, taip pat imtis priemonių užtikrinant kelio važiuojamojoje dalyje atsiradusių kliūčių pažymėjimą, o atsakovas UAB „Kauno vandenys“ yra atsakingas už jiems priklausančių šulinių tinkamą priežiūrą. 2012-09-26 Kelių policijos valdybos nutarime, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nurodytos eismo įvykio aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykis kilo būtent dėl Taikos prospekto važiuojamojoje dalyje buvusios duobės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl atsakovams kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas ir jie turi atlyginti turtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovų piniginė prievolė atlyginti ieškovo išmokėtas sumas yra regresinė, ieškovas prašo priteisti 5 procentu dydžio metines palūkanas už 763 dienų laikotarpį nuo draudimo išmokos išmokėjimo nukentėjusiajam iki bylos iškėlimo dienos t.y. prašo priteisti 52,95 Eur (182,83 Lt) palūkanų. Taip pat ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo iš atsakovų priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės atsiliepime į ieškinį, triplike, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kauno miesto savivaldybė nėra tinkamas atsakovas byloje. Taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl LR kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 447, 3, 5.3 p. (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams. Kauno miesto savivaldybė nėra laikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi šuliniai priklauso ir juos prižiūri UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė, o ginčo autoįvykis, kaip ir nustatė Kauno apskrities vyriausiojo komisariato Kelių policijos valdyba 2012-09-26 nutarime, įvyko įvažiavus į įsmukusį šulinį. Todėl, kaip nurodytų statinių savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą laikytina UAB „Kauno vandenys“, o ne Kauno miesto savivaldybė, kuriai teisės aktais nėra numatyta pareigos prižiūrėti kitam savininkui priklausančio turto. Kauno miesto savivaldybė, nebūdama ginčo statinio savininkė (valdytoja), net neturi teisinio pagrindo daryti kokią nors įtaką, tame tarpe ir remontą, šiam statiniui, ir bet kokių tokio pobūdžio veiksmų atlikimas gali būti traktuojamas kaip turto savininko, teisių pažeidimu. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės manymu, byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų ir priežastinio ryšio egzistavimą, priešingai, byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad žala atsirado ne dėl duobės, o dėl šulinio, todėl pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, taip pat nėra įrodymų patvirtinančių nei vienos iš CK 6.271 straipsnyje nurodytų sąlygų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti- šulinys, dėl kurio galimai kilo eismo įvykis, nepriklauso Kauno miesto savivaldybei, jo savininkas yra UAB „Kauno vandenys“, tik UAB „Kauno vandenys“ kaip turto savininkas turi teisę ir pareigą jį valdyti, naudoti ir remontuoti.

Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad dėl kilusios žalos kaltas trečiasis asmuo A. K., kuris įvažiavo į įsmukusį šulinį ir apgadino automobilį. Iš UAB „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininko R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuotekų šulinys yra įsmukęs 3-5 cm ir jis negalėjo būti automobilio sugadinimo priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad draudėjas trečiasis asmuo A. K. 2012-08-03 apdraudė transporto priemonę Renault Laguna, v.n. (duomenys neskelbtini) (I t. 59-89 b.l.). Automobilis 2012-09-26 įvažiavo į važiuojamoje kelio (Taikos pr., Kaune) dalyje buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, kuris buvo nepažymėtas įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertas. Automobilis buvo apgadintas. 2012-09-26 priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtis (I t. 11 b.l.). Pagal žalos dydį patvirtinančius dokumentus (I t. 12-26 b.l.) ieškovas 2012-10-19 ir 2012-11-16 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokas, kurių bendra suma 506,60 Eur (1749,19 Lt). Ieškovas CK 6.271 straipsnio pagrindu pareiškė atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir UAB Kauno vandenys reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso teise. Atsakovai su šiais ieškovo reikalavimais nesutinka.

Dėl ieškovo teisės reikšti reikalavimus.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis auksčiau nurodyto CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga, šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, nustatytina, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą ir Saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui,– medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pažymėtina, kad dėl savivaldybių atsakomybės už jų teritorijoje esančių kelių, gatvių būklę pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, draudėjų, savivaldybės, žalos atlyginimo turinių santykių, yra išsamiai pasisakiusi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-07-03 nutartyje (Nr. A-992/2014).

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovo nuomone nagrinėjamu atveju reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir stabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl atsakovo nurodomų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nagrinėjamu atveju nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje numatyta, jog jei yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Atsakovo nurodytų teisės aktų nuostatos, kurių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos prašoma ištirti, nagrinėjamos bylos ginčui išspręsti netaikytinos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui Kauno miesto savivaldybei.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė ir nei kitas atsakovas UAB „Kauno vandenys“, nei ieškovas neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys" yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Šią visų bylos šalių pripažįstamą aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) (pavyzdžiui, Kauno apylinkės teismo 2014-11-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-8835-615/2014). Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, yra perdavusi UAB „Kauno vandenys", kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Ieškovo atstovės argumentai, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės kaltė pasireiškė ginčo šulinio nepažymėjimu įspėjamaisiais kelių ženklais, nagrinėjamu atveju pripažintini nepagrįstais, kadangi civilinėje byloje nėra ir ieškovas byloje neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Kauno vandenys“, būdama atsakinga už ginčo šulinio atitikimą Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimams, dar iki eismo įvykio savalaikiai informavo Kauno miesto savivaldybę apie ginčo šulinio įsmukimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netenkintinas ir spręstina dėl atsakovo UAB „Kauno vandenys“ civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos priežiūros nuotekų šulinių, už kurių priežiūrą yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“, nebuvimo, yra išsamiai pasisakiusi Lietuvos Vyriausiasis administracinio teismo teisėjų kolegija savo galutinėje ir neskundžiamoje 2014-11-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(624)-1698/2014.

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovui UAB „Kauno vandenys“.

Kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, CK 6.266 straipsnis nustato, kad už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nurodė ir nei kitas atsakovas UAB „Kauno vandenys“, nei ieškovas neginčijo aplinkybės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), kad tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, yra sudaryta sutartis ir UAB „Kauno vandenys" yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Šią visų bylos šalių pripažįstamą aplinkybę patvirtina ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 142 straipsnį atsakovas civilinėje byloje privalo suformuluoti savo atsikirtimus į ieškinį, o pagal CPK 178 straipsnį atsakovas civilinėje byloje turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą ir vertindamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą, negali išeiti už atsakovo atsikirtimų ribų. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškinio reikalavimų nepagrįstumą grindžia tokiu atsikirtimu: „Su ieškiniu nesutinkame, nes ... Iš UAB „Kauno vandenys“ Avarinės tarnybos viršininko R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuotekų šulinys įsmukęs 3-5 cm ir negalėjo būti automobilio sugadinimo priežastimi“. Tai, kad atsakovas UAB „Kauno vandenys“ ieškinio reikalavimų nepagrįstumą grindžia šiuo vieninteliu atsikirtimu ir vieninteliu rašytiniu įrodymu, teismo posėdžių metu patvirtino ir atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atstovas.

Aukščiau nurodyti atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atsikirtimas ir atsakovo darbuotojo, kuris yra materialiai priklausomas nuo atsakovo ir tiesiogiai suinteresuotas atsakovui palankia kilusio ginčo baigtimi, 2013-11-29 tarnybinis pranešimas negali būti pripažinti pagrindu netenkinti pagrįstų ir teisėtų ieškovo reikalavimų atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ byloje neginčijo aplinkybės, kad važiuojamoje kelio dalyje esantis ginčo šulinys įvykio metu buvo nepažymėtas įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertas. Kauno apskrities VPK KPV 2012-09-26 nutarimas (I t, 11 b.l.) bei kita civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esantį įsmukusį nuotekų šulinį ir buvo apgadintas. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiojo asmens automobilis galėjo būti apgadintas kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis. Tai, kad žala galėjo atsirasti dėl automobilį vairavusio trečiojo asmens kaltės, paneigia civilinėje byloje esantis sprendime aukščiau nurodytas Kauno apskrities VPK KPV 2012-09-26 nutarimas (I t, 11 b.l.), iš kurio matyti, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš nurodyto Kauno apskrities VPK KPV 2012-09-26 nutarimo ir kitos civilinės bylos medžiagos taip pat matyti, kad policijos pareigūnas buvo atvykęs į įvykio vietą, kur apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę ir nustatė, kad automobilis galėjo būti apgadintas įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje esantį įsmukusį nuotekų šulinį. Atsikirtimą į ieškinį, kad automobilio sužalojimai negalėjo atsirasti dėl nuotekų šulinio įsmukimo gylio, atsakovas UAB „Kauno vandenys“ grindžia tik savo darbuotojo, kuris yra materialiai priklausomas nuo atsakovo ir tiesiogiai suinteresuotas atsakovui palankia kilusio ginčo baigtimi, tarnybiniu pranešimu ir iš šio tarnybinio pranešimo kylančiomis jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintomis paties atsakovo UAB „Kauno vandenys“ prielaidomis. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad automobilio apgadinimui yra reikšmingas ne tik nuotekų šulinio įsmukimo gylis, bet ir nuotekų šulinio įsmukimo kampas. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ byloje nenurodė, nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo nurodomi automobilio apgadinimai negalėjo atsirasti dėl ginčo šulinio įsmukimo gylio ir įsmukimo kampo (neprašė civilinėje byloje paskirti ekspertizę žalos atsiradimo priežastims nustatyti, apklausti ekspertą, ar kt.). Dėl automobilio apgadinimo eismo įvykio metu atsiradusios žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ į civilinę bylą nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ į civilinę bylą taip pat nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad automobilio techninę būklę atkurti į buvusią iki eismo įvykio, buvo galima už mažesnę kainą. Atsakovas UAB „Kauno vandenys“ civilinėje byloje taip pat neprašė ir skirti žalos dydžio nustatymo ekspertizę. Teismas negali nesivadovauti vienos iš šalių į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis vien tik kitos ginčo šalies abejonėmis ir prielaidomis. Todėl teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų patvirtinamu automobiliui padarytos žalos, atsiradusios dėl įvažiavimo į nepažymėtą įspėjamaisiais kelių ženklais bei neaptvertą važiuojamoje kelio dalyje buvusį įsmukusį nuotekų šulinį, dydžio pagrįstumu, o nurodytos išlaidos automobilio remontui laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.

Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta. Esant nustatytoms sprendime aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir šalių į bylą pateiktiems įrodymams, laikytina kad ieškovas civilinėje byloje įrodė atsakovui UAB „Kauno vandenys“ pareikštų reikalavimų ir reikalavimų dydžio pagrįstumą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas į bylą pateikė teisinių paslaugų sutartį, atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus ir prašo priteisti 2164,11 Eurų atstovavimo išlaidų. Spręsdamas dėl iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ ieškovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydžio teismas atsižvelgia į šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką dėl atstovavimo išlaidų priteisimo administraciniuose teismuose (Lietuvos V. A. Teismo 2011-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-527/2011, 2011-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-437/2011), taip pat į Teisingumo ministro įsakymu patvirtintose atlyginimo advokatams už teisines paslaugas Rekomendacijose nurodytus dydžius ir vertinimo kriterijus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog išnagrinėta civilinė byla nėra vienintelė išnagrinėta byla pagal to paties ieškovo ieškinius dėl iš dalies tapataus pobūdžio ginčų, kurioje ieškovas pateikia panašius ieškinį pagrindžiančius argumentus, o taip pat į tai, kad ne tik dėl atsakovo UAB „Kauno vandenys“ veiksmų užsitęsė bylos išnagrinėjimas (ginčo nagrinėjimo eigoje keitėsi bylos teismingumas). Teismas taip pat įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovo atstovė atvyko ir dalyvavo ne viename teismo posėdyje ir dėl to patyrė išlaidų. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos mažintinos iki 500 Eurų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo taip pat priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atsakovo UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu tenkinus iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo UAB DK PZU Lietuva ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinė adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, 506,60 Eur (penkis šimtus šešis eurus 60 ct) žalos atlyginimą, 52,95 Eur (penkiasdešimt du eurus 95 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius, bylinėjimosi išlaidas– 20,85 Eur (dvidešimt eurų 85 ct) žyminio mokesčio ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, buveinės adresas Aukštaičių g. 43, Kaunas, 4,57 Eur (keturis eurus 57 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu- valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Plučas