Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamo poveikio priemonę - elgesio apribojimą;

4) 2015 m. balandžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu, bei tęsti darbą.

5) 2020 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustatant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti toliau dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje. 2021 m. birželio 28 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

6) 2022 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir paskirta E. Z. intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – 6 mėnesiams, įpareigojant E. Z. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. Z. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 02.10 val., būdamas Jonavoje prie (duomenys neskelbtini) pastato, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam A. T. į veidą, tuo padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, dalinį dantų nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, nosies kaulų lūžimą, kairės akiduobės apatinės, dešiniosios akiduobės apatinės, vidinės sienelių lūžius, dešinio žandinio ančio priekinės, vidinės, šoninės sienelės skeveldrinius lūžimus, viršutinio žandikaulio kaktinių ataugų lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino iš dalies dėl atsiradusių sužalojimų nukentėjusiajam. Parodė, kad buvo ir daugiau besimušančių, matė žmones susitepusius kraujais, tačiau teisiamas tik jis vienas. Įvykis galėjo būti 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 2 val. nakties, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22-23 val., jis, su drauge S. B., atėjo į kavinę „Svetainė“. Jiems būnant, į kavinę atėjo trys vyrai, kurie kalbėjo rusiškai. Jis ar tai priėjo prie jų, ar sušukęs pasisveikino, jokios agresijos iš jo pusės nebuvo. Vienas iš rusakalbių vaikinų, bet ne nukentėjusysis, visą vakarą laidė jam replikas, priėjęs atsisėdo, klausė, kodėl jis toks įžūlus. Tas agresyviausias asmuo sakė, kad „supjaustys ant diržų“. Jis jam sake eiti prie savo staliuko ir sėdėti. Jiems būnant su S. kavinėje, į kavinę atėjo D. su Š., juos jis pakvietė prie staliuko, sėdėjo keturiese. Jis eidamas pirkti alaus vis pakalbėdavo su nukentėjusiuoju, klausė iš kur jis, ką veikia. Vakaro eigoje tas žmogus, ne nukentėjusysis, o jo draugas, labai negražiai į jį žiūrėjo, užgauliojo, rodė jam įvairias mimikas. Nuo jų stalo rusakalbiai sėdėjo maždaug 8 metrų atstumu. Jis prisėdęs prie baltarusių staliuko nebuvo, tik buvo priėjęs. Baltarusiai buvo išgėrę, tuo metu gėrė alų. Jis su nukentėjusiuoju apsikeitė telefono numeriais, manė bendraus. Jo draugė S. išėjo iš kavinės, ir jis buvo išėjęs iki (duomenys neskelbtini) pasižiūrėti. Išėjęs skambino vienam iš baltarusių paklausti, ar į „Svetainę“ grįžo S., baltarusis pasakė, kad grįžo. Prieš uždarant „Svetainę“ buvo daug žmonių. Iš „Svetainės“ nukentėjusiojo draugas išėjo agresyviai nusiteikęs. Prieš tai, kuris tai iš nukentėjusiojo draugų jam grasino sakydamas, „zarežu na remni“. Jis paklausė, už ką jį „pjaustys ant diržų“, ką jis padarė, rusakalbis atsakė, kad gali jį įveikti, duoti į galvą ir ėjo link jo. Jis išsitraukė dujų balionėlį ir ėmė purkšti. Balionėlio srovė buvo didelė. Balionėlį įsigijo ir nešiojosi dėl saugumo. Dujų balionėlis buvo rankinėje, kurią buvo užsidėjęs per petį. Buvo išgėręs, bet jautėsi labai gerai. Dujas purškė tam asmeniui, kuris grasino „supjaustyti jį ant diržų“. Atsitraukė ir purškė. Kol su tuo asmeniu stumdėsi, mėgino vienas kitam pataikyti, kiti asmenys buvo prie įėjimo. Tuo metu pamatė, kad nukentėjusysis tempė S. už plaukų ir mėgino ją pargriauti. Jis puolė ginti S.. Priėjęs prie nukentėjusiojo du kartus jam sudavė ranka ir vieną smūgį koja. Nukentėjusiajam į veidą sudavė tris smūgius. Po pirmo smūgio ranka nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada koja spyrė į galvą. Tada tas agresyviausias, su kuriuo viską pradėjo, puolė ant jo. Dar įsikišo kiti asmenys. Pamatęs kraują iškvietė greitąją pagalbą, laukė kol atvyks medikai. Nukentėjusiajam įspyrė vieną kartą. Žino, kokie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Purkšdamas dujomis apipurškė ir Š., ir D., ir pats jų gavo. Pareigūnai atvyko po 5 minučių, greitoji irgi. Tikrino jo blaivumą, buvo nustatyta 1,9 promilės girtumas. Muštynių metu jam iškrito piniginė, ar kas iškrito nukentėjusiajam, nematė. Jam buvo padaryti nerimti sužalojimai, todėl niekur nesikreipė. Juto skausmą peties, galvos srityje. Nuo smūgių, kuriuos jis sudavinėjo nukentėjusiajam, turėjo skaudėti kumštį, o ne petį. Pareikšto 2 242,34 eurų ieškinio nepripažįsta, jei ne jų agresija, to būtų išvengę, jis nebuvo agresyvus. Pripažįsta, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiajam galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos po dešinės akies obuolio jungine, dalinis dantų nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, nosies kaulų lūžimas, viršutinio žandikaulio kaktinių ataugų lūžiai. Ar sužalojimai - kairės akiduobės apatinės, dešiniosios akiduobės apatinės, vidinės sienelių lūžiai, dešinio žandinio ančio priekinės, vidinės, šoninės sienelės skeveldriniai lūžimai atsirado nuo jo smūgių, jis nežino, nes nėra ekspertas. Viskas vyko staiga, buvo paveiktas adrenalino. Tuo metu kažkaip kitaip išspręsti konflikto nebuvo galima, buvo prasidėję aktyvūs muštynių veiksmai. Nukentėjusiajam sudavė smūgius, nes jis tampė jo draugę S.. Prie įėjimo į „Svetainę“, kairėje pusėje, nukentėjusysis puolė jo draugę, tampė ją. Draugei buvo padarytos mėlynės, kraujosruvos, skundėsi skausmais. Su S. gyvena 10 metų, niekam neleistų jos skriausti. Prieš tai su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, fizinio kontakto su juo nebuvo. Ar kiti nukentėjusiojo draugai baltarusiai su kuo nors mušėsi, negali pasakyti, bet kažkas vyko. Atvykus pareigūnams jis sulaikytas nebuvo, buvo sulaikytas tas agresyvus baltarusis, nukentėjusįjį išvežė greitoji. Jis S. sužalojimų nenufotografavo, niekur dėl smulkmenų nesikreipė. Atvykus pareigūnams savo sužalojimų nerodė, tik paaiškino situaciją. Tą vakarą parodymų nedavė. Muštynių tarp moterų jis nematė.

2021 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti garso įrašai, gauti iš BPC. Garso įraše „2021_08_22_02-10-41_37064887242.mp3 „girdisi, kaip moteris, galimai K. T., praneša, kad prie kavinės „Svetainė“ mušasi septyni asmenys – penki vyrai ir dvi moterys. Kažkas purškia dujas, vienas vyras kraujuoja. Garso įraše „2021_08_22_02-15-25_37060959902.mp3 „girdisi kaip moteris kviečia pagalbą prie kavinės „Svetainė“ (duomenys neskelbtini), nes vienas vyras „dūsta kraujais“. Vėliau pokalbį tęsia vyras, galimai E. Z., kuris sako, kad vienam Baltarusijos piliečiui reikia pagalbos. Pokalbio pabaigoje jis sako „palaukit, atvažiuoja dar jo kolegos čionai su peiliais. Palaukit. palaukit. Idi siuda, čiort. Dar čia vienas su peiliais atvaro. Atsargiai, Sandra, tu bėk” (1 t., b. l. 32-35).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamojo E. Z. kaltė dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo A. T., iš dalies įrodyta ir jo paties parodymais. E. Z. pripažino, kad jis nukentėjusiajam sudavė du smūgius ranka į galvą ir vieną smūgį į galvą koja. Kaltinamojo parodymai dėl konfliktinės situacijos kavinėje, smūgių sudavimo kavinės prieigose priežasčių ir nukentėjusiojo elgesio prieš pat smūgio sudavimą, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės, nes jie paneigti byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma. Teismas faktines aplinkybes ir eigą nustato remdamasis nukentėjusiojo A. T., liudytojų S. B., K. T., parodymais byloje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, specialisto išvada, medicininiais dokumentais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu, bei liudytojų S. B., Š. R., D. J. parodymų ta dalimi, kuri neprieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams ir kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nuosekliai nurodė, kad su dviem draugais – S. B. ir S. P. atėjo į kavinę „Svetainė”; kavinėje susipažino su kaltinamuoju, bendravo draugiškai, apsikeitė telefono numeriais; susipažinimo metu kaltinamasis buvo vienas, kaltinamojo draugė atėjo vėliau; visą vakarą su kaltinamuoju konfliktų nebuvo nei tarp jo, nei tarp jo draugų – S. B. ir S. P.; likus dešimčiai minučių iki kavinės uždarymo, kaltinamasis tapo agresyvus, kvietė jį aiškintis, o jam išėjus į lauką, papurškė dujų balionėliu į akis, o po to rankomis sudavė smūgius į veidą, nuo kurių prarado sąmonę; kiek kartų jam buvo smūgiuota, neatsimena; dėl ko kaltinamasis kvietė jį aiškintis ir dėl ko jį sumušė, nežino, tačiau mano, kad tai galėjo būti dėl to, jog jis, kaltinamojo prašymu, buvo priėjęs prie S. B. staliuko jai pasakyti, kad skambino jam kaltinamasis ir prašė perduoti, kad tuoj ateis į kavinę; kitų priežasčių, kodėl jis buvo sumuštas, nežino; jo draugai su kaltinamojo drauge nebendravo; jis kaltinamojo draugės už plaukų netampė, nematė, kad jo draugai ar kiti asmenys ją būtų tampę. Analizuojant nukentėjusiojo parodymus matyti, kad nukentėjusio parodymai viso proceso metu dėl esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. T. parodymais nėra pagrindo, nes jis įvykio aplinkybes nurodė vienodai viso tyrimo metu, be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis nurodė, kad jie vienas kito nepažinojo, piktumų neturėjo, todėl jam nėra jokių priežasčių ar motyvų apkalbėti kaltinamąjį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, jais vadovaujasi. Be to, nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis visa vakarą elgėsi draugiškai, konfliktų nebuvo ir tik prieš uždarant kavinę, tapo agresyvus, patvirtino ir liudytojo S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo perskaityti. Šis liudytojas nurodė, kad būnant kavinėje jokio konflikto tarp jo, jo draugų ir kaltinamojo nebuvo, tik prieš kavinės uždarymą kaltinamasis pakeltu tonu šaukė, kad jų lauks lauke ir ten pasikalbės. Liudytojo teigimu, jis visiškai nesuprato tokio kaltinamojo elgesio. Šis liudytojas taip nurodė, kad kaltinamasis purškė dujas jam į veidą, po to pajuto smūgius, bei matė, kaip kaltinamasis purškia dujas į veidą ir kitam draugui - S. P.. Liudytojai K. T. teisiamojo posėdžio metu neprisiminus visų įvykio aplinkybių ir teismui perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad matė, kaip E. Z. vienam iš rusiškai kalbančių vyrų purškia dujas į akis, kad vienas rusiškai kalbantis vyras guli ant žemės, bei matė, kaip E. Z. draugė spyrė kelis kartus gulinčiajam, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Kad nukentėjusysis buvo kaltinamojo sužalotas patvirtino ir liudytoja S. B.. Ši liudytoja parodė, kad matė, kaip E. Z. sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, nuo smūgių nukentėjusysis nukrito.

Vertinant liudytojo Š. R. parodymus, teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu toje dalyje, kur jis nurodė, jog jam išėjus į lauką šalia jo stovėjo vyras, kuris rusiškai kažką sakė E. Z., o tam vyrui einant link E. Z., E. Z. išsitraukęs dujų balionėlį purškė dujas į tą vyrą (1 t., b. l.1 60-163), nes tokie jo parodymai atitinka ir nukentėjusiojo parodymus, kur jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, jog S. P. pasakius, kad pas kaltinamąjį dujų balionėlis, jis ėjo link kaltinamojo taikiai pasikalbėti, tuo tarpu E. Z. išsitraukęs dujų balionėlį purškė dujas nukentėjusiajam į akis. Tačiau teisiamojo posėdžio metu šis liudytojas pakeitė parodymus, bei aiškino, kad ne vienas, o du baltarusiai priėjo jam iš abiejų pusių, vienas rusiškai pasakęs „budet pizdiec“ ėjo link E. Z., baltarusiai buvo aukšto ūgio, E. Z. išsigandęs nuo jų gynėsi, nežiūrėdamas, dujų balionėliu purškė visiems iš eilės. Akivaizdu, kad liudytojo parodymai teisiamojo posėdžio metu rodo, jo norą situaciją pateikti kaltinamajam naudinga linkme, aiškinant, kad kaltinamasis purškė dujas gindamasis nuo rusakalbių asmenų. Liudytojos D. J. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra visiškai nuoseklūs. Ši liudytoja apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik išėjus iš kavinės, išgirdo flakono purškimo garsą, matė, kad netoli kavinės „Svetainė” durų stumdosi 4-6 žmonių grupė, kurie prieš tai buvo kavinėje „Svetainė”, matė E. Z. ir jo draugę S., kokie jų veiksmai buvo neįsidėmėjo, nesupratusi, ko jie stumdosi, nuėjo link fontano žiūrėti, kur yra jos draugas, netrukus grįžusi prie kavinės durų, netoli jų ant vejos, matė gulintį vyrą kruvinu veidu. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja nurodė, jog išėjus iš kavinės į lauką iš karto kilo muštynės, kokius atliko kaltinamasis veiksmus, pasakyti negali, nes aplinkybių nepamena dėl suvartoto alkoholio. Girdėjo dujų balionėlio šnypštimą, tačiau kas purškė negali pasakyti. Kai visi keturi išėjo iš kavinės į lauką, viskas įvyko labai staiga, tai buvo sekundžių reikalas, išėjo ir pamatė smūgius, jokių žodžių negirdėjo tik girdėjo kavinės savininkę sakant „kviesiu policiją“. Išanalizavus kartu su kaltinamuoju buvusių liudytojų S. B., Š. R., D. J. parodymus teisiamojo posėdžio metu matyti, kad šie liudytojai davė (arba vengė duoti) fragmentiškus, nukentėjusįjį kaltinančius, o kaltinamąjį teisinančius arba jo neteisėtų veiksmų visiškai nepastebėjus parodymus, rodo tik šių asmenų siekimą, padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Pastebėtina, kad jokie sužalojimai nei kaltinamajam nei jo draugei S. B. nebuvo nustatyti, į medikus šie asmenys nesikreipė.

Taigi pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu E. Z. ar jo turtui buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jis turėjo gintis. Taigi teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtinosios ginties situacija nėra pagrindo (BK 28 straipsnis).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei E. Z. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma (išskyrus paneigtus kaltinamojo parodymus), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Visų įrodymų, patikrintų teisiamajame posėdyje, visuma patvirtina, kad E. Z. 2021 m. rugpjūčio 22 d., apie 02.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini) pastato, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio tarpusavio konflikto metu, suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą.

Teismas neabejoja, kad E. Z. suduodamas smūgį nesipriešinančiam asmeniui suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu iš esmės laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

Įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo E. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

IV. Bausmių skyrimas

Kaltinamasis E. Z. padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (2 t. b. l. 42-43). VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 46), nevedęs, tačiau turi šeimą, augina mažamečius vaikus, dirba, UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, teistas 6 kartus, tame tarpe 4 kartus už smurtinių nusikaltimų padarymą, bausmę atlikęs (2 t. b. l. 32-37), paskutinis 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis neįsiteisėjęs.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas eilę kartų teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, į taikytas bausmes bei jų efektyvumą, į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į nustatytas dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir kitas anksčiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. Z. skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgiama į humaniškumo principą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo sutrikdytą sveikatą, kuris ilgalaikių ir komplikuotų padarinių jo sveikatai nesukėlė, teismas sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, bausmė skirtina mažesnė už vidurkį – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, mano, kad paskirtosios bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą E. Z. atidedant. E. Z. paskirta bausmė nesunkaus nusikaltimo padarymą ir neviršija 4 metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. E. Z. yra teistas, teistumas neišnykęs, nustatyta jo atsakomybę viena lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra dirbantis, augina mažamečius vaikus, vienam nustatyti specialūs poreikiai, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. Z. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė E. Z., kuri užtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį. Teismas sprendžia, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų didelę neigiamą įtaką ne tik paties kaltinamojo E. Z. socialiniams ryšiams – jis prarastų ryšius su šeima, netektų galimybės dirbti, išlaikyti šeimą, o tai pakenktų ne tik nepilnamečių vaikų interesams, bet ir nukentėjusiojo, kuris prarastų realią galimybę gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skyrus teismo įpareigojimus, E. Z., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas, jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teismo įsitikinimu, kaltinamajam paskirtas 1 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas užtikrins tinkamą nuteistojo resocializaciją, kadangi, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, jis turėtų metus laiko būti prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų, siekiant ne tik įsitikinti, kaip vykdomi paskirti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir užtikrinti korekcijos pokyčius teigiama linkme. Be to, baudžiamoji politika yra formuojama ta linkme, kuomet daugiau teisių suteikiama Probacijos tarnybai, kuri, jeigu E. Z. nevykdys jam paskirtų įpareigojimų, turi teisę probacijos procese vertinti ir tai, ar nereikia paskirti nuteistajam naujus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios efektyviau užtikrins probacijos sąlygų laikymąsi. Atidedant bausmės vykdymą skirtini įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. Z. įpareigotinas: 1) tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktai). Taip pat E. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo įsitikinimu šių įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

V. Civilinis ieškinys

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis A. T. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš civilinio atsakovo E. Z. 242,39 Eur turtinės, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą (ieškinio surašymą) - 300 Eur bei vertimo išlaidas 20 Eur. Viso prašo priteisti 242,34 Eur. Nurodė, kad po o patirtų sužalojimų jis kreipėsi į ribotos atsakomybės bendrovę „Modentis”, dėl priekinių dantų trauminių lūžių. Už paslaugas sumokėjo 640,00 baltarusiškų rublių (pagal oficialų 2021 m. gruodžio 8 d. kursą - 222,34 Eur.). Vertimas dokumentų į Lietuvių kalbą kainavo 20 Eur. Taip pat nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimo patirtas didelis skausmas. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, buvo nepatogu pasirodyti viešosiose vietose, sumažėjo bendravimo galimybės su draugais ir artimaisiais, dėl traumos patyrė didelius išgyvenimus, bei nepatogumus, teko ne kartą lankytis gydymo įstaigose. Taip pat patyrė didelius dvasinius sukrėtimas. Buvos žiauriai ir beprasmiškai, be jokios kaltės ir be jokios priežasties sužalotas jam nepažįstamo žmogaus. Dėl to patyrė emocinę traumą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, baimę, nepatogumus buityje, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Patirti dvasiniai išgyvenimai neabejotinai neigiamai įtakojo jo psichologinę būklę. Teismas įvertina, kad kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus. Vertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.), laikytina, kad prašoma priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinė žala visiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios bylos aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2 000 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Iš nukentėjusiojo byloje pateiktos RAB „Modentis” atliktų paslaugų akto matyti, kad nukentėjusiam atliktų paslaugų kaina yra 640,00 baltarusiškų rublių, kas pagal oficialų valiutų kursą atitinka 222,34 Eur sumą (1 t., b. l. 68-71). Vertinant, kad minėtos išlaidos buvo būtinos siekiant gydyti danties vainikų trauminius lūžimus, dantų nuskėlimas atsirado dėk kaltinamojo padarytų sužalojimų, teismas pripažįsta, kad nukentėjęs įrodė ir pagrindė nurodomą 222,34 eur turtinę žalą. Nukentėjusiojo turėtos vertimo išlaidos – 20 Eur pagristos pateiktu kasos pajamų orderio kvitu, todėl priteistinos iš kaltinamojo (1 t., b. l. 73).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo prašomų priteisti teisinių paslaugų išlaidų už civilinio ieškinio parengimą suma yra 300,00 Eur (1 t. b. l. 72). Šios prašomos priteisti išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jos yra pagrįstos, atitinka teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, įrodytos pateiktu pinigų priėmimo kvitu, todėl priteistinos iš kaltinamojo E. Z. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).

VI. Laikino nuosavybės teisės apribojimo

2022 m. sausio 11 d. prokurorės nutarimu, civilinio ieškinio užtikrinimui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į lėšas – 2 242,34 Eur. Byloje pareikštas civilinis ieškinys patenkintas pilnai, taigi, šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo ir tolimesnio taikymo sąlygos ir pagrindas egzistuoja, todėl procesinės prievartos priemonės taikymas paliktinas galioti iki priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

VII. Kiti klausimai

E. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis neįsiteisėjęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 304-308 straipsniais,

nusprendžia:

E. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, E. Z. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

1) tęsti darbą, o netekus darbo be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, E. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

A. T. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. Z. 242,34 eurų (du šimtus keturiasdešimt du eurus ir 34 euro centus) turtinei žalai ir 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti A. T. iš E. Z. 300 Eur (tris šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. Z. lėšas – 2 242,34 Eur sumai ir taikymą palikti galioti iki priteisto civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

E. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - kompaktinį diską, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).