- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- 2-1003-950/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15775-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- UAB „A.“
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. 2019-02-11 patikslintą ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. R. 2019-02-11 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „A.“ - 2401,04 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė A. R. 2019-02-11 pateiktame patikslintame ieškinyje, taip pat papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškojo darbo užsienyje, susijusio su drabužių pakavimu. Pastebėjo skelbimą žurnale „Savaitė“, kad UAB „A.“ teikia įdarbinimo užsienyje paslaugas. Telefonu susisiekė su minėtos įmonės vadovu V. B.. Pastarasis patikino, kad yra laisva drabužių pakuotojo darbo vieta, pakvietė ją atvykti pokalbiui. 2018-02-06 ji atvyko į UAB „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). V. B. patvirtino, kad yra jai tinkanti darbo vieta Vokietijoje. Įdarbinimo paslaugos kaina yra 300,00 Eur, taip pat yra 100,00 Eur mokestis už kelionę į Vokietiją. Atsakovo vadovas jai paaiškino visas darbo sąlygas, jai jos tiko. Nurodė, kad darbo pradžia bus kovo mėn. 1 d., o vasario mėn. viduryje ji privalės nuvykti į Vokietiją. V. B. užpildė įdarbinimo sutartį, kurioje ji pasirašė. Sumokėjo už įdarbinimo paslaugas ir kelionę - 400,00 Eur. Nei įdarbinimo sutarties kopija, nei pinigų priėmimo kvitas, jai išduotas nebuvo. Vėliau atsakovo vadovas paskambinęs telefonu informavo, kad jai pažadėta darbo vieta jau užimta, pažadėjo surasti kitą darbo vietą. 2018 m. gegužės mėn. V. B. pasiūlė jai darbo vietą mėsos fabrike. Tikino, kad tai nebus darbas su šaldyta produkcija, kadangi ji tokio pobūdžio darbo dirbti negali. Ji pasitikrino sveikatą, išsiėmė būtinas medicinines pažymas. Atsakovo vadovas ją įtikinėjo, kad darbas tikrai nebus su šaldyta produkcija, todėl ji sutiko su šiuo nauju darbo pasiūlymu. V. B. užpildė reikalingus dokumentus, jai padavė lapą su užrašu „Darbo pasiūlymas“, kuriame buvo nurodyta informacija apie darbdavį, darbo sąlygos ir t.t. Nurodė, kad Vokietijoje ją pasitiks A. ir A., jie pasirūpins jos apgyvendinimu, įdarbinimu ir kt. Taip pat ji iš V. B. gavo dar vieną popieriaus lapą, kuriame buvo nurodyti kontaktiniai A. ir A. telefonai, adresai, transporto kompanijos telefono numeris. 2018-05-13, naktį, atsakovo vežėjas ją pristatė į Vokietiją, į Niurnbergo miestą. Už kelionę ji sumokėjo vežėjui 100,00 Eur. Jos niekas nepasitiko, turimais kontaktiniais telefonais su nieko nepavyko susisiekti. Tik ryte atvyko rusiškai kalbanti moteris, nusivežė ją į biurą, kuriame ji laukė A. Minėta moteris bandė ją įkalbėti įsidarbinti jos įmonėje, tačiau ji nurodė, kad lauks A. ir dirbs pas jį. Dėl to nurodyta moteris susinervino, suplėšė jos turėtus dokumentus. A. atvyko apie 19.00 val., suklijavo suplėšytus dokumentus. Pasijuokė, kad jos turimi dokumentai nėra skirti įdarbinimui. Nurodė, kad reikės pasirašyti vokišką darbo sutartį, kad visus dokumentus jis sutvarkys. Vėliau ją nuvežė į trijų kambarių butą, apgyvendino su kitais asmenimis. Už buto nuomą A. iš jos paėmė 330,00 Eur. Aleksas 2-3 dienas tvarkė būtinus formalumus, susijusius su mokesčiais, banko sąskaitos atidarymu ir pan. 2018-05-19 jie kartu nuvyko į darbo vietą - mėsos fabriką. Pasirašė darbo sutartį - „Leiharbeievertrag“, kitus dokumentus. Dokumentai buvo surašyti vokiečių kalba, ji jų nesuprato, A. vertė juos, tačiau ar teisingai - ji nežino. 2018-05-22 ji pradėjo dirbti mėsos fabrike. Tuomet paaiškėjo, kad dirbti reikės su šaldyta produkcija. Tokio pobūdžio darbo ji niekada nenorėjo, tokio darbo dirbti netgi negali. Neturėdama jokios kitos išeities ji pradėjo dirbti. Po dviejų savaičių A. pasakė, kad ji dirba blogai, perkėlė ją dirbti į kitą cechą. Jokio atlyginimo už atliktą darbą ji negavo. 2018-06-12 A. jai liepė parašyti prašymą būti atlestai iš darbo, nes ji dirba blogai. Ji taip ir padarė. Paprašė, kad su ja būtų atsiskaityta. A. nurodė, kad ji neturi banko sąskaitos, todėl jai priklausantis darbo užmokestis bus pervestas į jo, t.y. A., sąskaitą, o vėliau jis pinigus persiųs jai. Ji pasirašė kur reikia ir 2018-06-14 su tuo pačiu vežėju grįžo į Lietuvą. Už parvežimą vėl sumokėjo 100,00 Eur. Su A. bandė susisiekti kelis kartus telefonu, tačiau nesėkmingai. 2018-06-18 ji paskambino atsakovui UAB „A.“ ir pareiškė pretenzijas, kad buvo apgauta, įdarbinta ne tokiomis sąlygomis kaip žadėta, pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus ir sumokėti negautą atlyginimą. UAB ‚A.“ į minėtas pretenzijas nereagavo, jokių pinigų jai negrąžino. Laiko, kad UAB „A.“ privalo jai grąžinti sumokėtus 400,00 Eur už įdarbinimo paslaugas, 200,00 Eur sumokėtus už nuvykimą į Vokietiją ir grįžimą atgal, 330,00 Eur sumokėtus už apgyvendinimą Niurnbergo mieste, taip pat negautą atlyginimą 1385,54 Eur. Taip pat, atsakovas turi sumokėti patirtas išlaidas už medicininę pažymą, kelionės išlaidas už vykimą iš (duomenys neskelbtini) į Kauną ir atgal, visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė E. G. teisiniais argumentais pagrindė patikslintame ieškinyje A. R. išdėstytas faktines aplinkybes ir prašė visus jos ieškinio reikalavimus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „A.“ 2019-02-25 pateikė atsiliepimą į ieškovės A. R. patikslintą ieškinį. Nurodė, kad su jo atžvilgiu pareikštais reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad iš tiesų ieškovė 2018 m. vasario mėn. kreipėsi į UAB „A.“ ir prašė suteikti jai konsultacija kur, į kurią šalį, jai būtų geriau išvykti, kur ji galėtų įsidarbinti ir kokio pobūdžio darbą dirbti. Jai buvo suteikta išsami, neatlygintina konsultacija. Ko pasėkoje ieškovė paprašė padėti susirasti darbdavį, kuris ją galėtų įdarbinti Vokietijoje arba Olandijoje, gamykloje, fabrike arba sandėlyje pakuotoja, fasuotoja, prekių rūšiuotoja. Ieškovė UAB „A.“ lankėsi keletą kartų, jai nuolat netiko pateikiama informacija apie įsidarbinimo užsienyje galimybes. 2018 m. gegužės mėn. ieškovei buvo tik pateikta informacija apie galimybę įsidarbinti Vokietijoje, Niurnbergo mieste esančiame mėsos kombinate, dešrelių pakuotoja. UAB „A.“ tik suteikė ieškovei A. R. informaciją (darbdavio pasiūlymą), tačiau ne tarpininkavo ieškovei dėl įsidarbinimo konkrečioje darbovietėje ir nederino nei su galimu darbdaviu, nei su ieškove jokių darbo ir darbo sutarties sąlygų. Atsakovas UAB „A.“ raštu suteikė tik turimą informaciją (darbdavio pasiūlymą) apie laisvą vietą užsienyje pagal ieškovės pateiktą prašymą ir jos nurodytus kriterijus. Ieškovė gavusi pateiktą informaciją iš UAB „A.“ išvyko. UAB „A.“, priešingai nei teigia ieškovė, nebuvo sudariusi jokios sutarties su ieškove ir atitinkamai nėra reikalavusi ar priėmusi jokių mokėjimų už suteiktą informaciją. Todėl atsakovas negali nešti atsakomybės dėl asmeninių ieškovės priimtų sprendimų ir veiksmų. Neatitinkančius tikrovės laiko ieškovės teiginius, kad ji UAB „A.“ sumokėjo 400,00 Eur. Pažymi, kad UAB “A.” veikdama kaip įdarbinimo tarpininkavimo agentūra, įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas savo klientams teikia neatlygintinai. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju, su ieškove net nebuvo sudaryta jokia sutartis, todėl ieškovę bei atsakovą nesaisto jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Nesant tarp ieškovės ir atsakovo prievolinių teisinių santykių, atsakovas niekada nereikalavo ir nepriėmė jokio mokėjimo iš ieškovės. Atsakovas pažymi, kad ieškovė savo asmenine valia pasinaudojo UAB „A.“ gauta informacija apie laisvą darbo vietą ir savanoriškai nuvyko į Vokietiją. Nuvykusi pateiktame darbo pasiūlyme nurodytu adresu ir susitarusi su darbdaviu, ji tiesiogiai susitarė dėl darbo vietos ir sąlygų, ko pasėkoje buvo įdarbinta Vokietijos įmonėje bei apgyvendinta. Taigi šiuo atveju, ieškovė veikė savo rizika, nieko neverčiama, laisva valia pasinaudojusi nemokamai jai suteikta informacija. Be to, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos, prašomos priteisti pinigų sumos yra nepagrįstos jokiais dokumentais (kvitais, sąskaitomis ar pan.). Dėl visų šių aplinkybių, atsakovo nuomone, ieškovės A. R. patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „A.“ atstovas - vadovas V. B. papildomai paaiškino faktines aplinkybes ir prašė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinėje byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad 2003-03-24 buvo įsteigta UAB „A.“ (b.l. 83, 91-107). Nurodytos įmonės pagrindinė veikla - tarpininkavimas įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius užsienyje. Pradžioje UAB „A.“ buvo išduotos teisę minėtą veiklą vykdyti būtinos licencijos (b.l. 84-87, 91-107). Vėliau, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, UAB „A.“ toliau vykdė analogišką veikalą - tarpininkavo įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius užsienyje, ką tiesiogiai liudija Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-03-22 raštas (b.l. 136).
Civilinėje byloje pateikta savaitraščio „Savaitė“ kopija liudija, kad minėtame leidinyje UAB „A.“ patalpino skelbimą su darbo pasiūlymais Vokietijoje, Olandijoje, Anglijoje, Graikijoje, Kipre (b.l. 59-60).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog būtent pamačiusi minėtą skelbimą dėl galimybės įsidarbinti užsienyje į atsakovą UAB „A.“ 2018 m. vasario mėn. kreipėsi ieškovė A. R.. Tarp ieškovės ir atsakovo taip pat nėra ginčo dėl to, kad A. R. lankėsi atsakovo UAB „A.“ biure, adresu (duomenys neskelbtini), ne vieną kartą, taip pat, kad būtent iš atsakovo vadovo V. B. ji gavo rašytinius dokumentus - UAB „A.“ vizitinę kortelę (b.l. 8), darbo pasiūlymą (Job offer) (b.l. 6) ir informacinį lapą, kuriame nurodyta kontaktinė informacija: adresas ((duomenys neskelbtini)); pasitinkantys asmenys (A. ir A.) bei jų telefonų numeriai; vežėjas („(duomenys neskelbtini)“) (b.l. 187). Kadangi nei viena iš šalių minėtų aplinkybių neginčijo, jos laikytinos ginčo šalių pripažintomis ir visiškai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.).
Ieškovės A. R. kartu su patikslintu ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai neginčijamai liudija, kad:
2018-05-13 jai buvo suteikta galimybė gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2 aukštas, (duomenys neskelbtini), Vokietija (b.l. 64);
tą pačią dieną (2018-05-13) ji sumokėjo 330,00 Eur sumą pagal kvitą Nr. 501 už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2018-05-13 iki 2018-06-13 (b.l. 62);
2018-05-18 Vokietijos federalinė centrinė mokesčių tarnyba suteikė A. R. asmeninį identifikacinį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 66);
A. R. 2018-05-22 sudarė su (duomenys neskelbtini) laikinojo darbo sutartį (b.l. 73-80), pagal kurią ji buvo priimta dirbti nuo 2018-05-22 pagalbiniu darbuotoju gamybos sektoriuje (nurodytos sutarties III dalies 1 p., IV dalies 1 p.).
Ieškovė A. R. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018-06-14 ji grįžo į Lietuvą nutraukusi darbo santykius Vokietijoje, už išdirbtą laiką negavusi jai priklausančio darbo užmokesčio.
Ieškovė A. R. įrodinėjo, kad sudarė susitarimą su UAB „A.“ dėl įdarbinimo Vokietijoje, už tai sumokėjo 400,00 Eur sumą, vykdė jai įmonės vadovo V. B. duotus nurodymus, nuvyko į Niurnbergo miestą ir ten 1 mėn. išdirbo mėsos fabrike, vėliau buvo atleista, negavusi darbo užmokesčio grįžo į Lietuvą.
Atsakovas UAB „A.“ atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus įrodinėjo, kad jokių įdarbinimo paslaugų ieškovei nesuteikė, nebuvo dėl to su ja sudaręs jokio rašytinio susitarimo, su jokiu darbdaviu Vokietijoje dėl ieškovės įdarbinimo nebuvo susisiekęs, A. R. tik konsultavo apie įdarbinimo užsienyje galimybes, suteikė jai informaciją apie darbo vietą (žodžiu ir raštu), o ieškovė tokia informacija pasinaudojo asmeniškai, savo rizika ir dėl savo pačios veiksmų patyrė žalą, kurios atlyginti pareigos neturi.
Visa tai liudija, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to: suteikė atsakovas UAB „A.“ įdarbinimo užsienyje paslaugas ieškovei A. R. ir turi atsakyti dėl netinkamos tokių paslaugų kokybės, ar nesuteikė tokių paslaugų ir neturi atsakyti dėl ieškovės A. R. asmeniškai atliktų veiksmų įsidarbinant Vokietijoje.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė A. R. iš atsakovo UAB „A.“ vadovo V. B. gavo darbo pasiūlymą (Job offer) (b.l. 6) ir informacinį lapą (b.l. 187). Atsakovo vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tai standartinė informacija apie kiekvieną darbo pasiūlymą, ji suteikiama kiekvienam asmeniui, kad šis galėtų laisvai įvertinti informaciją ir apsispręsti - tinka jam šis darbo pasiūlymas ar netinka. V. B. taip pat paaiškino, kad tik asmeniui nurodžius, jog darbo pasiūlymas jam yra priimtinas, yra pasirašoma standartinė Tarpininkavimo įdarbinant paslaugų sutartis (pavyzdinė jos forma buvo pateikta 2019-03-08 parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 122-123)) ir tik tuomet pradedamos įdarbinimo procedūros - susisiekiama su darbdaviu, siunčiami būsimo darbuotojo duomenys ir t.t. Atsakovo atstovo teigimu, su ieškove toks susitarimas nebuvo sudarytas, gavusi darbo pasiūlymą, ji daugiau nepasirodė, jokie faktiniai veiksmai dėl jos įdarbinimo Vokietijoje atlikti nebuvo.
Tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas. Remiantis minėto teisės akto nuostatomis tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos siekiant padėti darbo ieškantiems asmenims susirasti tinkamą darbą, o darbdaviams - tinkamų darbuotojų (Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 30 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 30 str. 4 d. 2 p., tarpininkavimo įdarbinant paslaugas darbo ieškantiems asmenims nemokamai, be kita ko, teikia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai. Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, 7 str. 1 d. nustatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas.
Nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos visetas (ginčo šalių paaiškinimai; rašytiniai duomenys) liudija, kad UAB „A.“ konsultavo ieškovę A. R. dėl galimybės įsidarbinti užsienyje, pateikė jai rašytinį darbo pasiūlymą (Job offer) ir suteikė kitą reikšmingą informaciją (nurodė kontaktinius asmenis Vokietijoje; jų telefono numerius; vežėją) apie darbo vietą Vokietijoje (b.l. 6, 187). Tik informavimo ir konsultavimo paslaugų ieškantiems darbo asmenims teikimą numato ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 27 str. ir 28. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas, atsakovo pateiktas ieškovei, darbo pasiūlymas (Job offer) (b.l. 6) buvo personalizuotas - tai yra skirtas konkrečiai tik A. R.. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog darbo pasiūlyme (Job offer) (b.l. 6) jau buvo atspausdintas ieškovės vardas ir pavardė, nurodytas nuomos mokesčio dydis (330,00 Eur), kontaktiniai asmenys (sutampantys su informaciniame lape (b.l. 187) nurodyta kontaktine informacija), jų telefono numeriai ir kt. Ieškovė gavusi minėtą darbo pasiūlymą (Job offer) jame pasirašė (b.l. 6). Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių, jog šis neatlygintinis informavimas/konsultavimas peraugo į tiesioginį įdarbinimo paslaugų teikimą, t.y. sutartinių santykių, sukuriančių šalims tam tikras teises ir pareigas, buvimą (Lietuvos Respublikos CK 6.154 str. 1 d.), nors būtent sutartinių prievolių pažeidimu ieškovė grindžia savo 2019-02-11 pateiktą patikslintą ieškinį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta ieškovės ir atsakovo pasirašyta Tarpininkavimo įdarbinant paslaugų sutartis, nėra jokių netiesioginių įrodymų, liudijančių tokios sutarties sudarymą, sutartinių įdarbinimo santykių tarp šalių egzistavimą. Atsakovo pateiktame sudarytų tokio pobūdžio sutarčių registro išraše nėra įtrauka Tarpininkavimo įdarbinant paslaugų sutartis sudaryta su ieškove A. R. (b.l. 195-197). Kad atsakovas tik konsultavo/teikė informaciją ieškovei, o jos įdarbinimo Vokietijoje neorganizavo liudija ir tai, kad darbo pasiūlyme (Job offer) buvo nurodytas darbdavys - (duomenys neskelbtini) (b.l. 6), tačiau Vokietijoje ieškovė laikinojo darbo sutartį pasirašė ne su juo, o su visai kitu juridiniu asmeniu - (duomenys neskelbtini) (b.l. 73-80), vėliau dirbo minėto darbdavio kontroliuojama, buvo jo atleista. Būtent (duomenys neskelbtini) su A. R. galimai neatsiskaitė nutrūkus darbo santykiams. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovą UAB „A.” su (duomenys neskelbtini) siejo kokie nors bendradarbiavimo santykiai, kad atsakovas turėjo galimybę įdarbinti pas minėtą darbdavį darbuotojus iš Lietuvos, kad pas minėtą darbdavį jis įdarbino ieškovę A. R..
Byloje pateikti faktiniai duomenys ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė A. R., pasinaudojusi ieškovo konsultacijomis bei raštu suteikta konkrečia (personalizuota) informacija (t.y. darbo pasiūlymu (Job offer) (b.l. 6)), asmeniškai 2018 m. gegužės mėn. vyko į Vokietiją, Niurnbergo miestą, asmeniškai sudarė laikinojo darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), asmeniškai nuomojosi butą iš Vokietijoje veikiančio asmens, vieną mėnesį dirbo mėsos kombinate. Ieškovės pateiktuose, jos darbo santykius Vokietijoje, liudijančiuose dokumentuose nėra jokių nuorodų ar užuominų, kad A. R. įdarbinimas vyko tarpininkaujant būtent UAB „A.“, atsakovui kokius nors jos duomenis perdavus tiesiogiai (duomenys neskelbtini) ar kitam asmeniui.
Be to, atsakovė A. R. prašydama priteisti iš UAB „A.” 400,00 Eur sumą (tariamai sumokėtą už įdarbinimo paslaugas ir kelionę į Vokietiją) nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad ji sumokėjo UAB „A.“ 300,00 Eur sumą už jos įdarbinimą Vokietijoje ir 100,00 Eur sumą už kelionę į minėtą valstybę (pvz. išrašą iš banko sąskaitos, liudijantį, kad prieš vykstant į UAB „A.“ biurą ji išgrynino panašią pinigų sumą; ar pan.). Šis faktas yra konstatuotas ir Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Veiklos skyriaus 2018-07-10 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 148-150), taip pat Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2018-08-01 nutarime atmesti skundą. Dėl ieškovės patirtų (ir prašomų priteisti) kitų išlaidų (200,00 Eur sumokėtus už nuvykimą į Vokietiją ir grįžimą atgal; 330,00 Eur sumokėtus už apgyvendinimą Niurnbergo mieste), taip pat negauto atlyginimo (1385,54 Eur), atsakingu atsakovas UAB “A.” negali būti laikomas, nes pastarajam suteikus ieškovei informaciją apie darbo vietą Vokietijoje, visus sprendimus, susijusius su vykimu į Vokietiją, gyvenimu ten, darbo sutarties pasirašymu bei darbo funkcijų vykdymu, priėmė išimtinai pati A. R., taip tik savo aktyviais veiksmais sukurdama sau tam tikras teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos CK 1.63 str. 1 d.). Faktinės aplinkybės, kad ieškovė Vokietijoje galimai dirbo prastomis darbo sąlygomis, buvo atleista darbdavio iš darbo, galimai su ja nebuvo atsiskaityta, neleidžia konstatuoti, kad dėl to yra atsakingas UAB “A.”, nes atsakovui suteikus ieškovei reikšmingą informaciją (atlikus jos informavimo/konsultavimo veiksmus), jų tarpusavio santykiai nutrūko, o visus kitus veiksmus A. R. atliko savarankiškai.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais, teismas sprendžia, kad ieškovės A. R. 2019-02-11 patikslintas ieškinys yra niekuo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos CK 178 str., 185 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Atmetus ieškovės A. R. patikslintą ieškinį, iš jos atsakovo UAB „A.“ naudai turėtų būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių duomenų, liudijančių UAB „A.“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (taip pat ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos), atmetus 2019-02-11 patikslintą ieškinį, nėra priteistinos. Atsižvelgiant į tai, jokios bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje tarp šalių nėra paskirstomos.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė 13,20 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovės patikslintą ieškinį atmetus, visos nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės A. R. (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškovės A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2019-02-11 patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 13,20 Eur (trylika eurų ir 20 ct.) (Nurodyta suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas: 5660)).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.