- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 2-1538/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Buitrema“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Buitrema“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Buitrema“ direktoriaus M. Š. ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Buitrema“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Buitrema“ ir taikė laikinąsias apsaugos priemonės, kurios galiojo iki nutarties iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, t. y. iki 2011 m. vasario 18 d.
2011 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB ,,Buitrema“ iškelta restruktūrizavimo byla, jos administratoriumi paskirtas UAB ,,Pajūrio administratorių agentūra“.
2011 m. vasario 22 d. apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Buitrema“ direktoriaus M. Š. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB ,,Buitrema“ valdomą turtą, kuris gautas pagal lizingo sutartis sudarytas su UAB „Swedbank lizingas“.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi UAB „Buitrema“ direktoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą perduoti atsakovo UAB ,,Buitrema“, įmonės kodas 300818648, registracijos adresas Naujakiemio g. 12-72, Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) , valdomą turtą (automobilius) ir priverstinį transporto priemonių paėmimą, leidžiant UAB ,,Buitrema“ valdomą turtą (automobilius) naudoti įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartyje konstatavo, kad UAB ,,Buitrema“ pagrindinė veikla yra automobilių ir mechanizmų nuoma, prekyba buitine technika. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir UAB „Swedbank lizingas“ pradėjus vykdyti priverstinį transporto priemonių paėmimą iš UAB ,,Buitrema“, atsakovas patirtų dar didesnių finansinių sunkumų arba atsakovo komercinė ūkinė veikla nutrūktų. Tokiu atveju prasmę prarastų ir įmonės restruktūrizavimas, įmonė gali bankrutuoti, kreditoriai gali netekti galimybės patenkinti savo reikalavimus. Dėl šių aplinkybių teismas nusprendė, kad taikytina laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytinas UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas perduoti UAB ,,Buitrema“ valdomą turtą (automobilius), reikalingą įmonės veiklai tęsti, taip pat priverstinis transporto priemonių paėmimas, leidžiant UAB ,,Buitrema“ valdomą turtą (automobilius) naudoti įmonės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lizingo sutarčių pagrindu valdomas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas" ir nors šis turtas yra apskaitomas UAB „Buitrema" balanse, pastaroji neturi nuosavybės teisės į turtą ir kreditorių reikalavimai iš šio turto negali būti tenkinami. Kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš UAB „Buitrema" nuosavybės teise priklausančio turto, todėl turto grąžinimas teisėtam jo savininkui negali pažeisti kitų UAB „Buitrema" kreditorių interesų.
2. UAB „Buitrema" iškėlus restruktūrizavimo bylą, lizingo sutartys vis tiek liks nutrauktos ir UAB „Buitrema" privalės grąžinti lizingo sutarčių pagrindu valdytą turtą, todėl sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas neturi įtakos pareigai grąžinti turtą ir šios pareigos įvykdymas negali nulemti ir nelems teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo.
3. Nutartyje nenurodyta kokiu pagrindu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. UAB „Swedbank lizingas" neturi jokių neįvykdytų prievolių UAB „Buitrema" atžvilgiu, nepadarė pastarajai jokios žalos. Be to, UAB „Swedbank lizingas" nėra civilinės bylos B2-1144-513/2011 dalyvis, o teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai įtakoja UAB „Swedbank lizingas" turtinius interesus. Nors laikinosios apsaugos priemonės formaliai yra taikomos UAB „Buitrema" atžvilgiu, realiai tai reiškia, kad UAB „Swedbank lizingas" yra apribojama teisė atsiimti savo turtą, taip apribotos ne atsakovo, o byloje nedalyvaujančio asmens teisės ir pareigos, be to, pažeistas ekonomiškumo principas, nes užkerta kelią kreditoriui atsiimti nuosavą turtą ir naudojant šį turtą gauti pajamas.
4. Laikinąsias apsaugos priemones UAB „Buitrema" naudoja siekdama apsisaugoti nuo teisėtų kreditoriaus reikalavimų pagal neįvykdytas ir nutrauktas lizingo sutartis. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama teismų praktika civilinėje byloje Nr. 2-1495/2010, taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, kadangi tokiu būdu teismas lizingo sutartis pažeidusiai šaliai leidžia ir toliau jų nevykdyti, tuo pačiu leisdamas neatlygintinai naudotis šiomis sutartimis suteiktomis teisėmis. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą.
5. Apie UAB „Buitrema“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą teismas privalo pranešti atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 148 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Swedbank lizingas" daro tiesioginę finansinę žalą, kuri turės būti atlyginta, nepagrįstas laikinąsias apsaugos priemones inicijavusio UAB „Buitrema", susiduriančio su finansiniais sunkumais, privalėjo pareikalauti pateikti UAB „Swedbank lizingas" nuostolių atlyginimo užtikrinimą, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB ,,Buitrema“ prašo priimti pridedamus papildomus įrodymus (CPK 314 str.), pripažinti būtinu UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka (CPK 336 str.) ir atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį paliekant nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.). Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo turtui bei turtinėms teisėms, tame tarpe ir iš lizingo sutarčių išplaukiančioms prievolinėms ir daiktinėms teisėms (turtinės teisės), todėl niekas negalėjo daryti jokio teisinio ar fizinio poveikio lizingo sutartims ir jų pagrindu atsirandančioms prievolėms bei daiktinėms teisėms.
2. UAB „Swedbank lizingas“ veiksmai dėl vienašalio lizingo sutarčių nutraukimo laikytini niekiniais, t. y. nesukeliančiais teisinių pasekmių, nes pareiškėjas lizingo sutartis vienašališkai nutraukė pažeisdamas šių sutarčių bei CK 6.217 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, šių sutarčių nutraukimą iniciavo 2011 m. sausio 17 d., t. y. jau žinodamas, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi taikė atsakovui laikinąsias apsaugos priemones.
3. Pareiškėjas savavališkai pasisavindamas atsakovo lizingo sutarčių pagrindu valdomus ir naudojamus keturis automobilius pažeidė 2011 m. sausio 14 d. ir 2011 m. vasario 10 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Siekdamas užkirsti šiuos pareiškėjo neteisėtus veiksmus atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas užtikrinti lizinguojamų automobilių nuomos teisės areštą. Todėl 2011 m. vasario 23 d. nutartimi teismas pakartotinai taikė laikinąsias apsaugos priemones iš lizingo sutarčių išplaukiančioms prievolinėms ir daiktinėms teisėms. Taigi, pareiškėjas mėgina paneigti dar 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones apskųsdamas 2011 m. vasario 23 d. nutartį, kas prieštarauja logikai ir teisingumui, nes pareiškėjas neskundė 2011 m. sausio 14 d. nutarties, be to, ne kartą ją pažeidė savavališkai pasiimdamas areštuotas transporto priemones.
4. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, formuojamą civilinėje byloje Nr. 2-378/2010, siekiant užtikrinti tikslą restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neišvengiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra areštuojamas visas restruktūrizuojamos įmonės turtas ir turtinės teisės, taip užtikrinant ne tik pačios restruktūrizuojamos įmonės, bet ir kitų kreditorių ar trečiųjų asmenų teises. Atsakovo pagrindinė veikla yra automobilių nuoma, todėl be lizingo sutarčių pagrindu valdomų automobiliu jis negalės vykdyti savo veiklos ir taip atkurti savo mokumą, bei įvykdyti įsipareigojimus kreditorių, tame tarpe ir pareiškėjo, atžvilgiu.
5. UAB „Swedbank lizingas“ nepagrįstai teigia, kad atsakovas šiuo metu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais automobiliais naudojasi neatlygintinai, taip pažeisdamas pareiškėjo teises. Jau minėta, kad pareiškėjo vienašalis lizingo sutarčių nutraukimas negalioja, nes sutartys nutrauktos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Taigi, lizingo sutartys galioja, kartu galioja atsakovo pareiga mokėti lizingo sutartyse numatytą sutarties kainą, tačiau ji, vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 straipsnio 1 punktu yra laikinai sustabdyta, kol bus patvirtinti kreditorių reikalavimai atsakovo atžvilgiu. Pareiškėjas turi galimybę savo kreditorinius reikalavimus tenkinti restruktūrizavimo įstatyme numatyta tvarka.
6. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į kitų kreditorių interesus yra pakankamai proporcingos siekiamam tikslui - atkurti įmonės mokumą ir nepažeidžia ekonomiškumo principo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis nėra nagrinėjamos restruktūrizavimo bylos šalis ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Vadovaujantis pareiškėjo pozicija, teismas, gavęs įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, prašymą iškelti jai restruktūrizavimo bylą, laikinąsias apsaugos priemones galėtų taikyti tik šios įmonės faktiškai valdomam turtui. Tuo tarpu, turtas ar turtinės teisės, priklausančios pareiškimą pareiškusiai įmonei, tačiau esančios pas trečiuosius asmenis liktų neapsaugotos, todėl restruktūrizavimas, prarastų savo paskirtį, nes jo būtų neįmanoma įgyvendinti. Be to, vadovaujantis CPK 144 ir 145 straipsniais, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir tretiesiems asmenims.
8. Teismas neprivalėjo taikyti CPK 147 straipsnio nuostatų, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Pareiškėjas pats turi teisę pareikšti prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tačiau šia teise nei karto nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patiria kokią nors turtinę žalą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.
9. Nepažeistos CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes pareiškėjas nepaisė 2011 m. sausio 14 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl pakartotinai šias priemones buvo būtina taikyti pareiškėjui nepranešus.
10. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja teise, nes nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1495/2010, kadangi ši byla nėra analogiška nagrinėjamajai, nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos du kartus, o aukščiau nurodomoje tik vieną kartą. Taigi net ir panaikinus 2011 m. vasario 23 d. nutartį, liks galioti 2011 m. sausio 11 d. nutartis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Teisėjų kolegija dėl atsiliepime į atskirąjį skundą pareikšto prašymo konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti bylos žodinį nagrinėjimą būtinu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo UAB „Buitrema“ direktoriaus M. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir jas taikė pažeisdamas teisingumo principą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Kolegijos manymu, šie pažeidimai turėjo įtakos tam, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sustabdant UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą perduoti (grąžinti) pagal lizingo sutartis atsakovo UAB „Buitrema“ valdomą ir naudojamą turtą lizingo bendrovei, kai atsakovui inicijuojamas restruktūrizavimo bylos iškėlimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, kuris yra nebaigtinis. Kai kurios laikinosios apsaugos priemonės, tame tarpe ir draudimai bei įpareigojimai, gali būti orientuoti į atsakovą ar trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 7 p.), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas pasekmes visada turi patirti atsakovas, t. y. asmuo, kuriam reiškiamas ieškinys.
Iš byloje esančio apelianto 2011 m. sausio 13 d. pranešimo Nr. 01-30-6139 (b. l. 53) matyti, kad apeliantas atsakovui UAB „Buitrema“ pagal lizingo sutartis Nr. LT059611, LT061095, LT062291, LT064716, LT065294, LT067820, LT070203, LT072871, LT076326, LT077469, LT086482 buvo perdavęs valdyti ir naudoti 11 transporto priemonių. Taigi, šių lizingo sutarčių pagrindu valdomas turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas" ir nors šis turtas yra apskaitomas UAB „Buitrema" balanse, tačiau ši bendrovė neturi nuosavybės teisės į lizingo sutartyse nurodytą turtą. Būtent tai numato ir CK 6.567 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta bendra taisykle, kad pagal lizingo sutartis įgyti daiktai yra lizingo davėjo nuosavybė, kuriuos jis perduoda už užmokestį laikinai valdyti ir naudoti lizingo gavėjui (atsakovui). Apeliantas, 2011 m. sausio 13 d. pranešimu Nr. 01-30-6139 (b. l. 53) vienašališkai nutraukęs su atsakovu sudarytas, aukščiau paminėtas lizingo sutartis, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sugrąžintų lizingo sutarčių objektus (CK 6.574 str.).
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas patyrė teigiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes, nes gali neatlygintinai neapibrėžtą laiką valdyti ir naudotis svetimu turtu, o neigiamos - teko vienam iš potencialių atsakovo kreditorių, kadangi dėl jų lizingo bendrovė negali susigrąžinti perduoto atsakovui turto ir mainais už tai negauna jokio ekvivalento, investicinės grąžos. Lizingo bendrovė laikytina potencialiu atsakovo kreditoriumi, nes jo finansinis reikalavimas byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo gali būti patvirtintas vėlesniame bylos nagrinėjimo etape, tačiau ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, kai restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas dar neišspręstas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju taikydamas nurodytas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė teisingumo principą. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas būtinybę imtis laikinųjų apsaugos priemonių motyvavo restruktūrizavimo bylos tikslais, tuo, kad atsakovas pagal lizingo sutartis valdomą turtą naudoja savo ūkinėje – komercinėje veikloje gauti pajamų, o turto grąžinimas lizingo bendrovei pažeistų kitų atsakovo kreditorių teisėtus interesus. Tačiau pastebėtina, kad palikdamas atsakovui teisę neatlygintinai naudotis lizingo bendrovės turtu, iš kurio finansinės nuomos pastarasis pelnosi, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovui restruktūrizavimo proceso metu toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą apelianto UAB „Swedbank lizingas“ sąskaita. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisingumo principo neatitinka toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai lizingo bendrovė aukojama vardan kitų ūkio subjektų: atsakovo ir potencialių jo kreditorių, gerovės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1495/2010).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ne atsakovui, o vienam iš potencialių atsakovo kreditorių (lizingo bendrovei), pasielgė neteisėtai ir neteisingai. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Buitrema“ iškėlimo UAB „Swedbank lizingas“ neturėjo procesinio statuso. Šie procesiniai pažeidimai vertinini, kaip teisinis pagrindas pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje, aukščiau paminėtų lizingo sutarčių vienašalio nutraukimo ieškovas UAB „Buitrema“ direktorius ieškiniu neginčija, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas susijęs su bendrovės restruktūrizavimu. Taigi spręsti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą galima būtų toje byloje, kuri būtų iškelta ginčijant lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aukščiau išdėstytais motyvais naikina skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia iš esmės - ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmeta.
Panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį, apelianto nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas yra nebeaktualus, todėl kolegija dėl jo išsamiau nepasisako (CPK 147 str. 1 d.).
Pagrįstas apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas jo apie tai neinformavus, tačiau kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju šis pažeidimas negali būti pripažintas pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog pranešimas sutrukdys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą privalo pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus priešingos šalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Buitrema“ direktoriaus M. Š. prašymą taikyti laikinąsias apaugos priemones sustabdant UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą perduoti atsakovo UAB „Buitrema“ (įm. k. 300818648, reg. Adresas Naujakiemio g. 12-72, Klaipėda) valdomą turtą (automobilius) ir priverstinį transporto priemonių paėmimą, leidžiant UAB „Buitrema“ valdomą turtą (automobilius) naudoti įmonės ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, atmesti.