Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-745-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2S-745-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00784-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
V. N.
Suinteresuotas asmuo
L. L., K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-745-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00784-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.4.5.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. L., K. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį savo patvarkymu išspręsti vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą, o skundžiamus procesinius dokumentus vykdymo procese: 2020 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-10-1208 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. sausio 31 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. Sle-10705 su tos pačios dienos vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. Sle-10706, adresuotus skolininkui V. N., panaikinti. Nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi tikroji skolininkė vykdomojoje byloje yra K. V., todėl iš vykdomosios bylos turi būti pašalintas pareiškėjas. Kita vertus, 2019 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1013-901/2019 skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovų pareiškėjo ir K. V. yra priteista solidariai, todėl pareiškėjas nesupranta, kodėl tik jam yra skiriamas toks dėmesys. Mano, kad antstolis turėjo išspręsti vykdymo proceso šalių vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/02976 ir Nr. 0010/20/00359 pakeitimo klausimą, kadangi K. V. 2018 m. sausio 10 d. pareiškė visų instancijų teismams ir visiems suinteresuotiems asmenims, kad pagal išduotus vykdomuosius raštus visa materialinė atsakomybė išieškotojai L. L. tenka asmeniškai K. V.. Nurodė, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes antstolis savo patvarkymuose turėjo nurodyti kitą asmenį – K. V..

2. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomieji raštai atitinka nustatytus reikalavimus, juose nurodyti visi privalomi rekvizitai, todėl negalima teigti, kad vykdomieji raštai buvo priimti nepagrįstai. Pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S1d-40664 antstolis pareiškėjui nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-1666-911/2017 skolininku yra nurodomas V. N.. Duomenų, kad aukščiau nurodytas vykdomasis raštas būtų panaikintas ar pakeistas, antstolis neturėjo. Atsižvelgęs į tai, kad vykdomasis raštas Nr. e2-1666-911/2017 šiai dienai yra nepanaikintas, spręsti vykdymo proceso šalių panaikinimo klausimo neturėjo teisinio pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundo netenkinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02976 pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1666-911/2017 dėl 4796,72 EUR skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko pareiškėjo išieškotojos L. L. naudai, bei vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00359 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1013-901/2019 dėl 2405,56 EUR skolos 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos L. L. naudai.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl antstolio veiksmų teisėtumo nurodė, kad vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas išspręstas laikantis įstatyme įtvirtinto trijų darbo dienų termino, pareiškėjui (skolininkui) raginimas buvo parengtas ir išsiųstas tinkamai. Pažymėjo, kad antstolis pagrįstai apskaičiavo vykdomojoje byloje patirtas išlaidas ir šiuos duomenis kartu su pirminiais antstolio procesiniais dokumentais pateikė skolininkui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendė, kad įvertinus antstolio veiksmų teisėtumą pagal jų atlikimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, darytina išvada, kad antstolis nepažeidė CPK nustatytų reikalavimų, antstolio atlikti veiksmai dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti yra teisėti, pagrįsti ir neprieštarauja CPK normoms, todėl pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nėra pagrindo.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo (skolininko) pakeitimo nurodė, kad pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį patvarkymu išspręsti vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą. Nustatė, kad antstolis 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. S1d-40664 dėl informacijos pateikimo išsprendė pareiškėjo prašymą dėl vykdymo šalies pakeitimo. Atsakymu nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. e2-1666-911/2017 skolininku yra nurodomas V. N.. Duomenų, kad nurodytas vykdomasis raštas būtų pakeistas ar panaikintas, antstolis neturi. Tokių duomenų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nenustatė ir kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą įpareigoti antstolį išspręsti vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą spręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti ir įpareigoti antstolį savo patvarkymu išspręsti vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą, o skundžiamus procesinius dokumentus vykdymo procese: 2020 m. sausio 30 d. patvarkymą Nr. S-20-10-10705 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2020 m. sausio 31 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S1e-10705 su tos pačios dienos vykdymo išlaidų paskaičiavimu Nr. S1e-10706 adresuotus skolininkui V. N. panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantas nurodo, kad jo nuomone tikroji skolininkė vykdomosiose bylose pripažintina K. V., pašalinant apeliantą iš vykdymo proceso eigos, nes būtent ji yra atsakinga išieškotojai. Pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1013-901/2019 skolą, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos yra priteistos iš apelianto solidariai su K. V., todėl apeliantui nesuprantamas išskirtinis dėmesys skolininkui, kuris paskolos santykiuose nedalyvavo.

4.2. Apeliantas nurodo, kad pagal 2018 m. sausio 10 d. K. V. pareiškimą visų instancijų teismams ir visiems suinteresuotiems asmenims, materialinė atsakomybė pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomuosius raštus nurodytus civilinėse (vykdomosiose) bylose išieškotojai L. L. tenka asmeniškai. Teigia, kad šiuo aspektu antstolio veiksmai neteisėti, kadangi antstolis priimamuose patvarkymuose skolininku turėjo nurodyti kitą asmenį – K. V..

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

5.1. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. nurodo, kad šiuo atveju vykdomieji raštai atitinka CPK 648 straipsnyje keliamus reikalavimus, juose yra nurodyti visi privalomi rekvizitai, todėl teigti, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdomuosius raštus vykdyti negalima. Teigia, kad 2019 m. balandžio 8 d. raštu apeliantui nurodė, kad vykdomieji dokumentai nėra panaikinti ar pakeisti, todėl spręsti skolininko pakeitimo klausimą nėra teisinio pagrindo ir šis raštas buvo įteiktas apelianto atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

7. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi iš esmės nurodo, kad antstolis K. V. pareiškimo pagrindu turėjo pakeisti byloje skolininką, nurodant skolininkę K. V., kadangi ji pareiškimo pagrindu prisiėmė visus įsipareigojimus išieškotojos L. L. atžvilgiu. Pažymi, kad šiuo atveju apeliantas ir K. V. yra solidarūs skolininkai, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas išieškojimui iš apelianto.

8. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą

9. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

10. Pirmiausia, byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės - antstolis A. S. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02976 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1666-911/2017 dėl 4796,72 EUR skolos ir 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos L. L. naudai, bei vykdomojoje byloje Nr. 0010/20/00359 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-1013-901/2019 dėl 2405,56 EUR skolos 5 procentų palūkanų išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojos L. L. naudai.

11. Apeliantas atskirajame skundė iš esmės išdėsto aplinkybes, dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, jog byloje pateiktas K. V. pareiškimas patvirtina, jog ji yra asmeniškai atsakinga išieškotojai. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 10 d. K. V. pareiškimas, kuris adresuojamas visų instancijų teismams, kad tik K. V. yra atsakinga L. L.. Kaip matyti antstolis A. S. 2019 m. balandžio 4 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S1d-40664 atsakydamas į apelianto atstovo prašymą dėl proceso šalies pakeitimo nurodė, kad vykdomajame rašte skolininku yra nurodomas apeliantas, duomenų, kad vykdomasis raštas yra panaikintas ar pakeistas antstolis neturi, todėl nurodė, kad spręsti klausimo dėl proceso šalių pakeitimo nėra teisinio klausimo.

12. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises, pvz., reikalavimo perleidimas, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-611/2017).

14. Procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi klausimai, susiję su skolininko prievole (jos atsiradimo pagrindu, dydžiu ir pan.) išieškotojui. Kai skola priteista, materialinis klausimas išspręstas ir prasideda skolos priverstinis vykdymas, todėl kreditoriaus reikalavimas įgyja procesinio įgyvendinimo formą, nes procesinis teisių perėmimas nereiškė, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo. Teisių perėmėjui yra privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos (CPK 48 straipsnio 2 dalis), nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimą neracionalu ir neoperatyvu būtų iš proceso stadijos grįžti į materialiąsias teisės normas tam, kad vėliau vėl grįžti į vykdymo procesą, kadangi tokia našta tik sukurtų papildomą procedūrinę naštą ir nepadėtų užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų–prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), bei būtų nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (CPK 7 straipsnis).

15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/18/02976 nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vykdymas yra atliekamas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1666-911/2017, kur skolininkas – apeliantas ir išieškotoja – L. L. (O.). Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1666/911/2017 išdavė 2018 m. rugpjūčio 3 d. vykdomąjį raštą skolos išieškojimui iš solidaraus skolininko – apelianto. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/20/00359 nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vykdymas yra atliekamas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1013-901/2019, kur skolininkas – apeliantas ir išieškotoja – L. L. (O.). Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1013-901/2019 išdavė 2020 m. sausio 21 d. vykdomąjį raštą skolos išieškojimui iš solidaraus skolininko – apelianto.

16. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 15 punkte nurodytose bylose (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šiose bylose duomenų, pagrindžiančius apelianto teiginius dėl proceso šalies pakeitimo nėra, tokių aplinkybių nenustatyta ir nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose. Teismo vertinimu vykdomojoje byloje pateiktas K. V. 2018 m. sausio 10 d. pareiškimas dėl jos prisiimamos atsakomybės pilna apimtimi išieškotojai L. L. nesudaro pagrindo pakeisti skolininko vykdomojoje byloje. Priešingai – byloje nustatyta, kad solidarus skolininkas įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu yra apeliantas, todėl šiuo atveju nesant duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą įpareigoti antstolį spręsti vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo klausimą.

17. Teismas įvertinęs vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei apelianto pateiktus atskirojo skundo argumentus nenustatė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir ar neteisėtumo, priešingai – pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą, įvertino bylos faktines aplinkybes, skundo dėl antstolio veiksmų motyvus, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7-17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė