Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) pripažinti negaliojančiu Palangos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą 1 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; 9 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; 10 dalį, pagal kurią atsakovas V. A. iš M. P. paveldėjo 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).;

3) taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn žemės sklypus: a) 2,0488 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).; b) 1,5022 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); c) 0,5095 ha žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės lieka neatkurtos, panaikinus ginčijamus administracinius aktus.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje prokuroro iniciatyva 2018 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas tyrimas dėl galimų pažeidimų, atkuriant nuosavybės teises M. P., mirusiam 2017 m. rugpjūčio 16 d., į buvusios savininkės K. V. valdytą žemę Palangos mieste, pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. parengtą Išvadą Nr. 16IP-19 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Teigia, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje atlikus tyrimą, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų nuostatų, tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimai. Teigia, kad duomenys, sudarę pagrindą prokurorui konstatuoti galimus teisės aktų pažeidimus, Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gauti 2018 m. balandžio 13 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui paduoti nėra praleistas.

Teigia, jog M. P. jam grąžinamą žemę pagal NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. Išvadą Nr. 16IP-19 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada Nr. 16IP-19), 2012 m. birželio 29 d. Išvadą Nr. 16IP-41 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau - ir Išvada Nr. 16IP-41) bei pagal 2012 m. birželio 29 d. Išvadą Nr. 16IP-42 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau - ir Išvada Nr. 16IP-42) 2015 m. lapkričio 9 d. testamentu paliko V. A.. Pažymi, jog NŽT sprendimų J. V. ir O. P. atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. V. Palangos mieste valdytą žemę, priimtų Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo Išvados Nr. 16IP-41 bei Išvados Nr. 16IP-42 pagrindu, teisėtumas nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad prokurorui nustačius, jog 2015 m. lapkričio 9 d. testamente nurodyta Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo Išvada Nr. 16IP-19 buvo priimta kitame nuosavybės teisių atkūrimo procese - būtent nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytą žemę byloje, 2018 m. balandžio 17 d. prokuroro tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas naujas tyrimas.

Nurodo, kad pagal K. V. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos Nr. 83 dokumentus bei NŽT 2018 m. gegužės 3 d. pažymą Nr. lSD-967-(9.12 E.) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) K. F., M. P., J. V., A. V. D., A. C., L. V. buvo atnaujintas terminas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. V. išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti ir atnaujintas terminas nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2006 m. spalio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas paliktas nepakeistas.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – ir KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyrius) M. P. 2006 m. lapkričio 6 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodydamas nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pažymi, kad įvertinus K. V. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius M. P. giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus, buvo nustatyta, kad šių dokumentų pakanka nustatyti šio asmens giminystės ryšį su buvusia žemės savininke K. V. ir M. P., buvusios savininkės K. V. anūkas, buvo pripažintas tinkamu pretendentu atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 8,98 ha žemės dalį. Nurodo, kad KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 924 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1937 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.”, 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1970 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.”, 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2685 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,3881 ha grąžinant žemę natūra; NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 16S-44 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,2830 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha (vertė 40171,46 Lt) (11634,46 Eur)) žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 16S-44-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M. P.” M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,0891 ha, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog 2012 m. kovo 23 d. M. P. kreipėsi į NŽT Palangos žemėtvarkos skyrių su prašymu už jam tenkančią neatkurtą buvusio žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,1222 ha parengti išvadą dėl žemės išsikėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. Vadovaudamasis Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos”, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius apskaičiavo buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytos žemės dalies 1,1222 ha, priskirtos valstybės išperkamai žemei, vertę - (4 488,80 Lt) 1 300,00 Eur. NŽT Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 29 d. patvirtino išvadą Nr. 16IP-19 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – Išvada Nr. 16IP-149), kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,1222 ha (vertė - 4 488,80 Lt (1 300,00 Eur), kuri priskirta valstybės išperkamai žemei. Išvadoje Nr. 16IP-19 pažymėta, kad M. P. pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau - ir Tvarka) 105 punkto nuostatomis, NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. TR-(5.34.)-2545 „Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” Išvadą Nr. 16IP-19 persiuntė NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriui, kuris M. P. atstovo prašymu Išvadą Nr. 16IP-19 persiuntė NŽT Šilutės skyriui. NŽT Šilutės skyriaus vedėjas 2017 m. sausio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 17VĮ-1 -(14.17.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Šilutės rajono (savivaldybės) Usėnų seniūnijos Usėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo”, kuriuo buvo suprojektuoti žemės sklypai M. P. (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

NŽT Šilutės skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 17S-6-( 14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 4,0605 ha bendro ploto 3 žemės ūkio paskirties žemės sklypus (vertė 1300,00 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini) (skl. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Minėto sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti M. P. nuosavybės teise trys žemės ūkio paskirties žemės sklypai: 1) 2,0488 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1,5022 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); 3) 0,5095 ha žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 8). Pažymi, kad remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, šiuo metu šiuos žemės sklypus nuosavybės teise valdo V. A..

Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) 3 dalimi bei Tvarkos 3 punktu, ir teigia, kad piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003 m. balandžio 1 d., o jiems to nepadarius - per nustatytą terminą, Tvarkos 3 punkte numatytais atvejais teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT. Akcentuoja, jog nuo 2012 m. vasario 1 d. minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata buvo pakeista ir buvo įtvirtintas naujas teisinis reglamentavimas, nebepaliekant NŽT teisės parinkti atkūrimo būdo. Pažymi, kad Tvarkos (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. gruodžio 31 d.) 3 punkte taip pat nurodyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu. Apibendrinant teigiama, kad būdą, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, NŽT galėjo parinkti iki 2012 m. vasario 1 d.

Akcentuoja, kad Atkūrimo įstatyme nustatyti terminai - 2003 m. balandžio 1 d. ir 2012 m. vasario 1 d. – yra naikinamieji terminai, kuriuos praleidus, negali būti atnaujinti, todėl vėlesnis, praleidus šiuos terminus, valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (-ų) ir (ar) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo (-ų) nurodymas ar pakeitimas, negali būti vertinamas kaip sukeliantis teisinius padarinius. Vadovaujasi LVAT praktika dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinto reguliavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-733/2007, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS18-595/2007 ir kt.).

Teigia, kad 2012 m. kovo 23 d. M. P. prašymas gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą kitoje vietovėje pateiktas pasibaigus naikinamajam terminui, todėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos negalėjo būti vertinamas, kaip sukeliantis teisinius padarinius, todėl daro išvadą, kad Išvada Nr. 16IP-19 parengta ir patvirtinta, pažeidžiant tuo metu galiojusio Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) nuostatų reikalavimus. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog M. P. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį turėjo būti atkurtos atlyginant pinigais, NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 17S-6- (14.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.” turi būti panaikintinas, nes yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsniu ir LVAT 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir teigia, kad panaikinus NŽT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 17S-6-(l 4.17.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. P.”, nebūtų tinkamai apgintas viešasis interesas, todėl siekiant tinkamo viešojo intereso apgynimo, turi būti panaikintinos ir minėtų administracinių aktų sukeltos materialinės teisinės pasekmės, t. y. pripažintina negaliojančia Palangos m. savivaldybės (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. B. 2018 m. sausio 19 d. patvirtinto Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1, 9, 10 dalys. Pažymi, kad reikalavimas dėl Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalių pripažinimo negaliojančiomis yra reiškiamas, vadovaujantis visuotinai pripažintu teisės principu, jog iš neteisėtumo teisė neatsiranda, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės perėjimas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra neteisėtai priimtų administracinių aktų sukelti materialiniai teisiniai padariniai, ir remiantis suformuota teismų praktika, viešasis interesas negali būti tinkamai apgintas nepašalinus visų neteisėtais administraciniais aktais sukeltų materialinių teisinių padarinių, konkrečiu atveju, nepanaikinus Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, kurio pagrindu buvo perleistos daiktinės teisės į neteisėtais administraciniais aktais įgytus žemės sklypus.

Prašo taikyti restituciją ir prašyme nurodytus tris 4,0605 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus grąžinti valstybės nuosavybėn. Pažymi, kad M. P. yra tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusios savininkės K. V. Palangos mieste valdytos žemės dalį, todėl NŽT turėtų būti įpareigota per teismo nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises M. P. į 1,1222 ha žemės plotą, į kurį nuosavybės teisės jam lieka neatkurtos, jeigu teismas panaikintų ginčijamus administracinius aktus.

Akcentuoja, kad kiti prašyme reiškiami reikalavimai yra išvestiniai ir visiškai priklauso nuo administracinių aktų panaikinimo.

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymo reikalavimais sutinka ir prašo prašymą patenkinti visiškai.

Vadovaujasi Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, LVAT praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-323/2011,2018 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-122-261/2018) ir mano, kad gindamas viešąjį interesą, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras siekia, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyktų, laikantis teisės aktu reikalavimų.

Nurodo, kad KAVA Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriui 2006 m. lapkričio 6 d. pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste, nenurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pretendentai, pageidaujantys atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos 8,98 ha žemės, yra jos dukra K. F., anūkas M. P., anūkė V. D., anūkė A. C., anūkė L. V., mirusios dukros M. V. vyras J. V..

Pažymi, kad pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. R4-5054 „Apie nuosavybę” faktiškoji valdytoja V. K. (duomenys neskelbtini) ir miestelyje (taip dokumente), rėžyje Nr. 265 valdžiusi 3,86 ha žemės (3,83 ha naudojamos, 0,03 ha nenaudojamos), rėžyje Nr. 272 valdžiusi 2,39 ha žemės (2,32 ha naudojamos, 0,07 ha nenaudojamos), rėžyje Nr. 285 valdžiusi 2,73 ha žemės (2,70 ha naudojamos, 0,03 ha nenaudojamos). Skiltyje „Iš viso pas savin.“ įrašyta: „8,98 ha”<...>”.

Nurodo, kad dalyvaujant K. F. ir liudininkams K. B., M. B., K. D., KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus specialistai vietoje apžiūrėjo Žemės tvarkymo departamento archyviniame fonde esančiame „Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) pelkių dalių ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimų dalių faktinio valdymo apmatavimo“ plane, sudarytame 1939 m., patvirtintame 1940 m. gegužės 25 d., pažymėtų buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir 2007 m. birželio 14 d. surašė Sklypų, skirtų nuosavybės teisėmis atkurti, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktus.

Teigia, jog KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 923 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad K. F. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 6 d. patvirtino pažymą Nr. 924 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad M. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 2,9933 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pažymą Nr. 968 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad L. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7487 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m. gruodžio 3 d. patvirtino pažymą Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad A. V. D. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7483 ha žemės plotą. KAVA Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2009 m. gruodžio 7 d. patvirtino pažymą Nr. 1319 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų”, kurioje nurodyta, kad A. C. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės K. V. iki nacionalizacijos Palangos mieste, buvusioje (duomenys neskelbtini), valdytos 8,9800 ha žemės dalį - 0,7483 ha žemės plotą. Akcentuoja, kad šios pažymos parengtos pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006 m. gruodžio 6 d. pažymą Nr. R4-5054 ir giminystės ryšį su buvusia žemės savininke K. V. patvirtinančius dokumentus.

Pažymi, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. 2007 m. gruodžio 18 d., 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimais M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 1,3881 ha, grąžinant žemę natūra, NŽT 2012 m. vasario 15 d. sprendimu M. P. atkurtos nuosavybės teisės į M. P. tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,2830 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą lygiavertę 0,1892 ha (vertė 40171,46 Lt) (11634,46 Eur)) žemės sklypo dalį, esančią 1,5796 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 8 d. sprendimu M. P. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusios žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį - 0,0891 ha, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai dalį, esančią 0,1156 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini).

Cituoja Atkūrimo įstatymo, Tvarkos nuostatas ir teigia, kad piliečiams, kuriems sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir yra teismo tvarka panaikinti, į tą išlikusio nekilnojamojo turto dalį, dėl kurios sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikintas, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme, pateiktame po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nurodytu būdu. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, o nuo 2010 m. liepos 1 d. - NŽT, M. P., K. F., L. V., J. V., A. V. D., A.C. parinko nuosavybės teisių į buvusios savininkės K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Palangos mieste atkūrimo būdus bei atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus - laisvą (neužstatytą) žemę grąžinant natūra, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės sklypą individualiai statybai bei perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų. Pažymi, kad iki 2012 m. vasario 1 d. M. P. nepasirinko būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuosavybės teisės M. P. į jam tenkančią buvusio žemės savininkės K. V. valdytos žemės dalį galėjo būti atkuriamos už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais.

Pažymi, kad NŽT Palangos žemėtvarkos skyrius apskaičiavo buvusios savininkės K. V. nuosavybės teise valdytos žemės dalies - 1,1222 ha, priskirtos valstybės išperkamai žemei, vertę - (4 488,80 Lt) 1 300,00 Eur. Teigia, kad Švenčionių skyrius 2012 m balandžio 13 raštu Nr. 45SD-(14.45.45.)-115 „Dėl išvadų” informavo M. P., kad Švenčionių skyriuje yra gauta Išvada Nr. 16IP-19, ir nurodė, kad 2012 metais numatomas rengti Kretuonų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Švenčionių skyrius 2014 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 45SD-(14.45.104.)-3841 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu” informavo M. P., kad Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnius (įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d.), kurie suteikė piliečiams galimybę pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo - atlyginimo lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, bei nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Išvadą Nr. 16IP-19, parengtą M. P. vardu, perduotini neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai nėra suprojektuoti, jeigu M. P. pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės K. V. valdytą valstybės išperkamą žemę Palangos mieste prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jis turi Švenčionių skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą.

Cituoja Tvarkos 29 punktą ir pažymi, kad Švenčionių skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 45VĮ-53-(14.45.2.) „Dėl laisvos žemės fondo žemės plotų suvestinių duomenų ir laisvos žemės fondo žemės plano (duomenys neskelbtini) patvirtinimo” patvirtinti nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotai. Šiuo metu bendras Kretuonų kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotas yra 887,03 ha (saugotinose teritorijose - 410,51 ha), žemės ūkio naudmenų - 566,13 ha (saugotinose teritorijose - 311,18 ha), iš jų ariamos žemės - 31,24 ha (saugotinose teritorijose 3,79 ha), miško - 247,94 ha (saugotinose teritorijose - 75,65). Daro išvadą, kad šiuo metu Kretuonų kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose galima projektuoti perduotinus nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, todėl persiųsdamas Išvadą Nr. 16IP-19 į kitą kadastro vietovę, Švenčionių skyrius nesivadovavo Tvarkos 29 punkto nuostatomis.

Pažymi, kad gavęs Išvadą Nr. 16IP-19 išvadą, remdamasis NŽT interneto svetainėje esančia informacija, Šilutės skyrius turėjo įsitikinti, kad minėtoje joje nurodytoje kadastro vietovėje nėra laisvos žemės fondo žemės plotų, ir tik tokiu atveju toliau vykdyti nuosavybės teisiu atkūrimo procedūras. Teigia, kad priešingu atveju Išvada Nr. 16 IP-19 turėjo būti grąžinama ją pateikusiam Švenčionių skyriui.

Mano, kad NŽT administraciniai aktai turi būti naikinami bei turi būti taikoma restitucija.

Pareiškėjo teigimu, ginamas viešasis interesas pasireiškia reikalingumu pašalinti neteisėtą, imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies normoms prieštaraujantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą, kuriuo M. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas – specifinis, jo tinkamas įgyvendinimas laikytinas viešuoju interesu (žr., pvz., LVAT 2007 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A180-48/2007, 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011; LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006, 2009 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009). Nuo šio ypatingos svarbos proceso vykdymo teisėtumo, skaidrumo nemaža dalimi priklauso ir visuomenės tikėjimas po Nepriklausomybės atkūrimo valdžią perėmusios Lietuvos valstybės valdžios institucijomis, jų gebėjimu nuosekliai vykdyti svarbiausius su Nepriklausomybės atkūrimu susijusius procesus, kuriais bent iš dalies siekiama atkurti socialinį teisingumą (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. birželio 20 d. Nr. A525-2279/2011, 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1361/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. A146-700/2014 ir kt.).

Neteisėtu būdu atsiradę nekilnojamojo turto valdymo teisiniai santykiai yra neteisėti nuo administracinių aktų atkurti nuosavybės teises priėmimo ir jų išsaugojimui (stabilumui) prioritetas negali būti teikiamas. Teismų praktikoje (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2008 m. vasario 20 d. nutarimą; LAT 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-279/2011, 2012 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-59/2012 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo pripažinti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai suinteresuotam asmeniui aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas paskelbtu, kai suinteresuotas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada jį priėmė, koks yra akto turinys. ABTĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai įgyja bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro teisinis statusas iš principo suteikia jam tokias pat procesines teises ir pareigas, kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Sprendžiant prokurorų prašymų padavimo ir priėmimo nagrinėti administraciniuose teismuose klausimus, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pakankamą pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Ši pozicija yra suformuota 2005 m. rugsėjo 28 d. išplėstinės penkių teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585-2005, paskelbtoje „Administracinių teismų praktika“ (Nr. 8, p. 206-230) ir 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008. Šiuose sprendimuose teisėjų kolegija aptarė ABTĮ 15 straipsnio nuostatas dėl teismų praktikos vienodumo formavimo. Termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios skaičiavimo ypatumai, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis (t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti) yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, jie grindžiami nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jau gavę administracinį aktą suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia.

Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kokių priemonių prokuroras gali imtis, turėdamas pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.). Rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, prokuroras šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką. Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas, turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti.