- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-29
- Bylos Nr.
- e2YT-22550-1193/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12678-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Kreditorius
- R. D. B.
- Skolininkas
- J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo išieškotojo R. D. B. patikslintą skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Virginija Meškauskienė, skolininkė J. L., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėjas išieškotojas R. D. B. pateikė patikslintą skundą vykdomojoje byloje Nr. 0015/24/01646 dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S1-60879 „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“ ir įpareigoti antstolę surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą bei kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkei J. L. baudas už išieškotojo R. D. B. nebendrautas dienas su nepilnamete dukra D. I. B. 2024 m. spalio 19 d., 20 d., 24 d., 31 d., lapkričio 7 d., 17 d., 21 d., 28 d., gruodžio 3 d., 12 d., 21 d., 26 d., 2025 m. sausio 16 d., 25 d., 26 d., kovo 6 d., 10 d., 22 d., 23 d., balandžio 3 d., 10 d. Pareiškėjas grindžia patikslintą skundą tokiais argumentais:
1.1. Antstolės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymas Nr. S1-60879 nepagrįstas. Skolininkė nevykdo teismo nutarties. Dar 2024 m. spalio 9 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad šiuo atveju antstolės vykdoma teismo nutartis turi būti vykdoma nenukrypstant nuo nutartimi patvirtintų sąlygų. Tačiau antstolė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu dėl prašymų netenkino išieškotojo prašymų dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo nutarties nevykdymą ir iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad teismo nutartis būtų vykdoma nenukrypstant nuo joje nustatytų bendravimo tvarkos sąlygų. Antstolė iki šiol nepagrįstai toleruoja skolininkės elgesį, nepagrįstai nesurašo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo akto.
1.2. Antstolė skundžiamame patvarkyme teigia, kad „išieškotojas jos prašo skolininkei skirti baudą už nebendrautas su dukra dienas, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas aiškiai išaiškino išieškotojui, kad „antstolis neturi įgaliojimų spręsti baudos (ne)skyrimo klausimą“. Tokia antstolės pozicija, vengiant tinkamai atlikti savo pareigas, yra nesolidi, kadangi antstolei puikiai žinoma, kokių veiksmų ji turi imtis, gavusi tokio pobūdžio išieškotojo prašymą. Antstolė turi būti įpareigota spręsti klausimą dėl atsakomybės taikymo skolininkei už vaiko tėvo nebendrautas dienas su dukra.
2. Antstolė Virginija Meškauskienė 2025 m. gegužės 2 d. patvarkymu netenkino skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolė taip pat pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą. Antstolė procesiniuose dokumentuose grindžia savo poziciją tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Teismo nutartimi nustatyta vaiko bendravimo su tėvu tvarka nevykdoma pilna apimtimi dėl abiejų tėvų tarpusavio santykių ar kitų antstolei nežinimų aplinkybių. Tarp šalių vyksta ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo. Išieškotojas vilkina vykdymo procesą, teikdamas antstolei skundus. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašymu. Pastaroji 2024 m. spalio 9 d. pateikė antstolei nuomonę dėl teismo nutarties vykdymo priemonių pobūdžio ir jų tvarkos. Tarnyba nurodė, kad svarbu užtikrinti nepilnametės geriausius interesus, atsižvelgti į jos poreikius ir lūkesčius, nes vykdant tokio pobūdžio teismo procesinį sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma, abu tėvai turi ieškoti tarpusavio kompromiso, kuris būtų priimtinas jų vaikui.
2.2. Antstolė priėmė ginčijamą patvarkymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Sprendimų vykdymo instrukcija) 51 punktu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais tokio pobūdžio byloje. Vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku, antstolis privalo priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Nesant byloje priimto patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, teismai nepriima antstolės pareiškimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymo nagrinėti ir prašo pašalinti trūkumus. Kasacinio teismo praktikoje ši aplinkybė vertinama kaip pažeidimas vykdymo procese. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir Tarnybai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, tik tada antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2.3. Šiuo atveju Tarnyba 2025 m. gegužės 12 d. pateikė informaciją, kad išieškotojas 2025 m. balandžio 24 d. pateikė skundą dėl 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymo, o jau 2025 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2024 m. birželio 21 d. teismo nutarties 5 punkto nuostatų papildymo t. y.: pats įvykdė ginčijamą 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos.
2.4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs išieškotoju skundą dėl 2024 m. spalio 16 d. patvarkymo, 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-879-1060/2025 išaiškino, jog nepaisant to, kad asmeninė tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant yra prigimtinė, ji taip pat turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad esant tokiai situacijai dėl vaiko nenoro bendrauti, priverstinis bendravimo tvarkos įgyvendinimas nėra įmanomas, nes tai prieštarautų paties vaiko geriausiems interesams. Tokiu atveju patys tėvai atsakingi už santykio su nepilnamečiu vaiku kūrimą ir atitinkamai šių veiksmų priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo procese antstolis atlikti negali. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo skolininkė J. L. atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Suinteresuotas asmuo grindžia savo poziciją tokiais argumentais:
3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartis, kurią vykdo antstolė, apriboja pareiškėjo bendravimą su vaiku dėl vaiko teisių ir interesų pažeidimo, kuriuos nustatė Tarnyba. Pastarosios prašymu pareiškėjo bendravimas su vaiku yra apribotas vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Pareiškėjas savo prašymais skirti baudą skolininkei už teismo nutarties nevykdymą (nebendrautas dienas) reikalauja, kad antstolė baustų skolininkę už tai, kad vaikas atsisako bendrauti su pareiškėju. Skundžiamu antstolės patvarkymu antstolė pagrįstai, kaip tai numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte, pasiūlė skolininkei ir pareiškėjui spręsti teismo nutarties (ar jos dalies) dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo / papildymo klausimą. Taigi pareikėjo skundas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktui.
3.2. Pareiškėjas 2025 m. balandžio 30 d. paprašė teismo papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku, o teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-858-534/2025 tenkino jo prašymą ir papildė teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytą laikinos tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos 5 punktą. Taigi antstolės patvarkymas jau yra įvykdytas.
3.3. Nėra pagrindo spręsti, kad skolininkė nevykdo teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ginčą tarp tų pačių šalių dėl tos pačios 2024 m. birželio 21 d. teismo nutarties, nustatančios laikiną pareiškėjo bendravimo su dukra tvarką, nevykdymo ir įvertinęs tuos pačius kaip ir šiame skunde pareiškėjo tikrovės neatitinkančius teiginius neva skolininkė nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos, nes su juo nebendradarbiauja, nustatė, kad vaiko susitikimai su pareiškėju įvyksta ar neįvyksta dažniausiai dėl dukters (ne)noro bendrauti ir susitikti, nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų vertinti skolininkės elgesį kaip tyčinį teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Teismas taip pat pabrėžė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių (13 metų), brandos lygį, nėra abejonių dėl savarankiškos vaiko pozicijos bendravimo su tėvu dažnumo. Ši pozicija susiformavusi vaikui savarankiškai vertinant jo pojūčius, atsižvelgiant į ne visada tinkamą paties tėvo elgesį (neatsargius užgaulius pasakymus apie pačią dukterį, jos motiną, brolius, grasinimus, kaltinimus, vertimą bendrauti ir būti su juo, kai mergaitė jau nepageidauja ir kt.). Šiuo atveju dukra aiškiai išreiškusi savo poziciją ne tik tiesiogiai tėvui (kiek tai galima matyti iš susirašinėjimo), tačiau ir Tarnybos specialistams. Taigi pareiškėjo skundo argumentai prieštarauja įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytiems prejudiciniams faktams. Todėl skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai įteiktos teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties patvirtintos kopijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir antstolės veiksmų teisėtumo vertinimo
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0015/24/01646, iškelta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-858-534/2025 (buvęs bylos Nr. e2-12599-534/2024). Tiek iš vykdomosios bylos Nr. 0015/24/01646 medžiagos, tiek taip pat ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas aptariama 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė tokią laikiną tėvo (šioje byloje pareiškėjo) R. D. B. bendravimo su nepilnamete dukra D. I. B. tvarką, patenkinęs būtent išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: „1. Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra vieną, su vaiko motina suderintą, savaitės darbo dieną. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 20 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. bendravimo dieną tėvas 10:00 val. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir 20:30 val. sugrąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą. Laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. birželio 20 d. bendravimo dieną tėvas pasiima dukrą iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir 20:30 val. sugrąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą. 2. Tėvas bendrauja su nepilnamete dukra vieną pasirinktą ir su vaiko motina suderintą mėnesio savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, be vaiko nakvynės pas tėvą, tėvui pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos bendravimo dieną 10:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:30 val. 3. Tėvas nebendrauja su dukra darbo dieną tą mėnesio savaitę, kurios metu jis su dukra praleidžia savaitgalį. 4. Tėvas apie pasirinktas bendravimui su dukra ateinančio mėnesio darbo dienas ir savaitgalį turi informuoti vaiko motiną elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 25 d. 5. Vaiko motina apie tai, kuriomis ateinančio mėnesio darbo dienomis ir savaitgalį tėvas galės bendrauti su dukra, atsižvelgusi į vaiko planus ir užimtumą, bei tėvo pateiktą / nepateiktą pageidavimą, informuoja vaiko tėvą elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 28 d.“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
6. Pažymėtina, kad aptariamoje civilinėje byloje Nr. e2-858-534/2025 sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir priimant antstolės vykdomą 2025 m. birželio 21 d. nutartį, buvo atsižvelgta į tas aplinkybes, kad byloje ieškovas (R. D. B., pareiškęs ieškinį dėl bendravimo tvarkos su dukra pakeitimo), prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad 2024 metų vasaros laikotarpiu jis su dukra praleis nepertraukiamai po dvi savaites per mėnesį, taip pat nustatyti jo siūlomas organizacines šios laikinosios bendravimo tvarkos sąlygas. Byloje buvo remiamasi Tarnybos nuomone, kad ieškovo prašymas neatitinka vaiko interesų: „Visuma aplinkybių patvirtina, kad tėvas negeba suprasti ir atliepti savo vaiko emocinių poreikių, dėl turimų psichikos sveikatos, elgesio ir emocijų susirgimų, galimai ir dėl asmeninių savybių, savo elgesiu terorizuoja vaiką, baugina jį, gąsdina, manipuliuoja vaiku ne tik siekdamas vaiko dėmesio, bet ir bandydamas psichologiškai gniuždyti vaiką; toks tėvo elgesys yra ilgalaikis ir sistemingas, bei darantis žalą ne tik vaiko psichologinei būsenai ir sveikai raidai, bet ir fizinei sveikatai (anot motinos, iš baimės ir nerimo dukrai pasireikšdavo įvairaus pobūdžio negalavimai – širdies ritmo sutrikimas, vidurių užkietėjimas, virškinimo problemos, skydliaukės mazgelių atsiradimai). <...> Atsižvelgdama į visumą aplinkybių, į tai, kad D. nekartą ir aiškiai specialistams išsakė, ne tik tai, kad būti su tėvu jai sunku, bet ir akcentavo, jog itin sunku, kai susitikimai yra ilgesni, trunka kelias dienas, Tarnyba mano esant būtina vaiko ir tėvo drauge praleidžiamą laiką reikšmingai trumpinti, suteikiant tėvui galimybę bendrauti su dukra tik be nakvynių, ir ne itin dažnai.“.
7. Vykdomoji byla Nr. 0015/24/01646 iškelta pareiškėjo R. D. B. iniciatyva, teigiant, kad vaiko motina J. L. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su dukterimi tvarkos. Šioje vykdomojoje byloje 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir vėlesniais prašymais pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas konstatuoti, kad skolininkė – vaiko motina nevykdo teismo nutarties bei surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skolininkei J. L. skyrimo. Antstolė 2024 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-24-15-39801 „Dėl prašymų“ netenkino pareiškėjo R. D. B. (jo atstovės) prašymų. Antstolė tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad iš vykdomojoje byloje pateiktų šalių įrodymų nėra pagrindo nustatyti, kokiais konkrečiais motinos veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo nutarties neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Antstolė taip pat nurodė, kad nepateikta duomenų, kad skolininkė neleistų, trukdytų ar kitaip užkirstų kelią tėvo bendravimui su vaiku. Antstolė, priimdama patvarkymą, įvertino tai, kad R. D. B. su vaiku turėjo susitikti 3, 10, 21, 22, 24 d. J. L. pateikė antstolei paaiškinimus, kad vaikas rugsėjo 21, 22 d. su tėvu susitikti atsisakė. Antstolė pažymėjo, kad: „<...> kaip nurodė J. L. „rugsėjo 21 d. vaikas su juo bendrauti atsisakė, o rugsėjo 22 d. pats B. nebendravo su vaiku“. J. L. taip pat pateikė antstolei paaiškinimus, kad vaikas rugsėjo 24 d. su tėvu nebendravo dėl ligos. Antstolė pažymėjo, kad: „Kaip nurodė J. L. „2024 m. rugsėjo 24 d. vaikas sirgo. B., kaip pats nurodo, su vaiku susitiko poliklinikoje, tai yra, B. puikiai žino priežastį, kad vaikas su juo 2024 m. rugsėjo 24 d. nebendrauja dėl to, kad serga“. Antstolė taip pat vadovavosi 2024 m. spalio 9 d. jai pateikta Tarnybos nuomone dėl teismo nutarties vykdymo priemonių pobūdžio ir jų vykdymo tvarkos vykdant Vilniaus miesto apylinkes teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį, kurioje Tarnyba nurodė, kad: „Vadovaujantis teismo nutarčių vykdymo privalomumu, bei atsižvelgiant į turimos informacijos visumą, teismo nutartis šiuo atveju turi būti vykdoma nenukrypstant nuo nutartimi patvirtintų sąlygų. Pažymime, kad teismo nutarties turėtų laikytis abu tėvai, tačiau svarbu užtikrinti nepilnametės geriausius interesus, atsižvelgti į jos poreikius ir lūkesčius, nes vykdant tokio pobūdžio teismo sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma, abu tėvai turi ieškoti tarpusavio kompromiso, kuris pirmiausia būtų priimtinas jų vaikui.“.
8. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas R. D. B. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti pirmiau aptartą 2024 m. spalio 16 d. antstolės patvarkymą Nr. S-24-15-39801 ir pirmiau nurodytus pareiškėjo prašymus nagrinėti iš naujo. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo skundo. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi byloje Nr. e2S-879-1060/2025 Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Akcentuotina, kad aptariamose nutartyse teismai, įvertinę visą vykdomojoje byloje surinktą medžiagą, sprendė, kad teismo nutartyje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių bei pripažino antstolės veiksmus teisėtais, t. y. konstatavo, kad susiklosčiusioje situacijoje nebuvo jokių prielaidų antstolei surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkei – vaiko motinai baudą. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje be kita ko konstatavo, jog nėra duomenų, kad tėvo susitikimai su dukterimi įvyko išimtinai dėl vaiko motinos trukdymo ar piktnaudžiavimo teise, o dėl pačios dukters, kuri jau yra pakankamo amžiaus aiškiai ir pagrįstai nuomonei reikšti, santykio su savo tėvu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl skolininkės veiksmų ir nutarties nevykdymo dar iki antstolės 2024 m. spalio 16 d. patvarkymo Nr. S-24-15-39801 priėmimo atmestini kaip nepagrįsti.
9. Aptariamoje vykdomojoje byloje vėliau vėlgi buvo gauti pareiškėjo pranešimai dėl neįvykusio bendravimo su dukra skunde nurodytomis dienomis, taip pat pareiškėjas vėlgi prašė antstolės skirti skolininkei – vaiko motinai baudą už teismo nutarties nevykdymą. Antstolė, reaguodama į tokius pareiškėjo pranešimus ir prašymus, įvertinusi konkrečios vykdomosios bylos aplinkybes, medžiagą bei specifiką, 2025 m. balandžio 4 d. priėmė šioje byloje skundžiamą patvarkymą Nr. S1-60879 „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“. Antstolė aptariamu patvarkymu: pasiūlė šalims spręsti teismo nutarties (ar jos dalies) dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo / papildymo klausimą; pasiūlė Tarnybai spręsti teismo nutarties (ar jos dalies) dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo / papildymo klausimą, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos būtent Tarnybos prašymu.
10. Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašo panaikinti aptariamą 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“, nes, anot pareiškėjo, antstolė šiuo atveju privalėjo surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą bei kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas antstolės patvarkymas neteisėtas, turi būti panaikintas, o antstolė turi būti įpareigota surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą bei kreiptis į teismą su prašymu skirti skolininkei baudą. Tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
11. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į šios vykdomosios bylos specifiką, t. y. antstolės vykdomas vykdomasis dokumentas – nutartis dėl laikinos bendravimo tėvo su vaiku tvarkos nustatymo, susijęs su nepilnamečiu vaiku. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).
12. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, [...] antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, [...] surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo [...] neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas [...]. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo [...] neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą [...] dieną išieškotojo naudai.
13. Tačiau pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu vaiku (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020). Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).
15. Nagrinėjamu atveju, priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, iš vykdomosios bylos medžiagos viseto matyti, kad pareiškėjui pateikus antstolei pranešimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, antstolė ėmėsi aktyvių veiksmų, numatytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kad teismo nutartis dėl laikinos vaiko su tėvu bendravimo tvarkos būtų vykdoma. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė, gavusi pareiškėjo pranešimus ir prašymus, raštu kreipėsi į skolininkę – vaiko motiną, pašydama pateikti savo paaiškinimus ir pastaroji pateikė antstolei savo rašytinius paaiškinimus, išsamiai nurodydama priežastis, dėl kurių neįvyko vaiko susitikimai su tėvu, taip pat pateikė antstolei vaiko susirašinėjimą su tėvu, vaiko situacijos vertinimo ataskaitą, Tarnybos išvadą ir kt. Be to, antstolė 2025 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą „Dėl susitikimo“, kuriuo suorganizavo susitikimą su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais aptarti teismo nutarties vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, kaip tai numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Nustatyta, kad aptariamas susitikimas su Tarnybos atstovais įvyko 2025 m. vasario 26 d. antstolių kontoroje, po ko antstolė priėmė 2025 m. kovo 4 d. patvarkymą dėl Tarnybos informacijos pateikimo, taip pat 2025 m. kovo 14 d. priėmė dar vieną patvarkymą dėl informacijos patikslinimo. Tarnyba, atsakydama į antstolės patvarkymą, 2025 m. kovo 14 d. pateikė antstolei atsakymą, kuriame pažymėjo, jog reikalavimas nuosekliai laikytis nustatytos laikinos bendravimo tvarkos šiuo konkrečius atveju yra sunkiai įgyvendinamas ne tik dėl tėvo nesutikimo, kad vaikas pakeistų ugdymo įstaigą, tačiau taip pat ir dėl vaiko ir tėvo tarpusavio santykio, kuris dažnu atveju, kaip matyti iš vaiko pasakojimų Tarnybos specialistams, apsunkintas vaiko tėvo savybių ypatumais, elgesiu su vaiku ir pan. (žr. detaliau dokumentą Nr. DOK-75131).
16. Iš antstolei pateiktų duomenų visumos matyti, kad bendravimo su vaiku tvarka neįvykdyta dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl skolininkės – vaiko motinos elgesio, neveikimo ar trukdymo. Byloje nenustatyta jokių prielaidų vertinti skolininkės elgesį kaip tyčinį teismo procesiniu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą. Šios nutarties 8 punkte aptartoje įsiteisėjusioje apeliacinės instancijos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo dukters amžius yra pakankamas aiškiai ir pagrįstai nuomonei reikšti. Šiuo atveju susitikimai su tėvu ir toliau nevyko dėl pačios dukters, kuri jau yra pakankamo amžiaus, santykio su savo tėvu, tėvo elgesio ir bendravimo su vaiku priežasčių, o ne dėl skolininkės – motinos veiksmų. Teismas pritaria antstolės argumentams, kad esant tokiai situacijai dėl vaiko nenoro bendrauti, priverstinis bendravimo tvarkos įgyvendinimas nėra įmanomas, nes tai prieštarautų paties vaiko geriausiems interesams. Tokiu atveju patys tėvai atsakingi už santykio su nepilnamečiu vaiku kūrimą ir atitinkamai šių veiksmų priverstine tvarka teismo sprendimo vykdymo procese antstolis atlikti negali. Vaiko tėvas privalo bendrauti su savo vaiku tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius ir lūkesčius. Vykdant tokio pobūdžio teismo procesinį sprendimą prievarta prieš vaiką negali būti taikoma.
17. Taigi antstolė, įvertinus šios konkrečios bylos specifiką ir vykdomojoje byloje esančius duomenis bei susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes, siekdama užtikrinti vaiko teisių apsaugą, pagrįstai priėmė ginčijamą 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“ kaip tai numatyta pirmiau aptartame Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte. Taigi antstolė, priešingai negu teigia pareiškėjas, veikė aktyviai, laikydamasi vykdymo procesą imperatyviai reglamentuojančių proceso teisės normų, nepažeidė jos veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ginčijamas 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymas teisėtas, priimtas laikantis vaiko teisių apsaugos užtikrinimo ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto reikalavimų ir tvarkos, pirmiau aptartų kasacinio teismo išaiškinimų, be kita ko susijusių su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymu.
18. Be to, iš LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolė po šio skundo padavimo dienos pagal CPK 771 straipsnio nuostatas 2025 m. gegužės 12 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir 2025 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama spręsti klausimą dėl teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties nevykdymo. Tačiau teismas 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi nustatė antstolei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, nurodant konkrečius antstolio nustatytus bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktus. Antstolei neištaisius trūkumų, teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi palikimo pareiškimą nenagrinėtą (žr. bylą Nr. e2VP-23497-566/2025) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi byloje nesant objektyvių duomenų, kad teismo nutartis dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdoma išimtinai dėl skolininkės – vaiko motinos veiksmų, teismo vertinimu, antstolei šiuo konkrečiu atveju nekilo pareiga surašyti CPK 771 straipsnyje numatytą sprendimo neįvykdymo aktą.
19. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas R. D. B. po skundžiamo antstolės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymo priėmimo ir po skundo dėl antstolės veiksmų padavimo vis dėlto pats kreipėsi į teismą su prašymu papildyti teismo nutartį dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytos laikinos tėvo R. D. B. bendravimo su nepilnamete dukra D. I. B. tvarkos 5 punktą ir šį punktą išdėstė taip: „5. Vaiko motina J. L. apie tai, kuriomis ateinančio mėnesio darbo dienomis ir savaitgalį tėvas galės bendrauti su dukra, atsižvelgusi į vaiko planus ir užimtumą, bei tėvo pateiktą / nepateiktą pageidavimą, informuoja vaiko tėvą R. D. B. elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 28 d. Tuo atveju, jeigu bendravimas motinos suplanuotomis darbo dienomis ir savaitgalį negalės vykti, J. L. informuoja vaiko tėvą R. D. B. elektroniniu paštu arba trumpąja žinute (SMS) ne vėliau kaip iki prieš numatomą bendravimo dieną einančios dienos 18:00 val., nurodydama priežastį, dėl kurios tėvo bendravimas su dukra negalės vykti.“. Taigi iš esmės pats pareiškėjas įvykdė šioje byloje skundžiamą antstolės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S1-60879 „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“.
20. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos ypatumus, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, byloje nenustatyta pagrindų panaikinti antstolės 2025 m. balandžio 4 d. patvarkymą Nr. S1-60879 „Dėl sprendimo vykdymo tvarkos“ ir įpareigoti antstolę surašyti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
22. Šioje byloje yra pareiškėjo ir skolininkės interesų priešingumas. Skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmais. Toks pareiškėjo ir skolininkės interesų priešingumas pasireiškė viso šios bylos nagrinėjimo metu. Dėl pareiškėjo skundo skolininkė teikė atsiliepimą į skundą, kuriame išsamiai išdėstė savo nesutikimą su skundu, dėl ko susidarė 544,50 Eur išlaidų už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą (žr. dokumentą Nr. DOK-110429). Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
23. Nustatyta, kad skolininkės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžių, tačiau yra ženkliai mažesnės negu rekomenduojamas dydis. Todėl, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą, atsiliepimo turinį, jo išsamumą, konstatuotina, kad skolininkės prašomos priteisti 544,50 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, atmetus skundą, skolininkei iš pareiškėjo priteisiama 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo R. D. B. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų.
Priteisti suinteresuotam asmeniui skolininkei J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo R. D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.