- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-955-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02285-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- V. G., I. S., V. S.
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys V. G., I. S., V. S., atsakovo priešieškinį ieškovei dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia ir tikrosios sutarties šalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. J. išsikelti iš jai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ; įpareigoti atsakovą padengti visus iškeldinimo dieną susidariusius komunalinius įsiskolinimus už butą, priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvena atsakovas V. J.. Atsakovas yra buvusio ieškovės sugyventinio V. G. draugas, tačiau be jos leidimo prisiregistravo ir gyvena nesudaręs jokios sutarties, nemoka nuomos bei jokių mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovo skolos už komunalines paslaugas 2010-07-31 dienai sudarė 1828 Lt 48 ct ir toliau auga. Šis įsiskolinimas susidarė nuo 2007 m. kovo mėn., kuomet sausio-vasario mėn. buvo sumokėtas pabaigos likutis 103,62 Lt ir nuo 2007 m. kovo mėn. įsiskolinimas pradėjo augti. Ieškovė savo prašymų išsikraustyti nesiuntė nei per notarą, tačiau daug kartų prašė atsakovą išsikraustyti, bet jis to nepadarė. Teismui pateikti dokumentai pilnai įrodo, kad ginčo butas priklauso ieškovei, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas išsikraustytų, kadangi atsakovas gyvena negavęs jokio ieškovės sutikimo, t.y. nelegaliai ir darydamas jai nuostolius, t.y. nemokėdamas nei nuomos, nei už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. pateikė priešieškinį, prašydamas ieškinį atmesti, bei pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 29 d. sutarties (notarinio registro Nr. 1128), kuria buvo parduotas vieno kambario butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) , dalį dėl sutarties šalies, t. y. dėl pirkėjo, ir nustatyti, kad tikroji sandorio šalis – pirkėjas, pagal nurodytą 2007 m. sausio 29 d. sutartį, yra atsakovas - V. J., bei priteisti iš ieškovės I. O., atsakovo V. J. asmeninėn nuosavybėn vieno kambario butą su bendro naudojimosi patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) . Atsakovas nurodė, kad 2006 m. pabaigoje geruoju sutarė su savo sutuoktine gyventi atskirai. Kadangi viską sprendė geruoju 2006 m. gruodžio mėn. pardavė jų bendrą butą, kuris buvo registruotas atsakovo vardu ir gautus pinigus pasidalino. Atsakovas pažymėjo, kad gavęs už parduotą butą pinigus, norėjo nusipirkti sau mažesnį butą, kuriame galėtų gyventi. Pasak atsakovo, jo tuometinis kaimynas V. G. patarė jam, kad kol jis nėra oficialiai išsiskyręs, butą neregistruoti atsakovo vardu. Pažymėjo, kad V. G. pasiūlė jam pirkti butą jo draugės ( tuometinės sugyventinės) ieškovės I. O. vardu. Atsakovas taip pat nurodė, kad tuometiniu savo kaimynu jis pasitikėjo ir jam tai pasirodė priimtina. Kadangi butą pirko už atsakovo pinigus, tai dar iki buto pirkimo 2006-12-29, atsakovas su ieškove pasirašė paskolos raštelį, kuriame aptarė ir nupirko buto perleidimo ateityje atsakovui sąlygas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad buto pirkime, t.y. įforminant buto pirkimo-pardavimo sandorį pas notarą, nedalyvavo bei su pardavėjais susitikęs nebuvo. Pasak atsakovo, iš ieškovės pateiktų teismui dokumentų, suprato, kad ginčo butas hipotekos lakštu yra įkeistas P. B. ieškovės gauto kredito užtikrinimui ir yra realus pavojus, kad butas bus parduotas iš varžytynių.
Ieškovė I. O. atsiliepime į priešieškinį su pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pateiktas 2009 m. gruodžio 29 d. rusų kalba parašytas paskolos raštelis, kuriuo neva ieškovei buvo paskolinta 70 000 Lt, ieškovės nuomone, yra suklastotas, nes jame yra ne ieškovės parašas ir ji niekada nėra pasirašiusi jokių panašių dokumentų kartu su atsakovu. Visi kiti faktai, kurie atsakovo yra minimi priešieškinyje, yra atsakovo ir V. G. tarpusavio santykių dalykai, už kuriuos ieškovė niekaip negali atsakyti, kadangi apie juos nieko nežino. Ieškovė pažymėjo, kad nebuvo paėmusi jokios paskolos iš atsakovo, priešieškinyje minimas butas nupirktas ne už atsakovo pinigus, todėl ir įregistruotas ieškovės vardu VĮ Registrų centre. Nurodė, kad 2003-10-31 ieškovės motina N. S. pardavė butą (duomenys neskelbtini) , už 120 000 Lt. Tais pačiais metais už 55 000 Lt pirko butą (duomenys neskelbtini) , ieškovės motinos N. S. vardu. Likusią sumą nutarė investuoti į nekilnojamą turtą. Po tam tikro laiko jos buvęs sugyventinis V. G. pasiūlė jai nusipirkti kambarį (duomenys neskelbtini) . Pasak ieškovės, visais pirkimo-pardavimo reikalais rūpinosi V. G., o butas buvo įformintas ieškovės vardu. V. G. pasiūlė laikinai leisti ten kam nors gyventi, kad apmokėtų visas komunalines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad sužinojus, jog jai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) , susikaupė įsiskolinimas už komunalines paslaugas, ji nusprendė iškeldinti ten gyvenantį asmenį. Jai nežinoma, kodėl ir kaip atsakovas buvo ten įregistruotas. Savo sutikimo, kam nors įsiregistruoti, ar deklaruoti gyvenamąją vietą minėtu adresu niekam nebuvo davusi ar suteikusi. Taip pat nurodė, kad atsakovo deklaruojamos vietos dokumentai yra pasirašyti ne ieškovės ir ji niekada nebuvo pasirašiusi jokio sutikimo, kad atsakovas deklaruotų gyvenamą vietą jai priklausančiame bute.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Pripažino tarp pardavėjų I. S., V. S. ir pirkėjos I. O. 2007-01-29 sudarytą gyvenamosios paskirties patalpos pirkimo – pardavimo sutartį, kurios notarinio registro Nr.1128, kuria buvo parduotas vieno kambario butas su bendro naudojimosi patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) , apsimestiniu sandoriu. Pripažino negaliojančia 2007-01-29 sudarytos tarp pardavėjų I. S., V. S., ir pirkėjos I. O. gyvenamosios paskirties patalpos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios notarinio registro Nr.1128, kuria buvo parduotas vieno kambario butas su bendro naudojimosi patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) , dalį, kurioje sandorio šalimi – pirkėja, įvardijama ieškovė I. O.. Nustatė, kad V. J. yra tikroji 2007-01-29 sudarytos tarp pardavėjų I. S., V. S. ir pirkėjos I. O. gyvenamosios paskirties patalpos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios notarinio registro Nr.1128, kuria buvo parduotas vieno kambario butas su bendro naudojimosi patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini) , sandorio šalis – pirkėjas.
Teismas, nustatęs, kad ieškovė nepagrindė buto (duomenys neskelbtini) , pasirinkimo kriterijų, kainos, laiko tarpo, piniginių lėšų, už kuriuos buvo pirktas pastarasis butas kilmės, skirtingai nuo atsakovo, atsižvelgdamas į tai, kad už minėtą butą visą laiką mokėjo tik atsakovas, o ieškovė nepateikė į bylą jokio kito jos buto valdymą patvirtinančio dokumento, išskyrus pirkimo – pardavimo sutartį, įvertinęs rašysenos ekspertizės patvirtintą ieškovės parašo tikrumą atsakovo V. J. gyvenamosios vietos deklaracijoje kaip patvirtinantį tikrąją sutarties šalį, tai, kad ieškovės lėšų skirtų butui įsigyti turėjimo nepagrindžia SODROS pažymos apie ieškovės įdarbinimus, užmokesčio ir įmokų sumas, kitus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje yra nustatyti CK 1.87 str. nurodyti apsimestinio sandorio pagrindai, todėl tenkino priešieškinį.
Šalies argumentai
Apeliantė I. O. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai 2007-01-29 sutartyje įžvelgė apsimestinio sandorio požymių ir pritaikė LR CK 1.87 str. nuostatas, taip pat, kad teismas netinkamai įvertino tarp proceso dalyvių susiklosčiusius tarpusavio santykius, o nustatydamas tikruosius sandorio šalių tikslus, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino 2007-01-29 sutartyje sudarymo aplinkybių. Pažymi, kad šalys įrodinėja skirtingus šio sandorio tikslus, todėl nustatinėjant tikruosius 2007-01-29 sutarties šalies (pirkėjo) ketinimus, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į įrodymus, kuriais įrodinėjamos šalių pozicijos. Apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tiek atsakovas, tiek V. G. žinodami, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , įkeistas trečiajam asmeniui, į tai visiškai nereagavo. Pasak apeliantės, teismas netinkamai šalims paskirstė bylos aplinkybių įrodinėjimo pareigas bei visiškai be pagrindo nevertino buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavėjos V. S. parodymų. Apeliantės teigimu, tos aplinkybės, kad praėjus trims mėnesiams po 2007-01-29 sutarties sudarymo apeliantė atsakovui leido naudotis įsigytu butu bei deklaruoti gyvenamąją vietą, o atsakovas savo ruožtu gyveno apeliantės bute tris metus ir mokėjo komunalinius mokesčius, nelaikytinos apsimestinio sandorio požymiais. Nagrinėjamoje byloje teismas išvadas padarė neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi prieštaringais atsakovo ir trečiųjų asmenų parodymais, taip pat, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki atsakovo apgyvendinimo apeliantės įsigytame bute, apeliantės ir atsakovo nesiejo jokie teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė asmeniškai ar per atstovą skolinosi iš atsakovo pinigus, prisiėmė įsipareigojimus, juos grąžinti arba nupirkti butą ir jį perrašyti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas 2007-01-29 sutartį apsimestiniu sandoriu, visiškai nepagrįstai rėmėsi išskirtinai V. G. parodymais, kurie prieštarauja kitų proceso dalyvių paaiškinimams.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą neišeidama už apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio reiktų jas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje yra kilęs ginčas dėl tikros ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties šalies. Teismui nusprendus, kad tikras buto pirkėjas yra atsakovas V. J., ieškovė I. O. nesutikdama su teismo sprendimu jį skundžia tuo pagrindu, kad teismas be pagrindo taikė sandoriui CK 1.87 str. nuostatas ir pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas reglamentuojančias įrodymų vertinimą – netinkamai vertindamas šalių, liudytojų paaiškinimus ir visus įrodymus visumoje. Kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad 2007-01-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė I. O. savo vardu nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l. 48), bei šį butą užregistravo savo nuosavybės teise (t , b.l. 7-8). Nuo 2007-03-07 šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo ir jame gyvena atsakovas V. J. (t 1, b.l. 21). Ieškovė ieškiniu siekia iškeldinti atsakovą iš ginčo buto, o atsakovas priešieškiniu buto pirkimo-pardavimo sutartį prašo pripažinti apsimestine dėl jos sudarymo su netikra šalimi.
Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo apsimestiniu dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi
Sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis, jam taikomos taisyklės, taikytinos šalių turėtam galvoje sandoriui (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; kt.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio siekė šalys, jį abi šalys pripažįsta buvus pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, bet dėl sutarties šalies, pirkėju sutartyje nurodyto asmens, atitikties tikrajam šio teisinio santykio subjektui, todėl, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas (atsiskaitė su pardavėju; priėmė sutarties objektą, jį valdė, naudojo ir juo disponavo). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi (ginčijamu atveju – pirkėju) konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė (statytinė) šalis derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį.
Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis).
Prašydamas pripažinti 2007 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėja I. O. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį perkelti atsakovui V. J., sutarties nuostatas, kuriose pirkėja įvardyta ieškovė, atsakovas ginčija šių nuostatų ydingumo dėl sandorio sudarymo su netikrąją šalimi (pirkėju) aspektu, teigdamas, kad 2007 m. sausio 29 d. sandorio pagrindu ginčo butą de facto įsigijo ne pirkėja sutartyje įvardyta ieškovė, kuri buvo tik statytinė, bet atsakovas. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovas nurodė ir pateikė įrodymus, kad 2006-12-29 pardavė jam ir jo žmonai P. J. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) pirkėjai Ž. K. už 176 000 Lt (1 t., b.l. 43-44), grąžino skolas ir pasidalino po 70 000 Lt, už kuriuos pirko sau gyventi butą. Atsakovas pasitikėdamas trečiuoju asmeniu byloje V. G., bei žinodamas jo patirtį prekiaujant nekilnojamuoju turtu, patikėjo pastarajam surasti ir nupirkti butą. Atsakovas su V. G. apžiūrėjo butą, vėliau apžiūrėjo su savo buvusia žmona ir nutarė pirkti butą kaip ir patarė V. G. ne savo, o ieškovės vardu. Už butą V. G. pats mokėjo buto pardavėjams pinigus iš atsakovo jam duotų pinigų. Butas buvo apleistas, todėl V. G. organizavo jo remontą ir atsakovas gyveno bute, bei ginčo bute deklaravo savo gyvenamąją vietą. Šiuos atsakovo paaiškinimus teisme patvirtino trečiasis asmuo V. G. (t 1, b.l. 154-156), kuris nurodė analogiškas santykių su atsakovu aplinkybes, dėl pinigų paėmimo, dėl buto pirkimo kaip ir atsakovas, ir trečiasis asmuo V. S. (t 1, b.l. 134-135), kuri nurodė, kad jos ir jos sutuoktinio parduodamą ginčo butą apžiūrėjo V. G., vėliau jis atvažiavo su atsakovu, kuris buvo atvykęs dar kartą apžiūrėti buto su savo buvusia žmona. Taip pat V. S. nurodė, kad ieškovė I. O. niekada nebuvo atvažiavusi buto apžiūrėti, nors butas buvo perkamas jos vardu, tačiau V. G. sakė, kai V. J. išsiskirs, butas jam bus atiduotas. Tokias pačias aplinkybes apie ginčo buto pirkimą nurodė ir byloje apklausta liudytoja P. J. (t 1, b.l. 135-136).
Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę, kad niekas, išskyrus jį, nesirūpino būtu, tik jis vienas, taip pat jis vienas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir eksploatavimo išlaidas. Šias nurodytas atsakovo aplinkybes patvirtino teisme apklaustas liudytoju A. N. (t 1, b.l. 156-157), kuris parodė, kad ginčo buto remontu rūpinosi atsakovas, jo prašymu liudytojas ir remontavo butą. Iš byloje esančių atsiskaitomosios knygelės sąskaitų kopijų (t 2, b.l. 14-46), matyti, kad priskaičiuotus mokesčius ir ginčo buto eksploatavimo išlaidas mokėjo atsakovas savo vardu nuo 2007 iki 2012 metų.
Ieškovė ginčydama atsakovo argumentus nurodė, jog ginčo buto pirkimui ji nenaudojo atsakovo pinigų, o jį pirko už motinos duotus pinigus, kuriuos motina buvo davusi, kai pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini) . Iš ieškovės pateiktų įrodymų 2003-10-03 buto pirkimo-pardavimo sutarties (t 2, b.l.10-13), matyti, kad ieškovės motina N. S. 2003-10-03 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) , J. V. ir V. J. V. už 96 000 Lt. Visus sutartus pinigus už buto pardavimą pardavėja gavo iki 2003-10-31 (t 2, b.l. 6). Liudytoja apklausta N. S. patvirtino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad dalį pinigų po minėto buto pardavimo davė ieškovei, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kad būtent motinos jai duotus pinigus ji panaudojo ginčo buto pirkimui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo nurodytų pinigų gavimo iš motinos ir ginčo buto pirkimo praėjo beveik keturi metai, todėl ieškovei neteikus teismui įrodymų dėl šių pinigų panaudojimo ginčo buto pirkimui, labiau tikėtina, jog faktiniu buto pirkėju buvo ne ieškovė, o atsakovas. Ieškovės duoti paaiškinimai teisme bei apeliaciniame skunde minimi liudytojų parodymai nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių ir aukščiau išanalizuotų jo pateiktų įrodymų.
Pirmos instancijos teismas šalių pateiktus visus įrodymus įvertino pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės, vadovavosi savo vidiniu įsitikinimu bei įrodymų pakankamumo civiliniame procese taisykle.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.). šalių pateikti įrodymai ir buvo pagrindas teismui daryti išvadą, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis ieškovės vardu buvo sudaryta apsimestinai, nes faktinis buto pirkėjas, kurio buvo panaudoti ir pinigai šiame sandoryje, yra atsakovas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.