- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2-1358-913/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00142-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Kauno energija“
- Atsakovas
- D. K., atstovaujamai (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. K., atstovaujamai (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, L. K., R. K. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 304,66 Eur skolos, 7,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas, 5,75 Eur išlaidas už duomenų gavimą.
2. Ieškinyje ieškovė AB ,,Kauno energija“ nurodė, kad tiekia buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams šilumos energiją. Taip pat tiekia šilumą pastato bendro naudojimo patalpoms šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei apskaičiuoja mokesčius už suvartotą šilumą ir pateikia buitiniam šilumos vartotojui sąskaitą už suvartotą šilumą apmokėti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė N. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini). Po palikėjų mirties palikimą priėmė atsakovai D. K., L. K., R. K., todėl jiems kyla turtinė prievolė atsiskaityti už butui tiektą šilumos energiją. Atsakovai nėra pasirašę su ieškove Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau tarp šalių yra susiklostę prievoliniai teisiniai šilumos tiekimo – vartojimo santykiai nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Atsakovų skola už patalpų šildymą ir vandens pašildymą laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2022-01-01 – 304,66 Eur ir 7,36 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 2021-08-01 iki 2022-02-01.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. K. ieškinį ir jo priedus gavo asmeniškai 2022-03-23, tačiau per teismo nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepareiškė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Atsakovui R. K. ieškinys ir jo priedai įteikti per gyvenamosios vietos, t. y. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų administraciją 2022-03-23, tačiau per teismo nurodytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepareiškė (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
5. Atsakovė D. K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neveiksni D. K. niekada negyveno ir nesinaudojo butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-12-27 D. K. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose.
6. CPK 441 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylas dėl piniginių sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, o apie posėdžio datą, laiką ir vietą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, sprendime išdėstant trumpus motyvus (CPK 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
7. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.2 straipsnis).
8. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad su atsakovais šilumos butui tiekimo bei atsiskaitymo už šilumos tiekimą rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su tiekėju, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008).
9. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kito. Taigi, šilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai buto savininkas - buitinis šilumos vartotojas, kuris privalo apmokėti už jam tiekiamą šilumos energiją.
10. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklausė N. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) (dokumentai zip. priedų sąraše).
11. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Kauno m 11-ojo notarų biuro 2016-04-21 rašto Nr. 27 nustatyta, kad po N. K. mirties palikimą priėmė ir paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti sutuoktiniui S. K. ir sūnui O. L., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše).
12. O. L. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo faktų.
13. N. K. sutuoktinis S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Kauno m 11-ojo notarų biuro 2016-04-21 rašto Nr. 27 nustatyta, kad po S. K. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo duktė D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiojo sūnūs S. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiojo vaikaičiai V. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiojo vaikaitė N. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (dokumentas zip. priedų sąraše).
14. S. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po S. K. mirties palikimą priėmė L. K. (dokumentas zip. priedų sąraše).
15. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad po V. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše).
16. Iš Kauno m 11-ojo notarų biuro 2016-04-21 rašto Nr. 27 nustatyta, kad mirusiojo S. K. vaikaičiai: V. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), R. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), mirusiojo vaikaitė N. K., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenantys Baltarusijos Respublikoje, nepateikė notarų biurui jų giminystę įrodančių dokumentų (dokumentas zip. priedų sąraše).
17. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
18. Iš Kauno m 11-ojo notarų biuro 2016-04-21 rašto Nr. 27 nustatyta, kad biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl darytina išvada, kad atsakovai palikimą priėmė paduodami pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) (dokumentas zip. priedų sąraše).
19. Iš Kauno m 11-ojo notarų biuro 2016-04-21 rašto Nr. 27 nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimai į S. K. paveldimą turtą įpėdiniams nebuvo išduoti (dokumentas zip. priedų sąraše).
20. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas ir jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad po palikėjų N. K. ir S. K. mirties, butą, esantį (duomenys neskelbtini)paveldėjo atsakovai.
22. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bei nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas savo prievolę įvykdė – tiekė į atsakovams priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šilumos energiją, o atsakovai laiku mokėti mokesčius – prievolės neįvykdė ir dėl to, ieškovo skaičiavimais už laikotarpį nuo 2020-12-01 iki 2022-01-01 susidarė 304,66 Eur skola (dokumentas zip. priedų sąraše).
23. Atsakovė D. K., atstovaujama (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, atsiliepime nurodė, kad niekada negyveno ir nesinaudojo butu, todėl prašė ieškinį atmesti.
24. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
25. Nagrinėjamu atveju atsakovų turto dalys nėra nustatytos, todėl jie laikytini bendraturčiais (CK 4.72 straipsnis).
26. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės D. K. išdėstyti argumentai dėl ieškinio atmetimo, atmestini kaip nepagrįsti.
28. Ieškovas patyrė nuostolių, kurie yra pagrindas taikyti atsakovų atžvilgiu civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai neįvykdė sutartinės prievolės, todėl privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškovas paskaičiavo 7,36 Eur delspinigių, susidariusių už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2022-02-01 (dokumentas zip. priedų sąraše).
29. Atsakovai skolos ir delspinigių dydžio neginčijo. Duomenų, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
30. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į ieškovo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovai prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl solidariai iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 304,66 Eur skola ir 7,36 Eur delspinigių (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, t. y. 18 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 5,75 Eur išlaidas už duomenų gavimą.
33. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovų netenkintinas, o bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 20,02 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamoje byloje susidarė 9 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios po 3 Eur nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 260 straipsniais, CPK 263 – 265 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu, CPK 441 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Solidariai priteisti iš atsakovų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai 304,66 Eur (tris šimtus keturis eurus 66 centus) skolos, 7,36 Eur (septynis eurus 36 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 312,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-03-18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, naudai po 20,02 Eur (dvidešimt eurų 02 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.