Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-23 · Administracinė byla Nr. eI-4314-609/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
eI-4314-609/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-0482-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D. L., A. B., J. P.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4314-609/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-0482-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.12; 43.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei E.R.,

atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei D. V.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L.,

2018 m. spalio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. L., A. B., J. P. dėl administracinio akto dalies panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) pripažinti negaliojančiu Palangos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).;

3) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypus: a) 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; b) 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); c) 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje prokuroro iniciatyva 2018 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises M. P., mirusiam 2017 m. rugpjūčio 16 d., į buvusios savininkės K. V. valdytą žemę Palangos mieste, pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. parengtą Išvadą Nr. 16IP-19 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Teigia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų nuostatų, tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimai. Teigia, kad duomenys, sudarę pagrindą prokurorui konstatuoti galimus teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

Teigia, jog M. P. jam grąžinamą žemę pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. Išvadą Nr. 16IP-19 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-19), 2012 m. birželio 29 d. Išvadą Nr. 16IP-41 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau - ir Išvada Nr. 16IP-41) bei pagal 2012 m. birželio 29 d. Išvadą Nr. 16IP-42 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau - ir Išvada Nr. 16IP-42) 2015 m. lapkričio 9 d. testamentu paliko V. A.. Pažymi, jog NŽT sprendimų J. V. ir O. P. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę, priimtų Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo Išvados Nr. 16IP-41 bei Išvados Nr. 16IP-42 pagrindu, teisėtumas nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad prokurorui nustačius, jog 2015 m. lapkričio 9 d. testamente nurodyta Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo Išvada Nr. 16IP-19 buvo priimta kitame nuosavybės teisių atkūrimo procese - būtent nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytą žemę byloje, 2018 m. balandžio 17 d. prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas naujas tyrimas.

Nurodo, kad pagal K. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 83 dokumentus bei NŽT 2018 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. lSD-967-(9.12 E.) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) K. F., M. P., J. V., A. V. D., A. C., L. V. buvo atnaujintas terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. V. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti ir atnaujintas terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas paliktas nepakeistas.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyrius) M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymi, kad įvertinus K. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius M. P. giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus, buvo nustatyta, kad šių dokumentų pakanka nustatyti šio asmens giminystės ryšį su buvusia žemės savininke K. V. ir M. P., buvusios savininkės K. V. anūkas, buvo pripažintas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 8,98 ha žemės dalį. Nurodo, kad KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 924 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1937 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.”, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1970 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.”, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2685 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,3881 ha grąžinant žemę natūra; NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 16S-44 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,2830 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha (vertė 40171,46 Lt) (11634,46 Eur)) žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 16S-44-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,0891 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog 2012 m. kovo 23 d. M. P. kreipėsi į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu už jam tenkančią neatkurtą buvusio žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,1222 ha parengti išvadą dėl žemės išsikėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. Vadovaudamasis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius apskaičiavo buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytos žemės dalies 1,1222 ha, priskirtos valstybės išperkamai žemei, vertę - (4 488,80 Lt) 1 300,00 Eur. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 29 d. patvirtino išvadą Nr. 16IP-19 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada Nr. 16IP-149), kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,1222 ha (vertė - 4 488,80 Lt (1 300,00 Eur), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Išvadoje Nr. 16IP-19 pažymėta, kad M. P. pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau - ir Tvarka) 105 punkto nuostatomis, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-2545 „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” Išvadą Nr. 16IP-19 persiuntė NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriui, kuris M. P. atstovo prašymu Išvadą Nr. 16IP-19 persiuntė NŽT Šilutės skyriui. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-1 -(14.17.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Usėnų seniūnijos Usėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai M. P. (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-( 14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha bendro ploto 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (vertė 1300,00 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti M. P. nuosavybės teise trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,0488 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1,5022 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 0,5095 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 8). Pažymi, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, šiuo metu šiuos žemės sklypus nuosavybės teise valdo V. A..

Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi bei Tvarkos 3 punktu, ir teigia, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius - per nustatytą terminą, Tvarkos 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT. Akcentuoja, jog nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir buvo įtvirtintas naujas teisinis reglamentavimas, nebepaliekant NŽT teisės parinkti atkūrimo būdo. Pažymi, kad Tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte taip pat nurodyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Apibendrinant teigiama, kad būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, NŽT galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d.

Šalies argumentai

Teigia, jog M. P. KAVA Palangos žemėtvarkos skyriui pateiktame 2006 m. lapkričio 6 d. prašyme nebuvo išreiškęs valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir iki 2012 m. vasario 1 d. šio būdo neparinko nei Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nei NŽT. Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, nuosavybės teisės M. P. į jam tenkančią buvusio žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

Akcentuoja, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai - 2003 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. vasario 1 d. – yra naikinamieji terminai, kuriuos praleidus, negali būti atnaujinti, todėl vėlesnis, praleidus šiuos terminus, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. Vadovaujasi LVAT praktika dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinto reguliavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-733/2007, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS18-595/2007 ir kt.).

Teigia, kad 2012 m. kovo 23 d. M. P. prašymas gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateiktas pasibaigus naikinamajam terminui, todėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos negalėjo būti vertinamas, kaip sukeliantis teisinius padarinius, todėl daro išvadą, kad Išvada Nr. 16IP-19 parengta ir patvirtinta, pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatų reikalavimus. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog M. P. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais, NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6- (14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” turi būti panaikintinas, nes yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsniu ir LVAT 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir teigia, kad panaikinus NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(l 4.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”, nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, turi būti panaikintinos ir minėtų administracinių aktų sukeltos materialinės teisinės pasekmės, t. y. pripažintina negaliojančia Palangos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 9, 10 dalys. Pažymi, kad reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių pripažinimo negaliojančiomis yra reiškiamas, vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu, jog iš neteisėtumo teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės perėjimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra neteisėtai priimtų administracinių aktų sukelti materialiniai teisiniai padariniai, ir remiantis suformuota teismų praktika, viešasis interesas negali būti tinkamai apgintas nepašalinus visų neteisėtais administraciniais aktais sukeltų materialinių teisinių padarinių, konkrečiu atveju, nepanaikinus Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į neteisėtais administraciniais aktais įgytus žemės sklypus.

Prašo taikyti restituciją ir prašyme nurodytus tris 4,0605 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus grąžinti valstybės nuosavybėn. Pažymi, kad M. P. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį, todėl NŽT turėtų būti įpareigota per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės jam lieka neatkurtos, jeigu teismas panaikintų ginčijamus administracinius aktus.

Akcentuoja, kad kiti prašyme reiškiami reikalavimai yra išvestiniai ir visiškai priklauso nuo administracinių aktų panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašo prašymą patenkinti visiškai prašyme ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo prašymą patenkinti visiškai.

Vadovaujasi Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, LVAT praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-323/2011,2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-122-261/2018) ir mano, kad gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras siekia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų, laikantis teisės aktu reikalavimų.

Nurodo, kad KAVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2006 m. lapkričio 6 d. pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 8,98 ha žemės, yra jos dukra K. F., anūkas M. P., anūkė V. D., anūkė A. C., anūkė L. V., mirusios dukros M. V. vyras J. V..

Pažymi, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. R4-5054 „Apie nuosavybę” faktiškoji valdytoja V. K. (duomenys neskelbtini) ir miestelyje (taip dokumente), rėžyje Nr. 265 valdžiusi 3,86 ha žemės (3,83 ha naudojamos, 0,03 ha nenaudojamos), rėžyje Nr. 272 valdžiusi 2,39 ha žemės (2,32 ha naudojamos, 0,07 ha nenaudojamos), rėžyje Nr. 285 valdžiusi 2,73 ha žemės (2,70 ha naudojamos, 0,03 ha nenaudojamos). Skiltyje „Iš viso pas savin.“ įrašyta: „8,98 ha”<...>”.

Nurodo, kad dalyvaujant K. F. ir liudininkams K. B., M. B., K. D., KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai vietoje apžiūrėjo Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde esančiame „Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) pelkių dalių ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų dalių faktinio valdymo apmatavimo“ plane, sudarytame 1939 m., patvirtintame 1940 m. gegužės 25 d., pažymėtų buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir 2007 m. birželio 14 d. surašė Sklypų, skirtų nuosavybės teisėmis atkurti, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus.

Teigia, jog KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 923 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad K. F. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 924 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pažymą Nr. 968 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad L. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7487 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pažymą Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad A. V. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7483 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2009 m. gruodžio 7 d. patvirtino pažymą Nr. 1319 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad A. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7483 ha žemės plotą. Akcentuoja, kad šios pažymos parengtos pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. R4-5054 ir giminystės ryšį su buvusia žemės savininke K. V. patvirtinančius dokumentus.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. 2007 m. gruodžio 18 d., 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimais M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,3881 ha, grąžinant žemę natūra, NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu M. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. P. tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,2830 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha (vertė 40171,46 Lt) (11634,46 Eur)) žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 8 d. sprendimu M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,0891 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Cituoja Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas ir teigia, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT, M. P., K. F., L. V., J. V., A. V. D., A.C. parinko nuosavybės teisių į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste atkūrimo būdus bei atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus - laisvą (neužstatytą) žemę grąžinant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Pažymi, kad iki 2012 m. vasario 1 d. M. P. nepasirinko būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės M. P. į jam tenkančią buvusio žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

Pažymi, kad NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius apskaičiavo buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytos žemės dalies - 1,1222 ha, priskirtos valstybės išperkamai žemei, vertę - (4 488,80 Lt) 1 300,00 Eur. Teigia, kad Švenčionių skyrius 2012 m balandžio 13 raštu Nr. 45SD-(14.45.45.)-115 „Dėl išvadų” informavo M. P., kad Švenčionių skyriuje yra gauta Išvada Nr. 16IP-19, ir nurodė, kad 2012 metais numatomas rengti Kretuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Švenčionių skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-3841 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu” informavo M. P., kad Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnius (įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d.), kurie suteikė piliečiams galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - atlyginimo lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Išvadą Nr. 16IP-19, parengtą M. P. vardu, perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai nėra suprojektuoti, jeigu M. P. pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės K. V. valdytą valstybės išperkamą žemę Palangos mieste prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jis turi Švenčionių skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą.

Cituoja Tvarkos 29 punktą ir pažymi, kad Švenčionių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 45VĮ-53-(14.45.2.) „Dėl laisvos žemės fondo žemės plotų suvestinių duomenų ir laisvos žemės fondo žemės plano (duomenys neskelbtini) patvirtinimo” patvirtinti nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotai. Šiuo metu bendras Kretuonų kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas yra 887,03 ha (saugotinose teritorijose - 410,51 ha), žemės ūkio naudmenų - 566,13 ha (saugotinose teritorijose - 311,18 ha), iš jų ariamos žemės - 31,24 ha (saugotinose teritorijose 3,79 ha), miško - 247,94 ha (saugotinose teritorijose - 75,65). Daro išvadą, kad šiuo metu Kretuonų kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose galima projektuoti perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, todėl persiųsdamas Išvadą Nr. 16IP-19 į kitą kadastro vietovę, Švenčionių skyrius nesivadovavo Tvarkos 29 punkto nuostatomis.

Pažymi, kad gavęs Išvadą Nr. 16IP-19 išvadą, remdamasis NŽT interneto svetainėje esančia informacija, Šilutės skyrius turėjo įsitikinti, kad minėtoje joje nurodytoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės plotų, ir tik tokiu atveju toliau vykdyti nuosavybės teisiu atkūrimo procedūras. Teigia, kad priešingu atveju Išvada Nr. 16 IP-19 turėjo būti grąžinama ją pateikusiam Švenčionių skyriui.

Mano, kad NŽT administraciniai aktai turi būti naikinami bei turi būti taikoma restitucija.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo prašymą tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. prašo prašymą patenkinti visiškai. Negali paaiškinti ir nežino aplinkybių, kodėl jos tėvas M. P. testamentu žemės sklypus paliko V. A.. Mano, kad M. P. nežinojo, jog atkūrimas natūra yra negalimas.

Atsiliepimas

Atsakovas V. A., tretieji suinteresuoti asmenys A. B., J. P. atsiliepimų į pareiškėjo prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6- (14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” tuo pagrindu, kad valstybė prarado turtą dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Be to, prokuroras prašo panaikinti Palangos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. išduotą Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, pagal kurį atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); dalyje, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); dalyje, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Prašo taikyti restituciją natūra, ginčo žemės sklypus grąžinti valstybės nuosavybėn bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti per teismo nustatytą terminą M. P. atkurti nuosavybės teises į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį panaikinus ginčijamus administracinius aktus nuosavybės teisės lieka neatkurtos.

Faktinės bylos aplinkybės

Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, įsiteisėjusiu 2006 m. spalio 13 d., atnaujinus terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. V. išlikusį nekilnojamąjį turtą Palangos mieste ir terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui, 2006 m. lapkričio 6 d. M. P. kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į K. V. valdytą žemę Palangos mieste.

KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2007 m. lapkričio 6 d. pažyma Nr. 924 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patvirtinta, jog M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,9933 ha iš buvusios žemės savininkės K. V. Palangos mieste turėtų 8,9800 ha žemės.

Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1937 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1970 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2685 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“ M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį – 1,3881 ha grąžinant žemę natūra, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 16S-44 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“ M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį – 0,2830 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), NŽT Kretingos skyriaus vedėjo, atliekančio Palangos skyriaus vedėjo funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 16S-44-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.“ M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį – 0,0891 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

2012 m. kovo 23 d. M. P. kreipėsi į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu M. P. vardu paruošti išvadą dėl žemės išsikėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastinę vietovę.

NŽT Palangos žemėtvarkos skyriuje 2012 m. kovo 29 d. buvo patvirtinta išvada Nr. 16IP-19 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,1222 ha valstybės išperkamos žemės. Joje pažymėta, kad M. P. pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 1,1222 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“ M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. valdytą žemę Palangos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 17S-6-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“ pagrindu Nekilnojamojo turto registre M. P. vardu buvo įregistruoti trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,0488 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).; 2) 1,5022 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 0,5095 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 8).

2018 m. sausio 19 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, jog vadovaujantis 2015 m. lapkričio 9 d. M. P. sudarytu testamentu, V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl viešojo intereso

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą prokuroras yra vienas iš subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis įtvirtina inter alia prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Analogišką teisę prokurorui suteikia ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vertintina, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės interesu, t.y. viešuoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiau (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai) kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas” sietinas su „socialiai svarbiais” tikslais, t.y. kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobūdį ir reikšmę (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2007 m. lapkričio 5 d. Nr.A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį Nr.A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5 (15), 184-229 p., 2009 m. sausio 21 d. Nr.A556-15/2009 ir kt.).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje inter alia pažymėta, kad viešasis interesas yra dinamiškas, kintantis (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), labai įvairus, todėl iš esmės neįmanoma a priori pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, viešajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti viešąjį interesą užtikrinti, įsikišant viešosios valdžios institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą (žr. LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A17-742/2007).

Nagrinėjant prokuroro prašymą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti nustatyta, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant viešąjį interesą, yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai. Teismo procesiniame sprendime, priimtame pagal prokuroro (ar kito viešąjį interesą ginančio subjekto) prašymą dėl viešojo intereso gynimo, turi būti pateiktas pagrįstas ir motyvuotas vertinimas kodėl atitinkamas interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismą, pripažįstamas viešuoju ir jis ginamas arba nepripažįstamas viešuoju ir jį ginti atsisakoma.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, kuris gali būti ginamas taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2004 m. sausio 23 d. Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15); 2009 m. vasario 12 d. Nr.A822-65/2009 ir kt.).

Pareiškėjo teigimu, ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtą, imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kuriuo M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tinkamas teisės normų laikymasis, priimtų administracinių aktų neprieštaravimas aukštesnės galios teisės aktams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, gali būti gintinais viešojo intereso objektais. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas laikytinas viešojo interesu pažeidimu. Skundas dėl viešojo intereso gynimo gali būti tenkinamas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą, nes jie turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (žr. pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį Nr. A146-335/2008, 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį Nr. A146-1353/2014 ir kt.).

Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d. Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.).

Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; LAT 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.

Įvertinusi nurodytą teisminę praktiką ir prokuroro pareiškime nurodytų materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegija pripažįsta, jog prokuroro įvardintas imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese laikytinas viešuoju interesu, nes padaryti teisės pažeidimai turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių (visuomenės dalies), valstybės ar visos visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams.

Dėl kreipimosi į teismą termino

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai suinteresuotam asmeniui aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas paskelbtu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks yra akto turinys. ABTĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“ (Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija aptarė ABTĮ 15 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios skaičiavimo ypatumai, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, jie grindžiami nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jau gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kokių priemonių prokuroras gali imtis, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, prokuroras šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog už viešojo intereso apsaugą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės (savivaldybių) institucijos. Nors įstatymai ne visoms iš jų suteikia įgaliojimus kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, tačiau įstatymo viršenybės, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 5, 6 punktai) ir kiti gero administravimo principai reikalauja, kad nustačiusios viešojo intereso pažeidimą atitinkamoje srityje, jos nedelsdamos informuotų prokurorą ar kitą subjektą apie galimus viešojo intereso pažeidimus (jei įstatymai joms nesuteikia įgaliojimų pačioms imtis priemonių viešajam interesui ginti). Teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas (tame tarpe ir institucijų tarpusavio susirašinėjimas, nepagrįstos informacijos rinkimas) informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima.

Nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), M P buvo atkurtos NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M P“.

Duomenys, sudarę pagrindą prokurorui konstatuoti galimus teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d..

Kadangi su pareiškimu į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus pareiškėjas kreipėsi 2018 m. gegužės 14 d., vertintina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas nėra praleistas.

Dėl NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 17S-6-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“ teisėtumo

Žemesnės instancijos teismas

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas, Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) bei kiti teisės aktai.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. <...> Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas Nr. 1057) 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013 m. gruodžio 31 d.), pagal kurį ir įgyvendinama minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, buvo nurodyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus Atkūrimo įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d.) nustatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Bylos duomenys patvirtina, jog 2006 m. lapkričio 6 d. M. P. kreipėsi į Palangos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į K. V. valdytą žemę Palangos mieste ir iki 2003 m. balandžio 1 d. valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepareiškė, todėl atkūrimo būdą parinko nuosavybės teisių į žemę atkūrimą vykdžiusi institucija.

2012 m. kovo 23 d. prašymas dėl išvados paruošimo patvirtina, jog M. P. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą pareiškė, praleidęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytą terminą.

Esant nustatytai aplinkybei, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) nustatytais terminais M. P. valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į K. V. valdytą žemę Palangos mieste ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, nepareiškė, Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6-(14.17.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.“ kuriuo M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), laikytinas neteisėtu, priimtas, pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo normas, nes nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, turinčiam teises į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau netinkamai parenkant nuosavybės atkūrimo būdą.

Dėl restitucijos taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos asmeniui, turinčiam teises į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pažeidžiant imperatyvias teisės normas, netinkamai parenkant nuosavybės atkūrimo būdą.

Konstatuotina, kad ginčo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, kurio pagrindu M. P. buvo atkurtos ir įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis, 1.95 straipsnio l dalis). Vertinant Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui, yra pagrindas konstatuoti, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises, turi būti ginčijami ir, jei yra tam pagrindas, panaikinami dėl jų neteisėtumo, taip pat taikomos tokio administracinio akto teisinės pasekmės – neteisėtai įgytas turtas grąžinamas valstybės nuosavybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, niekiniais ir negaliojančiais pripažintini ir šių aktų pagrindu sudaryti sandoriai bei jų pasekmės (CK 1.80 str. 1 d.) bei taikoma restitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-151-492/2018). Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 3-4 dalyse nustatyta, kad „Restitucijos taisykles nustato šio kodekso šeštosios knygos normos. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.“ Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalyje nustatyta „Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.“ To paties kodekso 6.153 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad „Sąžiningi tretieji asmenys, pagal neatlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, negali šio sandorio panaudoti prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos, jeigu pastarasis nėra praleidęs ieškinio senaties termino.“

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas V. A. ginčo žemės sklypus paveldėjo iš M. P., t. y., įgijo neatlygintinai. Tai lemia, kad jo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti teisės aktų nuostatas, saugančias sąžiningai įgijusių turtą trečiųjų asmenų teises. Sprendžiant restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo taikymo klausimą, aktuali yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., pvz., EŽTT 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06 ir kt.). Nurodytas principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., pvz., EŽTT 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., pvz., EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, par. 73). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., mutatis mutandis, EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., EŽTT sprendimą byloje Moskal, par. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui (žr. EŽTT sprendimą byloje Pincov? ir Pinc, par. 53; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje To?cu?? ir kiti prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 36900/03, par. 38).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog 2012 m. kovo 23 d. prašymas M. P. vardu paruošti išvadą dėl žemės išsikėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę, NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjai buvo pateiktas po to, kai NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 10 d. raštu Nr. 16SD-(14.16.104.)-471 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę” M. P. buvo informuotas, kad iki 2012 m. birželio 1 d. jis gali pakeisti valią ir už valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Ši aplinkybė patvirtina, kad žinodamas, kad nuo 2012 m. vasario 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 10,16,21 straipsnių nuostatos, numatančios papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijoje, būdą pinigais, M. P. aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie to, kad atsakingos valstybinės valdžios institucijos priimtų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms prieštaraujančius sprendimus. Savo ruožtu ši aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad įgydamas teisę iš valstybės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 1,1222 ha (vertė 4 488,80 LT) žemės sklypui, M. P. veikė sąžiningai. Visa tai lemia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir minėtų restitutio in integrum (grąžinimas į buvusią padėtį) principo nuostatų, skirtų sąžiningų įgijėjų teisėms bei teisėtiems interesams apsaugoti. Kadangi duomenų, jog valstybė turtą – ginčo žemės sklypus – prarado dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pakanka, remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo V. A. ginčo sklypai išreikalautini natūra valstybei (LAT 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata numatė, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Nustačius bent vieną Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio5 dalyje išvardintų sąlygų, atkuriant nuosavybės teises, turi būti taikoma minėta įstatymo nuostata.

Panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”, lieka neatkurtos nuosavybės teisės į M. P. tenkančius 1,1222 ha valstybės išperkamos buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės, todėl atsakovė Nacianalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymu nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą pareiškimą tenkinti visiškai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”.

Pripažinti negaliojančiu Palangos miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamento 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

Taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėVida Stonkuvienė