- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-8835-615/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05205-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno autobusai“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant ieškovei V. Z., jos atstovei advokatei E. G., atsakovų VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atstovei pagal įgaliojimą D. A., Kauno miesto savivaldybės atstovei pagal įgaliojimą R. B., trečiojo asmens UAB „Kauno vandenys“ atstovui pagal įgaliojimą V. P., trečiojo asmens UAB „Kauno autobusai“ atstovei pagal įgaliojimą R. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Kauno miesto savivaldybei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Kauno apylinkės teisme pareikštu patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 527,99 Lt turtinės žalos, 25 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų.
Patikslintame ieškinyje, taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2013-06-26 apie 7.00 val., autobusu atvykusi į darbą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, išlipo „Eivenių" sustojime prie VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau - KMUK) ir eidama su visa minia žmonių, žengdama pataikė į nusmukusio, t.y. esančio žemiau nei asfalto danga, šulinio duobę. 2013-07-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/13/29 ir 2013-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/13/53 užfiksuota nusmukusio šulinio būklė- šulinys vienoje pusėje įsmukęs apie 15 cm, kitoje- apie 6 cm, asfalto danga aplink šulinį ištrupėjusi, duobė nelygiais kraštais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsikėlusi, nors koja iš karto deformavosi, ieškovė pamanė, kad tik pasitempė koją ir nušlubavo į darbą. Atėjusi į darbą užlipo į trečiąjį aukštą, į savo darbo vietą, bandė pradėti dirbti, tačiau prisėdo ir atsistoti nebepajėgė. Toliau ją su vežimėliu nuvežė į priimamąjį, kur jai buvo suteikta skubi pagalba- sugipsuota kojos čiurna. Atlikus apžiūrą buvo konstatuota, kad kojai kryptelėjus, ieškovė susilaužė dešinės pėdos penktą padikaulį ir pasitempė dešinės kojos čiurnos raiščius, patyrė kitus lengvesnius sužalojimus.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad dėl žalos jos sveikatai atsakingi atsakovai. Patikslintame ieškinyje V. Z. nurodė, kad už šulinį yra atsakinga KMUK, kadangi įsmukęs lietaus nuotekų šulinys, dėl kurio susižalojo ieškovė, priklauso ne viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai, o KMUK lietaus nuotekų tinklui, nuo jo nuvesti vamzdžiai į KMUK teritoriją, yra jos sistemos dalis, atsakomybė už jo eksploatavimą ir priežiūrą priklauso KMUK. Už tinkamą gatvių priežiūrą turi atsakyti ir Kauno miesto savivaldybė, kadangi kelio dangoje, esančioje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, atsirado duobė, kurioje ieškovė susižalojo koją ir patyrė turtinės bei neturtinės žalos, tai rodo, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybė neįvykdė jai teisės aktų nustatytos pareigos tinkamai vykdyti jai priskirtą funkciją - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas- ir yra atsakinga už ieškovei kilusią žalą.
Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė: netvarkingu, nusmukusiu žemiau kelio dangos šuliniu ir gatvės asfalto danga aplink šulinį, kuri pagal faktinių aplinkybių protokolą yra ištrupėjusi ir nelygiais kraštais, ieškovei lūžo koja ir buvo patempti raiščiai.
Atsakovų kaltė ir priežastinis ryšys dėl ieškovės patirtos žalos pasireiškia tuo, kad dėl KMUK pareigos prižiūrėti ir eksploatuoti jos nuosavybėje esančios lietaus kanalizacijos tinklų sistemą netinkamo vykdymo ir Kauno miesto savivaldybės pareigos tinkamai organizuoti savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą ir saugų eismą nevykdymo, ieškovė išlipusi iš autobuso ir eidama su visa minia žmonių, žengdama pataikė į nusmukusio, t.y. esančio žemiau nei asfalto danga, šulinio duobę, ko pasekoje patyrė sveikatos sužalojimą. Visa tai sudarė aplinkybių visetą, dėl ko netyčia, nepastebėjusi duobės ir pastačiusi koją ant žemiau asfalto dangos esančio šulinio, kryptelėjo koją ir susižalojo ją ne tik susilaužydama, bet ir pasitempdama ir patirdama kitus mažesnius sužalojimus į duobės nelygius kraštus. Šis aplinkybių visetas sąlygoja solidarią abiejų atsakovų, atsakingų už nuotekų šulinio priežiūrą ir gatvės priežiūrą, kaltę ir atsakomybę už kilusią žalą.
Turtinė žala visų pirma pasireiškė su sveikatos grąžinimu susijusiomis išlaidomis- tuo, kad dėl padarytų sveikatos sužalojimų ieškovė turėjo vartoti vaistus bei ilgą laiką negalėjo minti savo koja, vaikščiojo su ramentais, todėl privalėjo juos įsigyti ir sumokėti 90 Lt. Taip pat patyrė papildomų išlaidų, kadangi koja iki šiol patinus, o daugiau vaikštant dar daugiau patinsta, todėl turėjo pirkti trimis dydžiais didesnę avalynę, nes į turimą avalynę koja netelpa. Dėl to turėjau 237,99 Lt išlaidų. Be to, siekdama atgauti žalos atlyginimą, kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, ir sumokėjo 200 Lt. Dėl atsakovių kaltės iš viso patyrė 527,99 Lt turtinės žalos, kurią prašo atsakovų jai atlyginti.
Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad dėl atsakovų kaltės patyrė sveikatos sužalojimą, dėl ko teko iškęsti stiprius skausmus, sunkų ir skausmingą gijimo periodą todėl ilgą laiką buvo nedarbinga. Taip pat patyrė ir iki šiol jaučiu šio sužalojimo pasekmes. Iki šiol skauda koją ir ji tinsta, patiria vaikščiojimo diskomfortą ir nepatogumus. Be to, sužalojimas ir gijimas vyko vasaros sezono metu, dėl ko patyrė didelių nepatogumų- negalėjo pasinaudoti suplanuotomis vasaros atostogomis, nes reikėjo nuolat lankytis pas gydytojus. Buvo priklausoma nuo kitų asmenų- turėjo prašyti jų pagalbos savo apsitarnavime, nueiti į parduotuvę, nuvežti ieškovę pas gydytojus, dėl ko labai pergyveno ir jautėsi nepatogiai. Be to, kadangi viskas vyko viešai, ieškovę griūnančią ir silpnumo būsenoje matė daugybė stotelėje autobusų laukiančių, į Kauno klinikas einančių ir išeinančių žmonių, ji patyrė pažeminimą ir gėdą. Savo patirtą neturinę žalą vertina 25 000 Lt ir prašo priteisti ją solidariai iš abiejų atsakovių.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir laiko juos nepagrįstais bei neteisėtais. Prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje. Taip pat nurodė, kad remiantis CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija, tačiau 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pagal 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, bendrovė yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad Kauno savivaldybės teritorijoje viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (tame tarpe ir šuliniai) nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad KMUK ir UAB „Kauno vandenys" sudarė Vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr. SUT00060082, kurios pagrindu KMUK yra ginčo šulinio savininkė ir yra atsakinga už jo eksploataciją. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šulinio savininkas yra KMUK, atsakovas mano, kad Kauno miesto savivaldybė nėra laikytina tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi jokiais teisės aktais nei jokiais sandoriais Kauno miesto savivaldybei nėra pavesta būti atsakingai už svetimo turto tinkamą priežiūrą. Šulinio buvimo faktas pats savaime nereiškia turtinė žalos atsiradimo fakto. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo šulinys, bet ir kad patirta turtinė žala yra susijusi su tariamu įvykiu įvykusiu 2013-06-26 ir, kad dėl šulinio netinkamos techninės būklės atsako būtent Kauno miesto savivaldybė. Tokių duomenų į bylą pateikta nėra.
Kauno miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei buvo padaryta neturtinė žala, neatliko. Be to atsakovė, nebūdama šulinio savininkė, net negalėjo imtis jokių veiksmų, tvarkyti jai nuosavybės teise nepriklausančio turto. Į priežastinio ryšio grandinę šiuo atveju įsiterpė ir žalos atsiradimas buvo nulemtas žalą patyrusio asmens ar KMUK veikos, o ne Kauno miesto savivaldybės veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje.
Nurodė, kad ieškovė KMUK pareigą atlyginti žalą kildina iš lietaus nuotekų šulinio ir kelio dangos nepriežiūros. Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų 1996 m. lapkričio 22 d. Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymu Nr. 172, 4.4 p. numato, kad Vandentiekio ir nuotekų tinklo priklausomybės ribos bei vandens apskaitos mazgo patalpos priklausomybė privalo būti nurodyta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartyje tarp tiekėjo ir abonento. Konkrečiu atveju, KMUK (kaip abonentas) ir UAB „Kauno vandenys" (kaip tiekėjas) 2011 m. gegužės 23 d. sudarė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr.SUT00060082 (toliau - sutartis), kurios 2.9 punkte numatyta, kad aptarnavimo ribos ir šuliniai nurodomi ir patvirtinami tiekėjo ir abonento parašais sutarties priede Nr. 1. Minėtame priede numatyta, kad visus lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, esančius KMUK raudonųjų linijų ribose eksploatuoja ir remontuoja abonentas (KMUK) iki šulinio Nr. 81 (iki linijos E-E'). Šulinys, kurio priežiūros pareigą ieškovė perkėlė KMUK yra pažymėtas Nr. 111 ir yra už raudonųjų linijų ribos, t. y. ne KMUK teritorijoje. Taigi KMUK negali būti atsakingos už šulinio Nr. 111, nesančio KMUK teritorijoje, eksploataciją ir priežiūrą. Be to, KMUK, atsižvelgdamos į tai, jog iš ieškovės aprašytų faktinių aplinkybių negalima vienareikšmiškai teigti, ar ieškovė dešinės pėdos sužalojimus patyrė dėl netvarkingo šulinio dangčio, ar dėl gatvės dangoje esančios įgriuvos. Jei ieškovė žalą patyrė dėl netinkamos gatvės dangos priežiūros, ieškinys turėtų būti reiškiamas savivaldybei kaip asmeniui atsakingam už tokio objekto priežiūrą ir savalaikį remontą.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. KMUK galėtų kilti deliktinė civilinė atsakomybė tik tuo atveju, jei KMUK būtų gatvės, kurioje įvyko įvykis, valdytojas.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė elgėsi neapdairiai ir dėl jos pačios neatsargių veiksmų ieškovei buvo sutrikdyta sveikata. Gatvės sugadinimo dydis (mastas) nebuvo toks, jog, pėsčiajam atidžiai ir rūpestingai elgiantis, nebūtų buvę galima išvengti žalingų pasekmių. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais jų pakeitimais), 43 punkte nustatyta pėsčiųjų pareiga eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra,- kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu. Šulinys į kurio duobę žengdama pataikė ieškovė yra važiojamojoje kelio dalyje, šalia, kurios yra sutvarkytas ir pėstiesiems eiti įrengtas šaligatvis. Be to ieškovės vykimo į darbą metu, 2013 m. birželio 26 d., jau buvo šviesu, todėl ieškovė turėjo galimybę laiku pastebėti kelio dangos trūkumus ir laiku imtis veiksmų siekiant išvengti žengimo į kelio dangos įdubą. Tikėtina, kad ieškovei, dažnai atvykstant į darbą viešuoju transportu, yra puikiai pažystama vietovė (gatvė ir pėsčiųjų takas), kurioje įvyko nelaimingas įvykis. Todėl, būdama pakankamai atsargi ir rūpestinga, galėjo išvengti žalos atsiradimo. Konkrečiu atveju, pačios ieškovės veiksmai (išlipimas ir ėjimas neleistinoje vietoje) lėmė žalos jai atsiradimą, todėl atsakovas mano, kad nukentėjusio asmens kaltė yra savarankiškas pagrindas šioje byloje įgalinantis teismą atsakingą asmenį atleisti nuo atsakomybės.
Tretysis asmuo UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Šalies argumentai
Nurodė, kad ieškovės susižalojimo aplinkybės yra neaiškios. Ieškinyje ieškovė V. Z. nurodo, kad susižalojo 10.30 val. Išraše iš 2013-06-26 medicininių dokumentų Nr. 3196805 nurodomos kitokios aplinkybės: „šiandien, pakeliui į darbą 07.00 nikstelėjo d. čiurną, koja ties čiurna bei pėda patino, hematoma". A. S. paaiškinime Rektoriui nurodoma, kad „š. m. birželio 26 d. apie 11 vai. valytoja Z. V. pranešė, kad išlipant iš autobuso užkliuvo ir nugriuvo". 2013-06-26 V. Z. paaiškinime Rektoriui nurodoma, kad „eidama į darbą 10.30 išlipant iš autobuso užkliuvus kojai, nugriuvau". Esant šiems skirtingiems paaiškinimams yra neaiškios V. Z. susižalojimo aplinkybės, kurių, išskyrus pačią ieškovę, niekas negali patvirtinti, todėl jos ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Tretysis asmuo „Kauno autobusai“ prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB Kauno autobusai" teikia viešąsias keleivių vežimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo“ maršrutais paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį su Kauno miesto savivaldybe. (2004-08-19 Visuomenės aptarnavimo sutartis Nr.200-2-190, 2011-03-28 redakcija ir 2010-03-10 Susitarimas dėl 2004-08-19 Visuomenės aptarnavimo sutarties Nr.200-2-190 pratęsimo)- (toliau -Sutartis). Sutarties 14.1. ir 14.3. punktuose nustatyta, kad užsakovas prižiūri vežėjo naudojamas gatves ir užtikrina, kad jų būklė būtų tinkama viešojo transporto paslaugoms teikti, taip pat šalina purvą, sniegą ir kitas šiukšles nuo stotelių ir gatvių. Tai gi pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartį UAB „Kauno autobusai" yra atsakinga už keleivių vežimą, bet ne už gatvių asfalto dangos būklę ar įsmukusi šulinio dangtį. Ieškinyje UAB „Kauno autobusai" nepaminėta ir pati ieškovė nekaltina vežėjo, o teigia, kad: „autobusas sustojo taip, kaip priklauso. Taigi, į duobę patekau ne lipdama iš autobuso, bet jau išlipusi, paėjusi kelis žingsnius link darbo„. Tai, kad ieškovė negalėjo pataikyti ant nelygaus šulinio dangčio išlipdama iš autobuso, patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b.l 14), kuriame teigiama, kad atstumas nuo šulinio dangčio iki transporto stotelės apie 20 metrų. Vertinant faktines bylos aplinkybes lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė, jos žodžiais tariant, „eidama su visa minia žmonių" vienintelė iš visų pataikė ant susmukusio šulinio dangčio, tuo labiau, kad ėjo į darbą šviesiu paros metu ir šis kelias jai turėjo būti gerai žinomas. Šis faktas suponuoja klausimą ar pati ieškovė elgėsi pakankamai apdairiai ir atsakingai, eidama kelio važiuojamąja dalimi ir žinodama apie ten esantį įsmukusį šulinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovė nurodo, kad 2013-06-26 apie 7.00 val. autobusu atvyko į darbą Lietuvos sveikatos mokslų universitete, išlipo „Eivenių" sustojime prie VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir eidama važiuojamąja kelio dalimi ne per pėsčiųjų perėją koja pataikė į nusmukusio, t.y. esančio žemiau nei asfalto danga, šulinio duobę. Antstolio 2013-07-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/13/29 ir Antstolio 2013-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0088/13/53 užfiksuota važiuojamojoje kelio dalyje esančio kanalizacijos šulinio būklė- šulinys vienoje pusėje įsmukęs apie 15 cm, kitoje- apie 6 cm. (b.l. 14-20 b.l.). Medikams apžiūrėjus ieškovę buvo konstatuota, kad kojai kryptelėjus ieškovė susilaužė dešinės pėdos penktą padikaulį ir pasitempė dešinės kojos čiurnos raiščius, patyrė kitus lengvesnius sužalojimus (b.l. 8-11 b.l.). Ieškovė nurodo, kad jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakovai VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Kauno miesto savivaldybė. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalis). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas yra savivaldybės funkcija. Tačiau Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė savivaldybei tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, perduoti pagal sudarytas sutartis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pagal 1998 m. gruodžio 14 d. sutarties tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno vandenys", dėl vandens tiekimo ir kanalizacijos paslaugų teikimo Kauno mieste, UAB „Kauno vandenys" yra atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tame tarpe ir šuliniai, esantys Kauno savivaldybės teritorijoje, nuosavybės teise priklauso UAB „Kauno vandenys". Šių atsakovo Kauno miesto savivaldybės nurodomų aplinkybių neginčijo nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punktą, kuris reglamentuoja vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčių aukštumo lygį, vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Kauno miesto savivaldybė savo funkcijas, susijusias su vandens tiekimu ir kanalizacijos paslaugų teikimu Kauno mieste, 1998 m. gruodžio 14 d. sutartimi yra perdavusi UAB „Kauno vandenys", kuri būdama atsakinga už vandentiekio ir kanalizacijos paslaugų teikimą Kauno mieste ir privalėjo užtikrinti, kad ginčo šulinys atitiktų Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 371 punkto reikalavimus. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovo Kauno miesto savivaldybės atžvilgiu netenkintinas.
Išnagrinėtos civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (kaip abonentas) ir UAB „Kauno vandenys" (kaip tiekėjas) 2011-05-23 sudarė vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo sutartį Nr.SUT00060082 (b.l. 41-44). Sutarties 2.9 punktu šalys sutarė, kad aptarnavimo ribos ir šuliniai bus nurodomi ir patvirtinami tiekėjo ir abonento parašais sutarties Priede Nr. 1. Šiuo priedu sutarties šalys sutarė, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos eksploatuoja ir remontuoja tiktai tuos lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, kurie yra VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos raudonųjų linijų ribose iki šulinio Nr. 81 (iki linijos E-E'). (b.l. 44 antra pusė). Aukščiau nurodyta VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir UAB „Kauno vandenys" 2011-05-23 sutartis, įskaitant sutarties sudėtinę dalį- Priedą Nr. 1, pakeista nebuvo, yra teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyta ir galiojanti. Todėl teisė ir pareiga eksploatuoti ir remontuoti tuos lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus, kurie nėra VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos raudonųjų linijų ribose, abonentui pagal aukščiau nurodytą sutartį nekilo. Ginčo šulinys, kurio priežiūros pareigą ieškovės nuomone turėjo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, plane yra pažymėtas Nr. 111 ir yra už VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos raudonųjų linijų ribos, t. y. ne šio atsakovo teritorijoje (b.l. 45). Ši aplinkybė be viso kito akivaizdžiai matyti ir iš pačios ieškovės pateikto Antstolės 2013-07-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų- fotonuotraukų (b.l. 18). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atsakovo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atžvilgiu taip pat netenkintinas.
Be to, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnis). Pagal CK 6.246- 6.249 straipsnius, civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) priežastinis ryšys; 3) kaltė; 4) žala. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, civilinėje byloje privalo įrodyti esant visas keturias sąlygas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti (CPK 178 straipsnis).
Todėl ieškovė šioje civilinėje byloje privalėjo įrodyti ne tiktai savo patirtos žalos faktą ir dydį, ne tiktai neteisėtus civilinės teisės prasme atsakovų veiksmus, bet ir priežastinį ryšį tarp jos nurodomų neteisėtų civilinės teisės prasme atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovė nagrinėjamoje byloje privalėjo įrodyti ne tik tai, kad prie VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų važiuojamojoje kelio dalyje yra įdubęs ir esantis žemiau nei asfalto danga kanalizacijos šulinio, plane pažymėto Nr. 81, dangtis, ne tik tai, kad 2013-06-26 kryptelėjus ieškovės kojai ji lūžo, bet ir priežastinį ryšį tarp įdubusio ir esančio žemiau nei asfalto danga kanalizacijos šulinio dangčio ir savo (ieškovės) patirtų sužalojimų. T.y., ieškovė byloje turėjo įrodyti, kad jos koja lūžo ją pastačius į šulinio įdubimą, o ne, pavyzdžiui, ieškovei paslydus kitoje, lygioje, kelio važiuojamosios dalies vietoje. Jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo pačios paaiškinimą, ieškovė nenurodė, į civilinę bylą nepateikė ir teismo išreikalauti neprašė. Ieškovė civilinėje byloje neprašė apklausti nei vieno liudytojo, mačiusio ieškovės patirtos traumos aplinkybes, nors pati ieškinyje nurodė, kad „mane griūnančią...matė daugybė stotelėje laukiančių, į Kauno klinikas einančių ir išeinančių žmonių“. Ieškovė civilinėje byloje netgi neprašė apklausti sužalojimus konstatavusių medikų, kurie galėtų atsakyti į klausimus, ar ieškovės patirti sužalojimai, pagal jų pobūdį, galėjo atsirasti ieškovės nurodomomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad ieškovė viso civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo ją atstovaujančią ir jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančią advokatę. Kadangi ieškovė išnagrinėtoje byloje neįrodė priežastinio ryšio, kaip būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirast, tai taip pat yra dar vienu savarankišku pagrindu ieškinio netenkinti.
Ieškovei išaiškintina, kad šis teismo sprendimas neužkerta jai kelio bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“. Pažymėtina, kad tokiu atveju ieškovė turėtų teisę į naujai pradėtą bylą teikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir įrodymus, patvirtinančius priežastinį ryšį tarp jos nurodomų neteisėtų civilinės teisės prasme atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
Atsakovai į civilinę bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį netenkinus iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės V. Z. ieškinio atsakovams VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir Kauno miesto savivaldybei netenkinti.
Priteisti iš ieškovės V. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 21,02 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu– valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.