- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1658-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15775-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „A.“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1003-950/2019 pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „A.“ 2 401,04 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškojo darbo užsienyje, susijusio su drabužių pakavimu. Pastebėjo skelbimą žurnale „Savaitė“, kad atsakovė UAB „A.“ teikia įdarbinimo užsienyje paslaugas. Telefonu susisiekė su minėtos įmonės vadovu V. B.. Pastarasis patikino, kad yra laisva drabužių pakuotojo darbo vieta, pakvietė ją atvykti pokalbiui. 2018 m. vasario 6 d. ji atvyko į UAB „A.“, esančią (duomenys neskelbtini). V. B. patvirtino, kad yra jai tinkanti darbo vieta (duomenys neskelbtini). Įdarbinimo paslaugos kaina buvo 300,00 Eur bei 100,00 Eur mokestis už kelionę į (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovas jai paaiškino visas darbo sąlygas, kurios jai tiko. V. B. užpildė įdarbinimo sutartį, kurioje ji pasirašė, ji taip pat sumokėjo už įdarbinimo paslaugas ir kelionę 400,00 Eur, tačiau nei įdarbinimo sutarties kopija, nei pinigų priėmimo kvitas, jai išduotas nebuvo. Vėliau atsakovės vadovas paskambinęs telefonu informavo, kad pažadėta darbo vieta jau užimta, žadėjo surasti kitą darbo vietą. 2018 m. gegužės mėn. V. B. pasiūlė jai darbo vietą mėsos fabrike, įtikino, kad darbas nebus su šaldyta produkcija, kadangi ji tokio pobūdžio darbo dirbti negali. Jis taip pat užpildė reikalingus dokumentus ir padavė jai lapą su užrašu „Darbo pasiūlymas“, kuriame buvo nurodyta informacija apie darbdavį, darbo sąlygos ir t.t., taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ją pasitiks A. ir A., kurie pasirūpins jos apgyvendinimu, įdarbinimu ir kt. Jai taip pat buvo pateikti kontaktiniai A. ir A. telefonai, adresai, transporto kompanijos telefono numeris. 2018 m. gegužės 13 d., naktį, atsakovės vežėjas ją pristatė į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) miestą. Už kelionę ji sumokėjo vežėjui 100,00 Eur. Jos niekas nepasitiko, turimais kontaktiniais telefonais su niekuo nepavyko susisiekti. Tik ryte atvyko rusiškai kalbanti moteris, kuri nusivežė ją į biurą, ir kuri bandė ją įkalbėti įsidarbinti jos įmonėje, o ieškovei nesutikus, ta moteris susinervino, suplėšė jos turėtus dokumentus. A. atvyko apie 19.00 val., suklijavo suplėšytus dokumentus ir nurodė, kad reikės pasirašyti (duomenys neskelbtini) darbo sutartį, kad visus dokumentus jis sutvarkys. Vėliau ją nuvežė į trijų kambarių butą, apgyvendino su kitais asmenimis. Už buto nuomą A. iš jos paėmė 330,00 Eur. A. 2-3 dienas tvarkė būtinus formalumus, susijusius su mokesčiais, banko sąskaitos atidarymu ir pan. 2018 m. gegužės 19 d. jie kartu nuvyko į darbo vietą – mėsos fabriką. Pasirašė darbo sutartį („(duomenys neskelbtini)“), kitus dokumentus. Dokumentai buvo surašyti (duomenys neskelbtini) kalba, kurių ji nesuprato, A. vertė juos, tačiau, ar teisingai – ji nežino. 2018 m. gegužės 22 d. ji pradėjo dirbti mėsos fabrike, kuomet ir paaiškėjo, kad jai reikės dirbti su šaldyta produkcija, nors tokio pobūdžio darbo ji dirbti negalėjo, tačiau neturėdama kitos išeities, darbą pradėjo dirbti. Po dviejų savaičių A. pasakė, kad ji dirba blogai, perkėlė ją dirbti į kitą cechą. Jokio atlyginimo už atliktą darbą ji negavo. 2018 m. birželio 12 d. A. jai liepė parašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, nes ji dirba blogai. Ieškovė parašė prašymą ir prašė su ja atsiskaityti. Kadangi ji banko sąskaitos neturėjo, A. nurodė, kad darbo užmokestis bus pervestas į jo banko sąskaitą, o vėliau jis pinigus persiųs jai. Ieškovė 2018 m. birželio 14 d. su tuo pačiu vežėju grįžo į Lietuvą, už parvežimą vėl sumokėjo 100,00 Eur. Su A. bandė susisiekti kelis kartus telefonu, tačiau nesėkmingai. 2018 m. birželio 18 d. ji paskambino atsakovei ir pareiškė pretenzijas, kad buvo apgauta, įdarbinta ne tokiomis sąlygomis kaip žadėta, pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus ir sumokėti negautą atlyginimą. Atsakovė į minėtas pretenzijas nereagavo, jokių pinigų jai negrąžino. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė privalo jai grąžinti sumokėtus 400,00 Eur už įdarbinimo paslaugas, 200,00 Eur sumokėtus už nuvykimą į (duomenys neskelbtini) ir grįžimą atgal, 330,00 Eur sumokėtus už apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat negautą atlyginimą 1 385,54 Eur. Be to, atsakovė turi sumokėti patirtas išlaidas už medicininę pažymą, kelionės išlaidas už vykimą iš Kėdainių į Kauną ir atgal, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „A.“ pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašė patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Atsakovė neneigė, kad ieškovė 2018 m. vasario mėn. kreipėsi į ją dėl įdarbinimo užsienyje, ko pasėkoje jis buvo suteikta neatlygintina konsultacija. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prašė padėti surasti darbdavį, kuris ją galėtų įdarbinti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), gamykloje, fabrike arba sandėlyje pakuotoja, fasuotoja, prekių rūšiuotoja. Pas atsakovę ieškovė lankėsi kelis kartus, tačiau jai nuolat netiko pateikiama informacija apie įsidarbinimo užsienyje galimybes. 2018 m. gegužės mėn. ieškovei buvo pateikta informacija apie galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste esančiame mėsos kombinate, dešrelių pakuotoja. Atsakovė jai tik suteikė informaciją (darbdavio pasiūlymą), tačiau netarpininkavo ieškovei dėl įsidarbinimo konkrečioje darbovietėje ir nederino nei su galimu darbdaviu, nei su ieškove jokių darbo bei darbo sutarties sąlygų. Ieškovė gavusi pateiktą informaciją išvyko. Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo sudariusi jokios sutarties su ieškove ir atitinkamai nėra reikalavusi ar priėmusi jokių mokėjimų už suteiktą informaciją. Atsakovė nėra atsakinga dėl asmeninių ieškovės priimtų sprendimų ir veiksmų. Atsakovė, veikdama kaip įdarbinimo tarpininkavimo agentūra, įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams teikia neatlygintinai. Šiuo atveju su ieškove net nebuvo sudaryta jokia sutartis, todėl ieškovę bei atsakovą nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovė niekada nereikalavo ir nepriėmė jokio mokėjimo iš ieškovės. Ieškovė savo valia pasinaudojo jai pateikta informacija apie laisvą darbo vietą ir savanoriškai nuvyko į (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, ieškovė veikė savo rizika, nieko neverčiama, laisva valia pasinaudojusi nemokamai jai suteikta informacija. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovės prašomos priteisti pinigų sumos yra nepagrįstos jokiais dokumentais (kvitais, sąskaitomis ar pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė valstybės naudai iš ieškovės 13,20 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė teikė įdarbinimo užsienyje paslaugas ieškovei ir, ar turi atsakyti dėl netinkamos tokių paslaugų kokybės, ar nesuteikė tokių paslaugų ir neturi atsakyti dėl ieškovės asmeniškai atliktų veiksmų įsidarbinant (duomenys neskelbtini).
6. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetas (ginčo šalių paaiškinimai, rašytiniai duomenys) liudija, kad atsakovė konsultavo ieškovę dėl galimybės įsidarbinti užsienyje, pateikė jai rašytinį darbo pasiūlymą (Job offer) ir suteikė kitą reikšmingą informaciją (nurodė kontaktinius asmenis (duomenys neskelbtini); jų telefono numerius; vežėją) apie darbo vietą (duomenys neskelbtini).
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės ieškovei pateiktas darbo pasiūlymas (Job offer) buvo personalizuotas, t. y. skirtas konkrečiai tik ieškovei (jame buvo nurodyta jos vardas ir pavardė, nurodytas nuomos mokesčio dydis (330,00 Eur), kontaktiniai asmenys (sutampantys su informaciniame lape nurodyta kontaktine informacija), jų telefono numeriai ir kt.). Ieškovė gavusi minėtą darbo pasiūlymą (Job offer) jame pasirašė. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog šis neatlygintinis informavimas / konsultavimas peraugo į tiesioginį įdarbinimo paslaugų teikimą, t. y. sutartinių santykių, sukuriančių šalims tam tikras teises ir pareigas, buvimą, nors būtent sutartinių prievolių pažeidimu ieškovė grindžia savo reikalavimus.
8. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta ieškovės ir atsakovo pasirašyta tarpininkavimo įdarbinant paslaugų sutartis, nėra jokių netiesioginių įrodymų, liudijančių tokios sutarties sudarymą, sutartinių įdarbinimo santykių tarp šalių egzistavimą. Atsakovės pateiktame sudarytų tokio pobūdžio sutarčių registro išraše nėra įtrauka tarpininkavimo įdarbinant paslaugų sutartis sudaryta su ieškove. Kad atsakovė tik konsultavo / teikė informaciją ieškovei, o jos įdarbinimo (duomenys neskelbtini) neorganizavo, liudija ir tai, jog darbo pasiūlyme (Job offer) buvo nurodytas darbdavys – (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ieškovė laikinojo darbo sutartį pasirašė ne su juo, o su visai kitu juridiniu asmeniu – (duomenys neskelbtini), vėliau dirbo minėto darbdavio kontroliuojama, buvo jo atleista. Būtent (duomenys neskelbtini) su ieškove galimai neatsiskaitė nutrūkus darbo santykiams. Teismas nurodė, kad į bylą taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovę su (duomenys neskelbtini) siejo kokie nors bendradarbiavimo santykiai, kad atsakovė turėjo galimybę įdarbinti pas minėtą darbdavį darbuotojus iš Lietuvos, kad pas minėtą darbdavį ji įdarbino ieškovę.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pasinaudojusi atsakovės konsultacijomis bei raštu suteikta konkrečia (personalizuota) informacija, t. y. darbo pasiūlymu, asmeniškai 2018 m. gegužės mėn. vyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, asmeniškai sudarė laikinojo darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), asmeniškai nuomojosi butą iš (duomenys neskelbtini) veikiančio asmens, vieną mėnesį dirbo mėsos kombinate. Ieškovės pateiktuose, jos darbo santykius (duomenys neskelbtini) liudijančiuose dokumentuose, nėra jokių nuorodų ar užuominų, kad jos įdarbinimas vyko tarpininkaujant būtent atsakovei, jai kokius nors jos duomenis perdavus tiesiogiai (duomenys neskelbtini) ar kitam asmeniui.
10. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės 400,00 Eur sumą (tariamai sumokėtą už įdarbinimo paslaugas ir kelionę į (duomenys neskelbtini)), nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad ji sumokėjo atsakovei 300,00 Eur sumą už jos įdarbinimą (duomenys neskelbtini) ir 100,00 Eur sumą už kelionę į minėtą valstybę (pvz. išrašą iš banko sąskaitos, liudijantį, kad prieš vykstant į atsakovės biurą ji išgrynino panašią pinigų sumą; ar pan.). Šis faktas yra konstatuotas ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyriaus 2018 m. liepos 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarime atmesti skundą.
11. Teismas sprendė, kad dėl ieškovės patirtų (ir prašomų priteisti) kitų išlaidų (200,00 Eur sumokėtus už nuvykimą į (duomenys neskelbtini) ir grįžimą atgal; 330,00 Eur sumokėtus už apgyvendinimą (duomenys neskelbtini) mieste), taip pat negauto atlyginimo (1 385,54 Eur), atsakovė atsakinga būti negali, nes jai suteikus ieškovei informaciją apie darbo vietą (duomenys neskelbtini), visus sprendimus, susijusius su vykimu į (duomenys neskelbtini), gyvenimu ten, darbo sutarties pasirašymu bei darbo funkcijų vykdymu, priėmė pati ieškovė, savo aktyviais veiksmais sukurdama sau tam tikras teises ir pareigas. Faktinės aplinkybės, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) galimai dirbo prastomis darbo sąlygomis, buvo atleista darbdavio iš darbo, galimai su ja nebuvo atsiskaityta, teismo vertinimu, neleidžia konstatuoti, kad dėl to yra atsakinga atsakovė, nes suteikus ieškovei reikšmingą informaciją (atlikus jos informavimo / konsultavimo veiksmus), jų tarpusavio santykiai nutrūko, o visus kitus veiksmus ieškovė atliko savarankiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė A. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes, nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus.
1.2. Teismas turi vertinti ne tik aplinkybes, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, bet ir bylos šalių paaiškinimus ir padaryti išvadas, vadovaudamasis buvusių įvykių logine seka ir vertindamas, ar šalies nurodytos aplinkybės galėjo egzistuoti konkrečiu atveju, ar jos tikėtinos esamoje situacijoje. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad atsakovė nėra labdaringa organizacija – ji pelno siekianti bendrovė ir paslaugas teikia tik už užmokestį. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji, gavusi iš atsakovės informaciją apie galimybes įsidarbinti (duomenys neskelbtini), už šią paslaugą atsakovei sumokėjo – yra logiška ir turėjo būti vertinama, atsižvelgiant į atsakovės veiklą, įmonės tipą, konkurencingumą ir siekimą išgyventi rinkoje.
1.3. Atsakovė ieškovei siūlė įdarbinimo paslaugą – nors šio fakto neapiformino sutartimi, todėl atsakovė turėtų prisiimti atsakomybę už ieškovės patirtas išlaidas, vykdant atsakovės nurodymus, nes jos patirtos atsakovei netinkamai ir nerūpestingai įvykdžius savo pažadus. Atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, teikdama nepagrįstą informaciją apie darbo vietas, dirbti ją išsiuntė į nesamą darbo vietą, neatsižvelgė argumentus, jog ji negalinti dirbti su šaldyta mėsa, dėl to pagal atsakovės pasiūlymus jos gauti (duomenys neskelbtini) darbai jai buvo netinkami ir ji patyrė tik išlaidas. Atsakovė ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis – nors teismo posėdžio metu pažadėjo, kad pateiks informaciją apie laisvas darbo vietas, jos pageidaujamuose darbuose, tačiau faktiškai slapstosi jai atvykus į atsakovės biurą.
1.4. Atsakovė privalo atlyginti visus jos patirtus nuostolius, nes būtent juos patyrė tik dėl atsakovės neatsakingumo, nerūpestingumo ir piktnaudžiavimo, o pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir jos vykdymo. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
15. Ieškovė, nurodžiusi, kad su atsakove susitarė dėl įdarbinimo užsienyje paslaugų suteikimo, byloje įrodinėjo, kad atsakovei netinkamai suteikus paslaugas ji - ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovė, pripažindama faktą, jog ieškovei buvo suteikta informacija apie darbdavį užsienyje, neigia šalių sutartinius santykius.
16. CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Civilinio kodekso XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma.
17. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Byloje nėra pateikta rašytinė sutartis, kurios pagrindu ieškovei atsakovė suteikė informaciją apie darbo pasiūlymą, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus žodinis šalių susitarimo aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-394/2013; kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė, pasinaudojusi atsakovės suteikta konsultacija, nuvyko, apsigyveno ir įsidarbino užsienyje, tačiau teismas sprendė, kad šie įrodymai nepatvirtina, jog šalys susitarė dėl atlygintinų tarpininkavimo įdarbinant paslaugų suteikimo, bei kad už ieškovės patirtas išlaidas yra atsakinga atsakovė. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, neištyrė ir netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ir vertino, kokius veiksmus atliko atsakovė ieškovės naudai, koks šių veiksmų sąsajumas su ieškovės įrodinėjama paslaugų teikimo sutartimi – įdarbinimo užsienyje paslauga.
20. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „A.“ turi teisę vykdyti tarpininkavo įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius užsienyje paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikia nemokamai. Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas, todėl atlygio gavimas už suteiktas tarpininkavo įdarbinant paslaugas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
21. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė prisiėmė įsipareigojimus suteikti su drabužių valymo, pakavimo paslaugomis susijusią darbo vietą. Nors ieškovės siekis užsienio valstybėje buvo gauti darbo vietą, nesusijusią su darbu šaltomis ir drėgnomis darbo sąlygomis, tačiau byloje nėra ginčo, kad ieškovė, gavusi darbo pasiūlymą su jame pateikta informacija apie darbdavį, darbo pobūdį, vežėją, pasitinkančius asmenis ir jų kontaktus, apgyvendinimo sąlygas, išvyko į užsienio valstybę ir darbo sutartį sudarė ne su pasiūlyme įvardintu asmeniu, bet su (duomenys neskelbtini).
22. Minėta, kad byloje nėra pateikta rašytinė sutartis, kurios pagrindu ieškovei atsakovė suteikė informaciją apie darbo pasiūlymą, taip pat nėra ir rašytinių įrodymų apie ieškovės atsakovei sumokėtas sumas. Iš ieškovei pateikto darbo pasiūlymo turinio nustatyta, kad jame yra aiškiai nurodomas darbdavys – (duomenys neskelbtini), darbdavio adresas, darbo pobūdis, pateiktos darbuotojo apgyvendinimo sąlygos. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovė suteikė ieškovei informaciją apie galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste esančiame mėsos kombinate, dešrelių pakuotoja, tačiau nesudarius sutarties, nebuvo pradėtos įdarbinimo procedūros – atsakovė nederino nei su galimu darbdaviu, nei su ieškove jokių darbo ir darbo sutarties sąlygų.
23. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pasinaudojo atsakovės konsultacija, tačiau byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys būtų susitarę dėl suteikiamų ieškovei paslaugų apimties, rezultato ar atsakovės atsakomybės už galutinio rezultato pasiekimą, ar paslaugų atlygintinumo. Ieškovė nepateikė leistinų įrodinėjimo priemonių, kad sumokėjo atsakovei atlygį už sutarties vykdymą. Nors ir teigė, kad sutartis buvo sudaryta raštu ir įmokėtos pinginės sumos, tačiau tiek bylos medžiaga, tiek logiškai nepagrindė savo sprendimo iš atsakovės nereikalauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų. Šios nutarties 21 punkte minėta, kad ieškovės siekis buvo gauti darbą, nesusijusį su darbu šaltomis ir drėgnomis darbo sąlygomis, tačiau ieškovė, gavusi informaciją apie darbdavį, kuris neatitiko ieškovės keliamų sąlygų dėl darbo pobūdžio, pasinaudojo tik atsakovės suteiktais duomenimis apie vežėją ir apgyvendinimo sąlygomis užsienio valstybėje. Nuvykusi į užsienio valstybę, ieškovė savarankiškai pasirinko darbdavį, darbo pobūdį, su juo susitarė dėl darbo sąlygų, už pervežimo ir apgyvendinimo paslaugas atsiskaitė su jas suteikusiais asmenims.
24. Byloje ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jos apmokėtas pervežimo į (iš) užsienio valstybę, apgyvendinimo joje paslaugas, taip pat ir užsienio valstybėje esančio darbdavio neišmokėtą darbo užmokestį. Vertindama šias ieškovės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog tiek pervežimo, tiek apgyvendinimo paslaugų atsakovė neteikė, taip pat ieškovės ir atsakovės nesiejo darbo santykiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina šalių sutartinius santykius ir galimą atsakovės sutartinę atsakomybę.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties sudarymą, aiškinimą ir sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Pažymėtina, kad byloje esant duomenimis, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 procentų, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteista 13,20 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos naikinama (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (tame tarpe ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos, CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl dėl jų atlyginimo nespręstina.
28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 4,90 Eur, tačiau esant duomenimis, kad ieškovei 2019 m. birželio 20 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokama 100 procentų, šios išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 13,20 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.