- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2-1495/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-933-357/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ direktoriaus R. A. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „BA prekyba“ direktorius R. A. Š. 2010 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 1-4), prašydamas iškelti atsakovui UAB „BA prekyba“ restruktūrizavimo bylą.
Restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimui esant neišspręstam, ieškovas 2010 m. birželio 14 d. padavė prašymą (b. l. 31-32) taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant atsakovui perduoti UAB „Swedbank lizingas“ turtą, pastarosios perduotą atsakovui valdyti ir naudotis pagal lizingo sutartis Nr. LT055688; LT028160; LT026560; LT051570; LT036520; LT036522; LT026879; LT033007 ir LT017552. Nurodė, kad lizingo bendrovė 2010 m. gegužės 26 d. neteisėtai vienašališkai nutraukė 9 lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinto turtą, perduotą valdyti ir naudotis atsakovui. Šiuos lizingo davėjo veiksmus atsakovas vėliau ketina ginčyti teisme, nes jais lizingo bendrovė akivaizdžiai siekia sužlugdyti atsakovą. Turtas, pagal lizingo sutartis valdomas atsakovo, yra naudojamas atsakovo veikloje gauti pajamų, todėl atsakovo kreditorių buvo įvertintas ruošiant restruktūrizavimo plano metmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi (b. l. 42-43) ieškovo prašymą tenkino, atsižvelgdamas į tai, kad pareikštas ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, į Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, kurioje apibrėžiamas įstatymo tikslas (padėti išvengti bankroto), kad atsakovo pagal lizingo sutartis valdomas turtas yra apskaitomas atsakovo balanse ir naudojamas įmonės veikloje gauti pajamų, o turto atidavimas lizingo bendrovei pažeistų kitų atsakovo kreditorių teisėtus interesus, taip pat į Šiaulių apygardos teismo 2010 m, gegužės 18 d. nutartį (b. l. 21-22), kuria ieškovo prašymu taikytos kitokios rūšies laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį (b. l. 44-48). Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. Lizingo sutarčių pagrindu atsakovo valdomas turtas nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovei (CK 6.567 str.), todėl, nepaisant to, ar atsakovui bus iškelta restruktūrizavimo byla ar ne, iš apelianto turto negali būti tenkinami kitų atsakovo kreditorių reikalavimai.
2. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos lizingo bendrovei, kuri civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir kol kas neturi jokio procesinio statuso. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu taikė laikinąsias apsaugos priemones vienam iš atsakovo kreditorių (lizingo bendrovei), kurios teises, nemokėdamas įmokų už pagal lizingo sutartis valdomą ir naudojamą turtą, pažeidinėja atsakovas. Atsakovo neatlygintinis naudojimasis lizingo bendrovės turtu pažeidžia ne tik ekonomiškumo principą, bet ir teisingumo principą. Kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui daro turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš finansinių sunkumų turinčio atsakovo lizingo bendrovės nuostolių, atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė nepranešęs apeliantui.
Atsiliepimas
AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 58-59) su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsakovas UAB „BA prekyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo jį atmesti (b. l. 62-63). Teigia, kad restruktūrizuojant įmonę siekiama įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, sudaryti sąlygas išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Jei lizingo bendrovė atsiims lizinguojamą turtą, atsakovas nebegalės vykdyti veiklos ir gauti iš jos pajamų, tad restruktūrizavimo tikslai liks nepasiekti. Atsakovo įsitikinimu, tokiu būdu apeliantas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisingumo principo, nes derino visų – ieškovo, atsakovo ir jo kreditorių - interesus. Ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o, atvirkščiai, turto grąžinimas apeliantui sukeltų jam didesnių nuostolių, nes apeliantas grąžintą turtą turėtų prižiūrėti ir saugoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė CPK 147 straipsnio 1 dalies. Skirtingai nei akcentuoja apeliantas, reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kadangi atsakovas išpirko daugiau nei pusę lizinguojamo turto vertės, likusios jo dalies užteks padengti apelianto nuostolius, jei tokių atsirastų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, ir jas taikė priešingai teisingumo principui, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Šie pažeidimai turėjo įtakos tam, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Skundžiama nutartis naikinama, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžiamas iš esmės ieškovo prašymą atmetant.
Aptariamu atveju byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant atsakovui perduoti (grąžinti) pagal lizingo sutartis valdomą ir naudojamą turtą lizingo bendrovei, kai atsakovui inicijuojama civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje bylos medžiagoje nėra lizingo sutarčių Nr. LT055688; LT028160; LT026560; LT051570; LT036520; LT036522; LT026879; LT033007 ir LT017552. Kaip matyti iš apelianto 2010 m. gegužės 26 d. rašto Nr. 01-30-5769 (b. l. 33-34), apeliantas atsakovui buvo perdavęs valdyti ir naudoti 4 lengvuosius ir vieną krovininį automobilius, priekabą, autokrautuvą, dujinį krautuvą, įrenginius, kurie skirti darbams su skarda. Vadovaujantis CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, pagal lizingo sutartis įgyti daiktai yra lizingo davėjo nuosavybė, kuriuos jis perduoda už užmokestį laikinai valdyti ir naudoti lizingo gavėjui (atsakovui).
CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąrašas. Laikinosios apsaugos priemonės (draudimai, įpareigojimai) gali būti orientuotos į atsakovą ar trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 7 p.), bet laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas pasekmes visada turi patirti atsakovas, t. y. asmuo, kuriam reiškiamas ieškinys.
Apeliantas, 2010 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 01-30-5769 (b. l. 33-34) vienašališkai nutraukęs su atsakovu sudarytas 9 lizingo sutartis, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sugrąžinti lizingo sutarčių objektus (CK 6.574 str.). Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad daikto grąžinimas jo savininkui reiškia finansinę naštą (priežiūros, saugojimo išlaidos), todėl jo paties labui verčiau savininkas savo daiktų neatgautų, nes lizingo objektus lizingo davėjas turi teisę ir galimybę perduoti už užmokestį valdyti ir naudoti kitiems subjektams.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas patyrė teigiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes, nes gali neatlygintinai neapibrėžtą laiką valdyti ir naudotis svetimu turtu, o neigiamos - teko vienam iš potencialių atsakovo kreditorių, kadangi dėl jų lizingo bendrovė negali susigrąžinti perduoto atsakovui turto ir mainais už tai negauna jokios ekvivalento, investicinės grąžos. Lizingo bendrovė laikytina potencialiu atsakovo kreditoriumi, nes jo finansinis reikalavimas byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo gali būti patvirtintas vėlesniame bylos nagrinėjimo etape, tačiau ne pradinėje civilinės bylos stadijoje, kai restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas dar neišspręstas.
Teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrįstą apelianto motyvą, susijusį su teisingumo principo pažeidimu. Būtinybę imtis laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas motyvavo restruktūrizavimo bylos tikslais, tuo, kad atsakovas pagal lizingo sutartis valdomą turtą naudoja savo ūkinėje komercinėje veikloje gauti pajamų, o turto grąžinimas lizingo bendrovei pažeistų kitų atsakovo kreditorių teisėtus interesus. Palikdamas atsakovui teisę neatlygintinai naudotis lizingo bendrovės turtu, iš kurio finansinės nuomos pastarasis pelnosi, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovui restruktūrizavimo proceso metu toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą apelianto sąskaita. Teisingumo principo neatitinka toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, kai lizingo bendrovė aukojama vardan kitų ūkio subjektų: atsakovo ir potencialių jo kreditorių, gerovės.
Susiklosčius nurodytai situacijai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasielgė neteisėtai ir neteisingai laikinąsias apsaugos priemones taikęs ne atsakovui, o vienam iš potencialių atsakovo kreditorių (lizingo bendrovei), kuris, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo neturėjo procesinio statuso. Šie pažeidimai sudaro juridinį pagrindą pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir ieškovo prašymą atmesti. Spręsti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą galima toje byloje, kuri būtų iškelta ginčijant lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą.
Panaikinus skundžiamą teismo nutartį, apelianto nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas tampa nebeaktualus (CPK 147 str. 1 d.).
Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių jo apie tai neinformavus, pagrįstas, bet šis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi pranešti apie tai priešingai šaliai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui), išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog pranešimas sutrukdys taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar jų taikymą padarys neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą privalo pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – uždarosios akcinės bendrovės „BA prekyba“ direktoriaus R. A. Š. prašymą uždrausti uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“ perduoti uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ turtą, pastarosios perduotą uždarajai akcinei bendrovei „BA prekyba“ valdyti ir naudotis pagal lizingo sutartis Nr. LT055688; LT028160; LT026560; LT051570; LT036520; LT036522; LT026879; LT033007 ir LT017552, atmesti.