Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. paskirtas areštas 50 parų;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. S. paskirtas areštas 50 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, O. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir O. S. paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu O. S. paskirta subendrinta bausmė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir O. S. paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės 1 metams ir 6 mėnesiams pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės ir O. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę paskiriant atlikti Panevėžio pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas O. S. sulaikymo (duomenys neskelbtini) pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo perdavimo Lietuvos Respublikai suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 18 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš O. S. priteista 1706,94 Eur ekstradicijos išlaidų (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apygardos teismo posėdyje nuteistoji O. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Nuteistosios O. S. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Nuteistoji O. S. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantė tik prašo atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

8.1. BK 75 straipsnio nuostatos (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), nuo vienerių iki trejų metų, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.2. Iš bylos duomenų matyti, kad O. S. padarė du nesunkius ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir jai paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju, teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo O. S. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

8.3. Nuteistosios O. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Iš bylos matyti, kad O. S. nusikalstamas veikas įvykdė būdama teista net 5 kartus, teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė 4 naujus tyčinius nusikaltimus (1 t., b. l. 114–139, 171–172), kurie priskiriami nesunkių (2 veikos) ir apysunkių (2 veikos) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikaltimai baigti, be to, apeliantė yra bausta administracine tvarka, niekur nedirbanti, (duomenys neskelbtini) neregistruota (1 t., b. l. 140–142, 144, 145). Pažymėtina ir tai, kad bylos, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, nagrinėjimo metu, O. S. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymo (nuosprendis šiuo metu yra įsiteisėjęs) (2 t., b. l. 123–124; LITEKO sistemos duomenys). Apygardos teismas pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais O. S. net 4 kartus buvo taikytas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau pastaroji vis vien nusikalsdavo, ir jai 2015 m. gruodžio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi buvo panaikintas anksčiau taikytas bausmės vykdymo atidėjimas dėl probacijos sąlygų nesilaikymo. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistoji O. S. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jai paskirtų bausmių bei anksčiau ne kartą taikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį ir kad O. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.4. Nuteistoji O. S. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę skunde iš esmės motyvuoja tuo, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, žalą nukentėjusiajam atlygino ir su pastaruoju susitaikė, be to, nori rūpintis savo senyvo amžiaus motina, sutinka atlyginti ekstradicijos išlaidas, o atlikdama laisvės atėmimo bausmę to negalėtų padaryti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko deklaratyviais, jie nemenkina O. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistosios teisinės padėties.

8.5. Pažymėtina, kad apeliantės skunde nurodomos aplinkybės dėl noro rūpintis mama, nepatogumai ir išgyvenimai dėl gręsiančios laisvės atėmimo bausmės, niekaip nesutrukdė jai nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantė priteistas proceso išlaidas privalės atlyginti nepriklausomai nuo jos noro tai padaryti, todėl vien jos sutikimas atlyginti ekstradicijos išlaidas, kurios susidarė jai pabėgus iš Lietuvos, apeliantės teisinės padėties šiuo atveju nešvelnina. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti apeliantės O. S. teisinę padėtį, aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios O. S. apeliacinį skundą atmesti.