Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-150-1048/2020

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-02-06
Bylos Nr.: 1-150-1048/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03363-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Aušra Diržienė
Kaltinamasis: M. V.
Advokatai: Adomas Jonauskas

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
2.12.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-150-1048/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03363-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam M. V., jo gynėjui advokatui Adomui Jonauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas:

1. 2002 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi įstatymo redakcija), bei pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 200 Lt vertės turto konfiskavimu; Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 31 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, turto konfiskavimas panaikintas; 2003 m. rugpjūčio 26 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

2. 2005 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2 metų laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi paleistas iš pataisos namų lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2006 m. gruodžio 12 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje;

3. 2009 m. kovo 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams; 2011 m. gruodžio 13 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje;

4. 2011 m. rugpjūčio 9 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir bausmės subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014 m. vasario 25 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

5. 2014 m. liepos 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2014 m. spalio 10 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;

6. 2018 m. spalio 4 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2019 m. lapkričio 14 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; teistumai neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,50 promilių neblaivumas, o būtent:

2020 m. sausio 22 d., 23 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0089 nustatytas 1,92 promilės girtumas, vairavo L. R. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, jog 2020-01-22 su žmona ir posūniu iš namų Anykščių rajone automobiliu „Opel Astra“ nuvažiavę į kapines Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini). Sutvarkius reikalus kapinėse, žmona paprašė užsukti pas jos seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą. M. V. paaiškino svečiuose alkoholio nevartojęs, tačiau po to sesers vyras paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) miestelį, įpylė į jo automobilį kuro ir jie išvažiavo. Grįžus sesers vyras pasiūlė išgerti ir jis neatsisakė, išgėrė 6 taureles po 50 gramų, jautėsi neblaivus, bet vairuoti automobilio ir važiuoti namo tą vakarą neketino. Vėliau, kaltinamojo teigimu, sesers vyras neblaivus tapo agresyvus, ėmė žodžiu užgaulioti jo žmoną, todėl ją gindamas, parvertė sesers vyrą ant sofos ir tuomet jo rankoje pastebėjo kažkokį stalo įrankį – peilį ar šakutę, tiksliai nepamenantis. Tuomet, norėdamas išvengti konfliktų, su žmona ir posūniu išbėgo iš namų, sėdo į automobilį, ketindami važiuoti namo. Tačiau nuvažiavus apie 3-4 kilometrus, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. M. V. parodė automobilį vairavęs neblaivus ir neįgijęs teisės vairuoti. Suprato negalėjęs vairuoti, tačiau išvažiavo nenorėdamas primušti giminaičio. Automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2020 m. sausio mėnesį, iškeitęs jį į savo turėtąjį „Saab“, keitė su vaikinu, vardu L., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), su kuriuo surašė laisvos formos apsikeitimo sutartį (turi namuose), taipogi apsikeitė ir automobilių dokumentais. Jis įgyto automobilio savo vardu neperregistravo, nes Anykščių rajone „Regitra“ dirba tik trečiadieniais ir jis nespėjo to padaryti. Jis automobilį įsigijo sau vairuoti, kadangi gyvena kaime, iš jo susisiekimas viešuoju transporto yra sudėtingas. Anksčiau nebuvo baustas už vairavimą apsvaigus, tik neturint teisės vairuoti transporto priemones, už ką paskirtas baudas moka iki šiol, įsiskolinimas likęs 500 eurų. Suprato, kad kėlė pavojų aplinkiniams, nes neblaivus vairavo automobilį, neturėdamas teisės jį vairuoti, o atvažiavo automobiliu apie 150 km atstumą iš Anykščių rajono į Akmenės rajoną. Savo poelgį vertina labai blogai, tačiau taip pasielgė nenorėdamas smurtauti prieš giminaitį, kitos išeities susiklosčiusioje situacijoje, teigia, nematęs. Iki teismo posėdžio dirbo (duomenys neskelbtini) (3 mėnesių bandomąjį laikotarpį) pjūklininku, gaudavo 1200 Eur atlyginimą.

Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, M. V. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta sekančiais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2020-01-23 apžiūros protokolas su priedu (fotolentele), kuriuo užfiksuota įvykio vieta – važiuojamoji kelio dalis (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis po apžiūros išvežtas saugoti į automobilių saugojimo aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime (b. l. 29–35);

2020-01-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo paimti dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-23 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, po apžiūros dokumentai pridėti prie bylos (b. l.37–38);

2020-01-23 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės Eglės Černikevičiūtės tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, jog 2020-01-22 apie 23 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas teisės vairuoti transporto priemones neturintis M. V., vairavęs išregistruotą, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui dviem patikrinimais nustatytas atitinkamai 1,97 ir 1,92 promilės girtumas. Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, vairuotojas sulaikytas ir pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę (b. l. 1);

2020-01-23 Telšių AVPK Akmenės r. PK reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Klusio tarnybiniu pranešimu, be kita ko, užfiksuota, jog sustabdytame automobilyje „Opel Astra“, kartu su M. V. važiavusi pastarojo žmona A. V. parodė tądien su vyru svečiavęsi (duomenys neskelbtini), pas pažįstamus U., kur vyko išgertuvės. Išgertuvių metu jos sutuoktinis susipyko su U. ir jiedu su vyru nusprendė išvažiuoti į Aukštelkės kaimą, Šiaulių rajone, tačiau buvo sustabdyti policijos pareigūnų. A. V. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,03 promilės girtumas (b. l. 9).

2020-01-22 neblaivumo nustatymo aktas, kuris patvirtina, kad M. V. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmuoju tikrinimu 23 val. 37 min. nustatytas 1,97 promilės, antruoju tikrinimu 23 val. 59 min. – 1,92 promilės neblaivumas (b. l. 43–46). 2020-01-22 sprendimu vairuotojas nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 47), automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės aprašu apžiūrėtas (b. l. 48–49) ir tos pačios dienos transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 21 perduotas nugabenti į Krucių kaimą, Mažeikių rajone (b. l. 50);

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2019-09-26 pranešta apie automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausiusio (duomenys neskelbtini) pardavimą L. O. (b. l. 41), ką patvirtina ir prie bylos pridėta 2019-09-26 minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Naujas automobilio savininkas nuo 2019-09-26 įregistruotas L. R..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jo kaltę vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio patvirtina ir visuma kitų, aukščiau išvardintų įrodymų, kurių pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis M. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,92 ‰ promilės neblaivumas, t. y. daugiau negu 1,51 ‰ promilės alkoholio. Tokiu būdu kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Įvertinus tai, jog kaltinamasis žinojo, kad draudžiama transporto priemonę vairuoti neblaiviam, suvokė esąs apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būklės vairavo automobilį, darytina išvada, kad tokie jo veiksmai buvo tyčiniai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje transporto priemonės vairavimas neblaiviam pripažįstami tyčiniais veiksmais.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, veika tyčinė, baigta. Kaip paaiškino M. V., pastarąjį 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį iki teismo posėdžio dienos 2020-01-24 jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kaltinamasis nuo 2010-05-24 niekur nedirba (b. l. 86); darbo biržoje registruotas nuo 2019-11-18 (b. l. 87). Duomenų apie kaltinamojo psichikos ar priklausomybės ligas byloje nėra. Kaltinamasis teistas 6 kartus už vagystes, plėšimus ir kitas nusikalstamas veikas, beveik už visas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus tik keliems mėnesiams, kai buvo paleistas iš pataisos namų 2019-11-14, kur atliko 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. V. 8 kartus baustas administracine tvarka, iš kurių net 4 kartus per 3 mėnesių laikotarpį 2015 metais už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, už kurias paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 80–85). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti, jo atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro ir toliau nusikalsta. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurio terminas nustatytinas maksimalus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme M. V. išbūtas laikas nuo 2020-01-23 00 val. 02 min. iki 2020-01-24 13 val. 00 min., ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – 2 arešto paras (b. l. 88,106).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2010 m. kovo 8 d. Nr. 2K-103/2010, 2013 m. lapkričio 12 d. 2K-431/2013, 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014 ir kt.). Be to, vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio klausimui dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, svarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, jog M. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,92 promilės girtumas, motorinę transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokios nėra įgijęs, anksčiau keturis kartus baustas administracine tvarka už vairavimą neturint šios specialiosios teisės, paskirtų baudų nesumokėjęs, yra pagrindas paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 metų šios priemonės taikymo terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 2 dalis).

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2008 m. lapkričio 4 d. Nr. 2K-339/2008, 20011 m. lapkričio 15 d. Nr. 2K-463/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti savaime laikomas priemone, kuri varžo nusikaltimą padariusio asmens ar kitų asmenų teises labiau negu reikia, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra L. R.. Nors teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad minėtą automobilį įsigijo iš pažįstamo L. R., iškeisdamas jį į savo turėtąjį, tačiau nespėjo automobilio užregistruoti savo vardu, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė, byloje taip pat nėra tokių duomenų. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – L. R.. Šiuo atveju nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą konfiskuoti L. R. priklausantį automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „Opel Astra TDI“, pagaminto 2000 metais, vidutinė kaina Lietuvoje yra 890 Eur (su PVM). Tačiau, kaip matyti iš įmonės veiklos aprašymo jos internetinėje svetainėje, įmonės nustatytos kainos yra tik orientacinės ir nustatomos vertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Tuo tarpu prie bylos pridėtoje automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-26 pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio kaina nurodyta 400,00 Eur. Pažymėtina, kad kaltinamasis teismo posėdžio nurodė, kad minėto automobilio vertė yra 300,00 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad proporcinga konfiskuotino automobilio vertė yra 400,00 Eur, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 400,00 Eur

Pradėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina (b. l. 107).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2020-01-23 transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 21 nuvežtas saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, ir automobilio dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-23 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, grąžintini savininkui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. V. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, jį atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, M. V. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 23 d. 00 val. 02 min. iki 2020 m. sausio 24 d. 13 val. 00 min., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 2 (dvi) arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, M. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 400,00 Eur (keturis šimtus Eur).

Kaltinamajam M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 23 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu Nr. 21 nuvežtą saugoti į aikštelę Mažeikių rajone, Krucių kaime, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį grąžinti savininkui L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

M. V. išaiškintina, kad: nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino atvykti į pataisos įstaigą pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja Aušra Diržienė