- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-639-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09685-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- N. K., D. Š., J. Š.
- Kategorijos
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų N. K., D. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį B. S., A. R. ir L. R. dėl turtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai N. K., D. Š. ir J. Š. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakoves B. S., A. R. ir L. R. (toliau – ir atsakovės) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti paviršinių nuotekų nuotakyną ir suformuoti sklypą, užtikrinant, kad iš atsakovėms priklausančių žemės sklypų nebėgtų lietaus vandens nuotekos į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) į du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir nebūtų daroma žala ieškovų nuosavybei (žemės sklypams, kūdrai) ir bendrojo naudojimo keliui; priteisti solidariai iš atsakovių ieškovei N. K. 3 206,50 Eur turtinei žalai atlyginti už kūdros valymo (atstatymo) darbus.
2. Ieškovai nurodė, kad ieškovei N. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Viename iš ieškovei N. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra įrengta kūdra. Ieškovui D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovui J. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui M. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 5989/12596 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo kaip ir ieškovai naudojasi bendrojo naudojimo keliu, tačiau trečiojo asmens, skirtingai negu ieškovų, nuosavybės teise turimi žemės sklypai, nėra užliejami (apsemiami) vandeniu.
3. Iš atsakovėms nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dėl pakeisto reljefo bėgančios lietaus vandens nuotekos užtvindo žemiau esančius ieškovų žemės sklypus ir daro žalą ieškovų turtui (žemės sklypams, tvenkiniui) bei keliui, vedančiam į ieškovų žemės sklypus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. ieškinys grindžiamas tuo, kad nuo atsakovams priklausančių žemės sklypų dėl pakeisto reljefo ir nuimto derlingo žemės sluoksnio atitekančios lietaus vandens nuotekos užlieja ieškovams priklausančius žemės sklypus ir bendro naudojimo kelią į šiuos žemės sklypus, įrengtą valstybei priklausančiame žemės sklype, bei prineša purvo (žemių) į ieškovės N. K. žemės sklype esančią kūdrą; ieškovų žemės sklypų ir bendro naudojimo kelio apsėmimas atsirado nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. sausio mėn., būtent po atsakovių atlikto žemės paviršiaus reljefo keitimo;
4.2. Kaip matyti iš įvairiu laikotarpiu darytų fotonuotraukų, vanduo ieškovų sklypuose užsilaikydavo, kaupdavosi dar iki 2021 m. gegužės mėn. (pvz., 2015 m., 2021-05-19). Ieškovai tvirtino, kad jų žemės sklypuose kaupiasi / užsilaiko / užliejamas vanduo dėl atsakovių atliktų joms priklausančių žemės sklypų grunto lyginimo (reljefo keitimo) darbų, nors konkrečios reljefo keitimo darbų apimties neįrodinėjo;
4.3. ieškovė N. K. dėl antstolio M. D. 2021 m. birželio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotų faktinių aplinkybių, jog aukščiau statybos darbus vykdantys kaimynai keičia landšaftą ir kaip pasekmė lietaus vanduo bėga į sklypus, 2021 m. birželio 14 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su skundu, kuriame aprašė visas faktines aplinkybes „jog aukščiau ieškovės esantys žemės sklypų masyvų savininkai vykdo didelius landšafto keitimo darbus (teritorija apie 7 ha). Dar aukščiau esantys sklypų savininkai jau anksčiau išlygino landšaftą ir pradėjo namų statybas. Siekiant nusausinti savo teritoriją (apie 10 ha), jie iškasė griovį ir nukreipė lietaus vandenį ieškovės pusę. Šių sklypų savininkų veiksmai privedė prie tokių pasekmių kaip ieškovės ir kaimyno žemės sklypų apsėmimas <...>“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai tvirtino, kad jie niekuomet neteigė, kad atsakovės yra iškasusios griovį, kuriuo nukreipė vandenį į ieškovų žemės sklypus; 2022 m. rugsėjo 26 d. prašyme dėl papildomų įrodymų priėmimo ieškovai nurodė, kad atsakovės yra nukreipusios lietaus vandens nuotekas į ieškovų sklypus; kaip vieną iš priežasčių ieškovai nurodė atsakovų veiksmus: atliktus grunto lyginimo darbus atsakovėms priklausančiuose žemės sklypuose ir augalinio sluoksnio pašalinimą; tuo pačiu ieškovai dublike nurodė, kad net jeigu atsakovės atstatytų pirminius reljefo aukščius, apsėmimo / užliejimo problema vis vien liktų neišspręsta, nes šiuo atveju būtina sustabdyti vandens nutekėjimą;
4.4. patys ieškovai pripažįsta, kad atsakovių atlikti reljefo (grunto) lyginimo darbai neturėjo esminės įtakos ir ne jie nulemia lietaus vandens nutekėjimą ir kaupimąsi ieškovų žemės sklypuose ir jų atstatymas į pradinę (buvusią) padėtį esamos situacijos nepakeičia. Kita vertus, ieškovai neneigė, kad jų žemės sklypuose vanduo užsilaikydavo ir kaupdavosi dar iki atsakovėms atlikus tam tikrus reljefo (grunto) lyginimo darbus. Ieškovai taip pat tvirtino, kad augalinio sluoksnio atsakovių žemės sklypuose pašalinimas lėmė prasidėjusį ieškovų žemės sklypų, kūdros ir bendro naudojimo kelio dalies apsėmimą ir daromą žalą, nes minėtas sluoksnis sugerdavo ir sulaikydavo lietaus vandenį. Teismas sutinka su ieškovais, kad augalai jų augimo laikotarpiu įsisavina vandenį ir turi savybę vandenį garinti. Tačiau nagrinėjamu atveju, susipažinus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, spręstina, kad ieškovai neįrodė, jog būtent pastaroji priežastis sąlygojo tai, kad ieškovų žemės sklypai, kūdra, kelio dalis yra apsemiami / užtvindomi kitokia apimtimi nei buvusi iki tol;
4.5. nagrinėjamu atveju atsižvelgiama ir į tai, kad, pirma, atsakovių žemės sklypų paskirtis Nekilnojamojo turto registre nurodoma „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“; antra, atsakovės nurodė, tą patvirtino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, kad atsakovės nevykdo statybos darbų, neišduotas statybos leidimas, į bylą nepateikti duomenys ir ieškovai nesirėmė aplinkybe, kad atsakovės vykdo neteisėtą statybą (tokios aplinkybės nekonstatuotos su ieškiniu pateiktuose institucijų raštuose); trečia, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovės laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės iki 2002 m. sausio mėn. pakeitė jų žemės sklypų altitudes daugiau kaip 0,3 metro ar atliko kitus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje numatytus veiksmus (CPK 12, 178 straipsniai, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste akcentuojama, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą atkurti iki jų nurodomo pažeidimo buvusią padėtį, nereiškė konkretaus reikalavimo dėl augalinio sluoksnio atkūrimo (atsodinimo) atsakovių žemės sklypuose ar dėl kitokio buvusios padėties atstatymo, nurodė, kad reljefo aukščių atstatymai į buvusią padėtį neišspręstų problemos;
4.6. ieškovai iš esmės siekia, kad atsakovės savo sklypuose įrengtų paviršinių nuotekų nuotakyną, kad lietaus vanduo apskritai netekėtų į ieškovų žemės sklypus. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 4.2 punkte įtvirtinta, kad paviršinių nuotekų nuotakynas – tai paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai (nuotakai, siurblinės ir pan.). Teismo vertinimu, tenkinant ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakoves savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti paviršinių nuotekų nuotakyną tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ieškovų žemės sklypų, esančių kalnuotos vietovės žemumoje, nusausinimas, be kita ko, nesant duomenų, kad atsakovės vykdo statybos darbus, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principai;
4.7. pagal gamtos ir fizikos dėsnius vanduo teka iš viršaus žemyn, todėl vien tai, kad lietaus vanduo, iškritus dideliam jo kiekiui, teka nuo viršaus, kur yra atsakovių žemės sklypai, žemyn, kur yra ieškovų žemės sklypai ar kelias, savaime nepatvirtina atsakovių neteisėtų veiksmų. Lietaus vandens tekėjimo intensyvumas priklauso nuo iškritusių kritulių kiekio per tam tikrą laiką ir nuo nuolydžio, kuris, be kita ko, lemia ir vandens tekėjimo kryptį. Iš ieškovų pateikto Kūdros statybos ir drenažo pertvarkymo projekto taip pat nustatyta, kad kūdra buvo suprojektuota įrengti visų ieškovei N. K. priklausančių sklypų žemiausioje vietoje;
4.8. gaunant leidimą įrengti kūdrą buvo konstatuota, kad žemės sklype yra melioracija, ieškovei N. K. buvo nustatytos pareigos dėl melioracijos ir drenažo, įvertinus tuo metu esamą situaciją, be kita ko, ir tai, kad drenažas gretimuose sklypuose jau yra sugadintas. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė N. K. įgyvendino Kūdros įrengimo ir drenažo pertvarkymo projektą pagal melioracinei daliai nustatytus reikalavimus, tuo, be kita ko, užtikrindama, kad jos žemės sklypuose neužsilaikys vanduo. Taip pat nepaneigti yra atsakovių argumentai ir pateikti UAB „Geoksis“ duomenys, kad ieškovės N. K. žemės sklype kūdra iškasta ant melioracinės sistemos. Atitinkamai, negalima vienareikšmė išvada, kad išimtinai atsakovių veiksmai lemia ieškovų žemės sklypų ir kelio dalies užliejimą;
4.9. iš byloje surinktų duomenų nėra galima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovės pakeitė apsaugos zonos žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro ar vykdė požeminius darbus, taip pat nėra duomenų, kad atsakovės pažeidė žemės sklypuose esančią vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą;
4.10. byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovai įrodė, kad jų teises savo veiksmais pažeidžia būtent atsakovės, tai yra ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai), todėl netenkinamas reikalavimas įpareigoti atsakoves per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti paviršinių nuotekų nuotakyną ir suformuoti atsakovių žemės sklypus taip, kad iš atsakovių žemės sklypų nebėgtų lietaus vandens nuotekos į ieškovų žemės sklypus ir nebūtų daroma žala ieškovų nuosavybei (žemės sklypams, kūdrai) ir keliui;
4.11. į bylą nepateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės N. K. žemės sklypo dalyje esančios kūdros charakteristikas iki, kaip teigiama ieškinyje, žalos jam padarymo laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. Aukščiau šiame sprendime taip pat jau pasisakyta dėl kūdros įrengimo darbų atitikties projektui, atsakovių veiksmų. Taip pat į bylą nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie neigiamus pokyčius kūdroje, kad juos nulėmė būtent atsakovių neteisėti veiksmai, reikalingų atlikti kūdros sutvarkymo darbų apimtis. Taip pat nėra aišku, ar pasiūlyme nurodyti kūdros gilinimo ir lyginimo darbai yra susiję tik su ieškovų nurodomais veiksmais nuo 2021 m. gegužės mėn. ir neapima darbų iki ieškovų nurodyto laikotarpio, kai ieškovų žemės sklypuose taip pat telkėsi vanduo. Vien ieškovų pateiktas UAB „Elstatas“ 2021 m. lapkričio 25 d. pasiūlymas to nepatvirtinta (CPK 12, 178, 185 straipsniai);
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
4.12. teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog konkretūs neteisėti atsakovių veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius ir buvo vienintelė ieškovės N. K. nurodomų patirtų nuostolių priežastis, ar kad pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nenustačius visų būtinųjų sąlygų atsakovėms taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, reikalavimas priteisti nuostolius dėl kūdros valymo atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti; sumažinti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VBG Invest“ naudai iš ieškovų pirmosios instancijos teismo nepagrįstai priteistas per dideles bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. nutraukiant savininko nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus, savininko reikalavimą šiais atvejais sudaro prašymas įpareigoti atsakovą per konkretų laiką įgyvendinti priemones, kurios nutrauktų pažeidimą, tačiau savininkas neprivalo nurodyti pažeidimų pašalinimo konkrečių techninių sprendinių. Bylos nagrinėjimo metu siekiama operatyviai pašalinti teisių pažeidimą, nekonkretizuojant, kokiu konkrečiai techniniu būdu tai gali būti įgyvendinta. Atsakovui vykdant teismo sprendimą dėl pažeidimo pašalinimo, galimas tam tikras pasirinkimas, kaip tai įgyvendinti ekonomiškai ir veiksmingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019);
5.2. ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, privalo įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Nagrinėjamoje byloje užtenka įrodymų ieškovų nuosavybės teisės į jų žemės sklypus, kūdrą, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovei N. K.), pažeidimus atsakovių veiksmais pagrįsti.
5.3. ieškovai nuosekliai laikėsi pozicijos, savo reikalavimus grindė procesiniuose dokumentuose, teikė įrodymus, kad būtent aplinkybė, jog nuo to momento, kai atsakovės jų žemės sklypuose atliko žemės lyginimo darbus (apytikriai nuo 2021 m. gegužės mėn.), kurių metu buvo pakeistas žemės reljefas (atlikti žemės lyginimo darbai), nuimtas augalinis sluoksnis, yra daroma nuolatinė žala ieškovų nuosavybei ir bendro naudojimo keliui, vedančiam į ieškovų žemės sklypus, nes iš atsakovėms priklausančių žemės sklypų lietaus vandens nuotekos kartu su purvu bėga į žemiau esančius ieškovų žemės sklypus;
5.4. faktą, kad atsakovės nėra užtikrinusios, jog jų žemės sklypai būtų taip sutvarkyti, kad nebūtų daromas nuolatinis neigiamas poveikis ieškovų žemės sklypams, akivaizdžiai patvirtina ieškovų pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Iš šių įrodymų matyti, kad iš atsakovių žemės sklypų lietaus vandens nuotekos bėga itin didele srove, iškasdamos (suformuodamos) didelį griovį, kuriuo lietaus vandens nuotekos bėga į žemiau esančius ieškovų žemės sklypus;
5.5. atsakovės nei daromos žalos fakto ieškovų žemės sklypams, kūdrai, nei prašomos priteisti turtinės žalos dydžio kūdros valymo darbams neginčijo. Skundžiamo sprendimo 26 punkte, be kita ko, konstatuota „Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis ieškovams priklausančių žemės sklypų ir kelio dalis būna užlieti vandeniu, tačiau šalys skirtingai aiškina ieškovams priklausančių žemės sklypų, kelio, kūdros užliejimo priežastis“;
5.6. atsižvelgus į, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti tik du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, vertinama, jog į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog šie įrodymai pakankami ieškovų ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimui;
5.7. atsakovės po žemės darbų atlikimo jų žemės sklypuose nesutvarkė šių žemės sklypų taip, kad šie nedarytų neigiamo poveikio / nuolatinės žalos (bėga lietaus vandens nuotekos į žemiau esančius ieškovų žemės sklypus). Atsakovės neįrodė, jog jos nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimų;
5.8. sprendime netinkamai ištyrus įrodymus, klaidingai, nurodoma, jog „ieškovai patvirtino, kad jiems nėra žinoma, kiek centimetrų atsakovės nuėmė žemės sluoksnio, bet mano, kad ne mažiau kaip 30 cm.“. Atsakovės pakeitė žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro, taip pažeisdamos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą tokius veiksmus atlikti vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, kurios taikomos atsakovių sklypams, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka tik gavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai;
5.9. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovės N. K. kūdrai daroma nuolatinė žala. Ieškovų atstovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusio posėdžio metu paaiškino: „Taip, kūdros tų dokumentų nėra, bet ne iš kūdros ateina vanduo, jis neateina. Problema mūsų ieškinys dėl deliktinės atsakomybės taikymo, kas susiję su kūdros išvalymo darbais. Iš atsakovių sklypo purvas ir purvinas vanduo, smėlis, priemolis užneša tą kūdrą paprasčiausiai, tai ten išvalymas yra reikalingas, tai yra nesusiję su drenažu ir pagrindinis faktinė situacija, pagrindinis man atrodo įrodymas yra kartu su ieškiniu pridėtas video įrašas, zip faile video įrašas, kur matosi kaip upė, kaip krioklys iš to sklypo su purvu, su žemės dalimis ir labai galingu srautu teka vanduo. Tai užneša, tai kūdra iš savo sakysim iš savo ribų tai neišeina, bet ji paprasčiausiai užnešama purvu, gausiomis žemėmis”;
5.10. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „VBG Invest“ naudai.
6. Atsakovės prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovų reikalavimai byloje yra grindžiami prielaidomis. Ieškovai tik spėlioja, kad, išlyginus gruntą atsakovių žemės sklypuose, buvo padaryta / daroma žala ieškovams. Jokių pagrįstų įrodymų savo teiginiams patvirtinti ieškovai nepateikia;
6.2. ieškovai 2021 m. birželio 14 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Skunde statybų inspekcijai buvo nurodoma, kad ieškovams problemos kyla dėl “arčiau esančių kaimynų (teritorijoje apie 7 ha) ir dėl dar aukščiau esančių kaimynų, kurie jau pradėjo namų statybas, o siekdami nusausinti teritoriją (apie 10 ha) jie išsikasė griovį ir nukreipė lietaus vandenį į ieškovų pusę”;
6.3. tačiau ieškinį pateikė artimiausiems kaimynams, kurie nevaldo nei 7 ha nei 10 ha teritorijos, ir tik su spėjimu, kad gal žemės sklypų palyginimas ir sukėlė problemas. Į bylą kartu su ieškiniu pateikti valstybinių institucijų atsakymai, iš kurių turinio matyti, kad, atliekant skundo tyrimą, nebuvo nustatyta įstatymų pažeidimų. Atsakovės nevykdė, nevykdo ir net neketina vykdyti jokių statybų. O žemės lyginimo darbai buvo atlikti nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, atliktiems darbams nebuvo reikalingas leidimas, nes lyginimo darbai atlikti neviršijant nustatytų normų;
6.4. ieškovai kartu su ieškiniu pateikė į bylą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių konstatavimo metu yra užlieti vandeniu ir apsemti. Dalis kelio, vedančio į sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), yra apsemta vandeniu. Šalia šių sklypų ant kalno yra nuimtas žemės sluoksnis ir išlygintas;
6.5. vienintelis dalykas, fiksuotas protokole, yra tas, kad nurodoma, jog atsakovių sklype nuimtas žemės sluoksnis ir išlygintas. Jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad atsakovės pažeidė bent vieną teisės aktą, į bylą nepateikta;
6.6. atsakovės kreipėsi į uždarąją akcinė bendrovę „Sweco“, kuri yra pirmaujanti Europos inžinerijos ir architektūros įmonė, daugelį metų dirbanti vandentvarkos srityje. Atlikę tyrimus, įmonės inžinieriai konstatavo, kad planuojant ar projektuojant paviršinių nuotekų tinklus būtina įvertinti visą nuotėkio baseino plotą ir jame susidarančių paviršinių nuotekų kiekį, atsižvelgti į vietovės reljefo ypatumus, išnagrinėti galimybes paviršines nuotekas sugerdinti į gruntą ir/ar nuvesti į atvirus vandens telkinius (priimtuvus). Kvartaliniai ir magistraliniai paviršinių nuotekų tinklai turi būti tokio diametro, kad gebėtų praleisti visame nuotėkio baseine ar jo atitinkamoje dalyje susidariusias nuotekas. Daliniai sprendiniai, kai paviršinių nuotekų tvarkymo klausimai sprendžiami tik atskiroje viso nuotėkio baseino dalyje (atskirame sklype ar kvartale), neišspręs su paviršinėmis nuotekomis susijusių problemų visoje baseino teritorijoje, o gretimose (kitose) baseino dalyse šias problemas gali tik dar labiau paaštrinti: galimi teritorijų ar pastatų užtvindymai, galimas neigiamas ištvinimo vandens poveikis susisiekimo infrastruktūrai ar kitiems inžineriniams statiniams/komunikacijoms. Paviršinių nuotekų tinklai / sistemos yra sudėtinė visos teritorijos inžinerinės infrastruktūros dalis, todėl jų planavimas ir vystymas turi būti neatsiejama visos teritorijos infrastruktūros kompleksinio planavimo ir plėtros dalis;
6.7. pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 59 punkto nuostatą „Lietaus nuotekų tinklai, drenažo tinklai ir apšvietimo tinklai yra sudėtiniai gatvės elementai ir projektuojami tarp gatvės raudonųjų linijų“;
6.8. atsakovams buvo nurodyta, kad paviršinių nuotekų tinklų / sistema (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), turi būti planuojama ir vystoma kaip visos teritorijos infrastruktūros kompleksinės plėtros sudėtinė dalis, atsižvelgiant į formuojamą / planuojamą teritorijos gatvių tinklą bei šios teritorijos (kaip viso esamo nuotėkio baseino dalies) reljefo ypatumus. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, tvirtinamus savivaldybės tarybos, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus;
6.9. jeigu teismas tenkintų ieškovų reikalavimą, atsakovės negalėtų įgyvendinti teismo sprendimo, nes jos pagal galiojančius teisės aktus negalėtų būti projekto iniciatorėmis. Pirmiausia projekto iniciatorius turėtų paruošti planą, tuomet jis turi būti patvirtintas savivaldybės taryboje, atitikti vietovės teritorijų planavimo dokumentus. To net fiziškai neįmanoma atlikti per ieškovų prašomą terminą, o taip pat tai reikalauti šimtų tūkstančių Eur investicijų, kas kelis kartus viršija atsakovių žemės sklypų vertę.
7. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VBG invest“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie esminiais argumentais:
7.1. byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, nei kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, nei kad atsakovių veiksmai sąlygojo žalą bei ieškovų teisių suvaržymą. Be to, iš bylos duomenų, nėra aišku, į kuriuos ieškovų žemės sklypus bėga vanduo;
7.2. ieškovai teigė ir savo reikalavimus grindė tuo, kad jų žemės sklypų ir bendrojo naudojimo kelio dalies apsėmimas atsirado būtent laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. sausio mėn. po atsakovių atlikto atsakovių žemės sklypų reljefo keitimo. Tačiau byloje pateiktos atsakovių nuotraukos įrodo, kad vanduo ieškovų žemės sklypuose kaupdavosi dar iki 2021 m. gegužės mėn.;
7.3. nėra byloje duomenų, kad būtent atsakovių veikimas ar neveikimas sąlygojo vandens nutekėjimą į ieškovų žemės sklypus, nėra duomenų, kad atsakovės būtų atlikę bent kokius neteisėtus veiksmus, nėra objektyvių duomenų, jog vanduo patenka iš atsakovių žemės sklypų, galiausiai, iš ieškovų pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kurie iš ieškovų žemės sklypų yra užliejami;
7.4. pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, ieškovų reikalavimas atlikti jų žemės sklypų nusausinimo darbus nėra konkretus – nenurodyta, kokį žemės sklypą ir kokiu būdu suformuoti atsakovai turėtų ir pan. Be to, prašydami atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį ieškovai nenurodė, kaip ieškovų nurodyta aplinkybė dėl augalinio sluoksnio nuėmimo yra susijusi su reiškiamu reikalavimu dėl paviršinių nuotekų nuotakyno įrengimo ir kad augalinis sluoksnis yra atsakovų sklype esančio (buvusio) paviršinio nuotekų nuotakyno dalis;
Žemesnės instancijos teismas
7.5. gaunant leidimą įsirengti kūdrą, buvo konstatuota, kad žemės sklype yra melioracija, kūdros projekte ieškovei N. K. buvo nustatytos pareigos dėl melioracijos ir drenažo, įvertinus tuo metu esamą situaciją, be kita ko, ir tai, kad drenažas gretimuose žemės sklypuose jau yra sugadintas. Teismas 2022 m. liepos 11 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovus pateikti į bylą duomenis dėl pareigų, susijusių su melioracija ir drenažu, tačiau ieškovai 2022 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje patvirtino, kad tokių dokumentų neturi. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius neturi duomenų ir dokumentų apie ieškovės N. K. žemės sklype įrengtą dirbtinį nepratekamą paviršinį vandens telkinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė N. K. įgyvendino kūdros įrengimo ir drenažo pertvarkymo projektą pagal melioracinei daliai nustatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Ieškovai prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus – nuotraukas, kurios, ieškovų teigimu, patvirtina atsakovių atliktų žemės lyginimo darbų apimtį ir dėl to lietaus vandens nuotekų daromą žalą ieškovų žemės sklypams, bendrojo naudojimo kelio daliai ir ieškovės N. K. kūdrai. Ieškovai nurodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinumas atsirado pirmosios instancijos teismui skundžiamame sprendime padarius išvadą, jog ieškovų nurodytos aplinkybės apie atsakovių atliktus žemės lyginimo darbų apimtį nėra įrodytos.
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė atsirado vėliau.
12. Bylą pirmosios instancijos teisme buvo pasiruošta nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu, taip pat šalims buvo sudaryta papildoma galimybė pateikti į bylą įrodymus, nustatytas galutinis terminas (iki 2022 m. rugsėjo 26 d.) pateikti visus įrodymus, kuriais šalys grįs savo reikalavimus ir atsikirtimus į reikalavimus. Atsakovių atliktų žemės lyginimo darbų apimtis buvo viena iš byloje įrodinėjamų (nustatinėjamų) aplinkybių, pirmosios instancijos teismas siūlė šalims svarstyti atlikti byloje ekspertizę, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota. Todėl vertinama, kad su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai - nuotraukos, kurios, ieškovų teigimu, patvirtina atsakovių atliktų žemės paviršiaus lyginimo darbų apimtį ir dėl to lietaus nuotekų daromą žalą ieškovų žemės sklypams – galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl juos priimti atsisakoma.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei N. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 5/6 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 5/6 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei N. K. priklausančioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje yra įrengta kūdra, kūdros projekto rengėjas - UAB ,,Telba projektai“, projekto pavadinimas - Kūdros statyba ir drenažo pertvarkymas; ieškovui D. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovui J. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų žemės sklypai).
14. Atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovių žemės sklypai).
15. Ieškovai teigia, kad dėl 2021 m. gegužės mėn. - 2022 m. sausio mėn. laikotarpiu pakeisto atsakovių žemės sklypų reljefo ir nuimto dirvožemio sluoksnio iš atsakovių žemės sklypų į žemiau esančius ieškovų žemės sklypus bėga lietaus vandens nuotekos, kurios užlieja ieškovų žemės sklypus ir bendro naudojimo kelio dalį, užneša purvu ieškovės N. K. kūdrą, taip daroma žala ieškovų turtui (ieškovų žemės sklypams, kūdrai) ir bendro naudojimo kelio daliai.
16. Ieškovai prašo įpareigoti atsakoves per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įrengti paviršinių nuotekų nuotakyną ir suformuoti sklypą, užtikrinant, kad iš atsakovių žemės sklypų nebėgtų lietaus vandens nuotekos į ieškovų žemės sklypus, taip pat prašo priteisti iš atsakovių solidariai ieškovei N. K. 3 206,50 Eur turtinei žalai atlyginti už kūdros valymo darbus.
17. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo pažeidimu.
18. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 38 punktas). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado ieškovų nurodyti jų nuosavybės teisių pažeidimai, t. y., kad lietaus vandens nuotekos užtvindo ieškovų žemės sklypus ir bendro naudojimo kelio dalį bei užneša purvu ieškovės N. K. kūdrą.
20. Iš atsakovių nurodytų aplinkybių, į su atsiliepimu į ieškinį pateiktų Lietuvos reljefo žemėlapių, kitų įrodymų matyti, kad vietovė, kurioje yra ieškovų ir atsakovų žemės sklypai, yra natūraliai kalvota, ieškovų žemės sklypai yra žemiausiame vietovės taške, kalvos papėdėje, atsakovių žemės sklypai yra aukščiau ieškovų žemės sklypų, o aukščiau atsakovių žemės sklypų yra kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Dėl fizikos dėsnių lietaus vandens nuotekos natūraliai teka iš aukštesnės vietos į žemesnę vietą. Todėl ta aplinkybė, kad lietaus vandens nuotekos į ieškovų žemės sklypus patenka iš (per) atsakovių žemės sklypus, savaime nereiškia, kad būtent atsakovės atlieka teisę pažeidžiančius veiksmus, sąlygojančius lietaus vandens nuotekų tekėjimą į ieškovų žemės sklypus.
21. Atsakovės neneigė, kad atsakovių žemės sklypuose atliko nedidelius grunto lyginimo darbus, tačiau iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2015 m. ir 2021 m. gegužės 19 d. (iki atsakovių žemės sklypuose atliekant grunto lyginimo darbus) nuotraukų matyti, kad ir iki grunto lyginimo darbų atlikimo ieškovų žemės sklypuose kaupėsi vanduo. Nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovų pateiktose nuotraukose ir video medžiagoje matomas didesnis vandens tekėjimas ir užliejimas yra susijęs būtent su atsakovių atliktais grunto lyginimo darbais, nes nėra duomenų, kokioms meteorologinėms sąlygoms esant ar neseniai buvus buvo padarytos nuotraukos (esant ne tokiam lietingam periodui, praėjus daugiau laiko po buvusio lietaus situacija gali būti visiškai kitokia, nei ką tik po smarkaus lietaus).
22. Ieškovai 2021 m. birželio 14 d. skunde Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ieškovų žemės sklypų apsėmimo priežastimis nurodė, kad aukščiau esančio sklypų masyvo savininkai atlieka statybos darbus; kad arčiau esantys kaimynai vykdo didelius landšafto keitimo darbus (teritorijoje apie 7 ha); kad dar aukščiau esančių sklypų savininkai jau anksčiau išlygino landšaftą ir pradėjo namų statybas, siekiant nusausinti savo teritoriją (apie 10 ha), jie iškasė griovį ir nukreipė lietaus vandenį į ieškovų žemės sklypų pusę.
23. Atsakovės pateikė duomenis apie virš atsakovių žemės sklypų esančiuose žemės sklypuose vykdomus gyvenamųjų namų kvartalo statybos darbus (Švedų pievos). Byloje nėra įrodymų, kad statybos darbai būtų vykdomi atsakovių žemės sklypuose, kad atsakovių žemės sklypuose (sklype) būtų iškastas griovys, kuriuo lietaus vanduo yra nukreiptas į ieškovų žemės sklypus. Atsakovių žemės sklypų bendras plotas yra 1,086 ha. Taigi, 2021 m. birželio 14 d. skunde Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ieškovai jų žemės sklypų užliejimo nesiejo būtent su atsakovių žemės sklypuose atliktais grunto lyginimo darbais, o siejo su kitų aukščiau esančių didesnių žemės sklypų masyvų savininkų atliekamais statybų ir landšafto keitimo darbais.
24. Iš 2016 m. Kūdros statybos ir drenažo pertvarkymo projekto matyti, kad kūdra buvo suprojektuota drėgname žemės plote (projekto dalis „Dirvožemis“). Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad vandens (drėgmės) buvimas ieškovų žemės sklypuose egzistavo dar iki ieškovų nurodyto atsakovių žemės sklypų grunto lyginimo darbų atlikimo (Kūdros statybos ir drenažo pertvarkymo projektas buvo rengiamas įrengti kūdrą 1,30 ha žemės sklype, kuris vėliau buvo padalintas į 8 žemės sklypus).
25. Iš trečiojo asmens M. R. paaiškinimų matyti, kad ieškovų nurodytas bendrojo naudojimo kelias yra įrengtas dauboje tarp dviejų kalvų, dėl ko vanduo per kelią nenuteka į kitą pusę. Trečiojo asmens M. R. užsakymu parengto Privažiavimo kelio statybos projekto 4.2 dalyje „Išilginis profilis“ nurodyta, kad vietovė, kurioje projektuojamas kelias, nėra palanki automobilių eismui skirtų statinių projektavimui ir įrengimui, kelias bus įrengiamas per dvi kalvas, kurių tarpe yra dauba, maksimalus nejudinto žemės paviršiaus nuolydis siekia 25 proc. Projekto dalyje 4.3 „Skersinis profilis ir dangos konstrukcija“ nurodyta, kad, siekiant užtikrinti paviršinio vandens nuvedimą nuo visos kelio dangos konstrukcijos, kelias projektuojamas pylime; žemiausioje kelio vietoje ir po sankryžomis įrengiamos 0,4 m skersmens gofruotos HDPE pralaidos; kelio konstrukcijos nusausinimui esamas drenažas nenaudojamas, nes sistema 2014 m. buvo nurašyta; žemiausioje kelio vietoje iš abiejų kelkraščio pusių įrengiami paviršinio vandens nuleistuvai ir infiltracinis-akumuliacinis rezervuaras. Byloje nėra duomenų, kad kelias buvo įrengiamas (yra įrengtas) laikantis nurodytų reikalavimų.
26. Atsakovių žemės sklypams nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama: 1) statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; 2) sodinti ir auginti želdinius (išskyrus žolinius augalus); 3) melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; 4) keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; 5) gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną; 6) vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; 7) sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams, ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; 8) uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas.
27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovių atliktus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje išvardintus draudžiamus veiksmus; kad iš byloje surinktų duomenų nėra galima daryti vienareikšmės išvados, jog atsakovės pakeitė atsakovių žemės sklypams nustatytų vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonų žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro; kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės pažeidė atsakovių žemės sklypuose esančią vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
28. Ieškovų nurodytas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 ir jo 9.5.2. punktas, nustatantis, kad jei nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan., ir draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus, nustato mažiausius techninius reikalavimus, taikomus projektuojant vienbutį (vieno buto) ir dvibutį (dviejų butų) gyvenamąjį pastatą ar sublokuotus tokius gyvenamuosius pastatus. Nagrinėjamu atveju atsakovių žemės sklypuose nėra projektuojami ar statomi vienbučiai, dvibučiai ar sublokuoti gyvenamieji namai.
29. Net jei teigti, kad atsakovės pakeitė atsakovių žemės sklypų žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro, nuėmė derlingą žemės sluoksnį ir tai buvo didesnio ieškovų žemės sklypų ir bendrojo naudojimo kelio dalies užliejimo lietaus vandens nuotekomis priežastimi, ieškovai ieškiniu neprašo įpareigoti atsakoves atstatyti atsakovių žemės sklypų reljefą ir dirvožemio sluoksnį į iki grunto lyginimo darbų buvusią padėtį. Ieškovai dublike nurodė, kad net jei atsakovės ir atstatytų pirminius reljefo aukščius, apsėmimo (užliejimo) problema vis tiek liktų neišspręsta, šiuo atveju būtina sustabdyti vandens nutekėjimą. Tačiau, kaip jau buvo minėta, vanduo į ieškovų žemės sklypus nutekėdavo ir kaupdavosi dar iki atsakovių žemės sklypuose atliktų grunto lyginimo darbų. Taigi, ieškinio reikalavimais ieškovai siekia išimtinai atsakovių sąskaita išspręsti ieškovų žemės sklypų užliejimo lietaus vandens nuotekomis problemą, kuri egzistavo ir iki atsakovių žemės sklypuose atliktų grunto lyginimo darbų - įpareigoti atsakoves įrengti paviršinių nuotekų nuotakyną ir suformuoti atsakovių žemės sklypus taip, kad iš atsakovių žemės sklypų nebebėgtų lietaus vandens nuotekos į ieškovų žemės sklypus ir bendrojo naudojimo kelią (jo dalį).
30. Atsakovių pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad daliniai sprendimai, kai paviršinių nuotekų tvarkymo klausimai sprendžiami tik atskiroje viso nuotėkio baseino dalyje (atskirame sklype ar kvartale), neišspręs su paviršinėmis nuotekomis susijusių problemų visoje baseino teritorijoje, o gretimose (kitose) baseino dalyse šias problemas gali tik dar labiau paaštrinti; paviršinių nuotekų tinklai/sistemos yra sudėtinė visos teritorijos inžinerinės infrastruktūros dalis, todėl jų planavimas ir vystymas turi būti neatsiejama visos teritorijos infrastruktūros kompleksinio planavimo ir plėtros dalis; paviršinių nuotekų tinklų / sistema (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), turi būti planuojama ir vystoma kaip visos infrastruktūros kompleksinės plėtros sudėtinė dalis, atsižvelgiant į formuojamą/planuojamą teritorijos gatvių tinklą bei šios teritorijos (kaip viso esamo nuotėkio baseino dalies) reljefo ypatumus.
31. Iš kartu su ieškiniu pateikto uždarosios akcinės bendrovės „Elstatas“ pasiūlymo tvenkinio tvarkymo darbams nėra pagrindo spręsti, kad šis pasiūlymas pateiktas atlikti darbus, susijusius būtent su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad kūdra dėl atsakovių žemės sklypuose atliktų grunto lyginimo darbų buvo užnešta lietaus vandens nuotekomis plukdomu purvu - iš pasiūlymo negalima spręsti, koks buvo kūdros gylis iki ieškovų nurodytų atsakovių veiksmų atlikimo, koks kūdros gylis tapo po šių veiksmų, kokia yra kūdros gilimo darbų apimtis.
32. Kaip jau minėta, lietaus vandens nuotekos į ieškovų žemės sklypus tekėdavo ir kaupdavosi ir iki atsakovių žemės sklypuose atliktų grunto lyginimo darbų, todėl kūdra galėjo būti užnešta purvu ir iki atsakovių žemės sklypuose atliktų grunto lyginimo darbų (Kūdros ir drenažo pertvarkymo projektas parengtas 2016 m., o ieškovų nurodyti atsakovių žemės sklypų grunto lyginimo darbai – 2021 m.).
33. 2016 m. kūdros ir drenažo pertvarkymo projekto 3.6 dalyje „Paruošiamieji darbai“ numatyta, kad esant aukštam gruntiniam vandeniui, reikia įrengti griovelius, nuvedimo latakus iki esamų griovių ar lietaus kanalizacijos surinkimo šulinių tinklo. Projekto 8.3 dalyje „Reikalavimai sausintuvams ir rinktuvams“ išvardinti reikalavimai drenažui. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs ieškovę N. K. pateikti įrodymus, kad kūdros ir drenažo pertvarkymo darbai buvo atlikti pagal Kūdros ir drenažo pertvarkymo projekto reikalavimus, tačiau ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
34. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „VBG invest“ priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti sumažintos. Nėra pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais.
35. Trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. rezoliucija, trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. 2022 m. rugsėjo 28 d. trečiojo asmens advokatui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Trečiojo asmens atstovas dalyvavo 2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad trečiąjį asmenį atstovavęs advokatas susipažino su didelės apimties bylos medžiaga, ją analizavo, aptarė su trečiuoju asmeniu, buvo nuvykęs apžiūrėti tiek trečiajam asmeniui, tiek ieškovėms priklausančių žemės sklypų, ruošėsi ir dalyvavo teismo posėdyje.
36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 – 8.20 punktus, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą, taip pat už vieną kitų teisinių paslaugų, nenumatytų Rekomendacijų 8.1 – 8.18 punktuose, teikimo valandą maksimalus užmokestis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 729,90 Eur, taigi maksimalus užmokestis už vieną Rekomendacijų 8.1 – 8.18 punktuose numatytų teisinių paslaugų teikimo valandą yra 172,99 Eur.
37. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1 573 Eur (su PVM) 1 300 Eur (be PVM)) išlaidas už 13 val. trukmės teisines paslaugas (po 100 Eur (be PVM) už valandą.
38. Atsižvelgiant į bylos apimtį, į trečiojo asmens nurodytas advokato suteiktas paslaugas, vertinama, kad 13 val. teisinių paslaugų teikimo trukmė atitinka nurodytoms teisinėms paslaugoms suteikti reikalingas laiko sąnaudas. Todėl nėra pagrindo mažinti trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme ieškovams neatlyginamos. Atsakovė B. S. už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo advokatui 1 200 Eur. Šios išlaidos atsakovės naudai priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei B. S. iš ieškovų N. K., D. Š. ir J. Š. lygiomis dalimis 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.