Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Birutei Sragauskienei, J. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. T., J. T., trečiasis asmuo J. V., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo bei gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnamečiam D. T. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. DĮV-165 nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2017 m. sausio 24 d. rūpintojo J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) , šeimoje, kadangi vaiko motina R. T. nuo 2017 m. sausio 20 d. buvo išvykusi gydymuisi į VĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Tuberkuliozės filialą dėl plaučių uždegimo, o vaiko tėvas vedė netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu. Pas rūpintoją J. V. nepilnametis gyvena iki šiol. Nuo 2017 m. gegužės 25 d. R. T. apsigyveno nuomojamame vieno kambario bendrabučio tipo bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Nors R. T. gyvena su dukra E. T., tačiau nepilnametės dažnai nebūna namuose, motina negeba dukra tinkamai pasirūpinti. R. T. nuo 2017 m. vasario 27 d. dirba UAB „LTP Texdan“ valytoja. Moteris pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio ir gaunamos vaiko išmokos už dukrą E.2017 m. liepos 5 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio šeimos atvejo peržiūros metu nuspręsta E. ir V. T. grąžinti motinos priežiūrai, o sūnui D. toliau tęsti vaiko laikinąją rūpybą, kol mama susiras erdvesnį būstą bei galės sudaryti tinkamas sąlygas visų trijų vaikų gyvenimui, poilsiui, mokymuisi, laisvalaikiui. R. T. nurodė, kad ji neturi pajamų išsinuomoti didesnio būsto ir ją tenkina esamos gyvenimo sąlygos. Nors nuo 2017 m. liepos 10 d. E.ir V. T. buvo grąžinti motinos R. T. priežiūrai, tačiau motina negebėjo ir šiuo metu negeba tinkamai pasirūpinti vaikų priežiūra, sveikata, elgesiu, ugdymusi, laisvalaikiu. R. T. nevykdo duotų įsipareigojimų, neieškojo ir neieško išsinuomoti erdvesnio būsto bei nesiekia susigrąžinti sūnaus D. į šeimą. Motina su sūnumi palaiko tik minimalų bendravimą, dažniausiai pokalbiais telefonu, nesidomi vaiko priežiūra, sveikata, ugdymu, auklėjimu, laisvalaikiu, neteikia išlaikymo. R. T. tenkina esama situacija. Moteris stokoja motinystės ir socialinių įgūdžių, negeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jų priežiūra, sveikata, ugdymu, auklėjimu, laisvalaikiu, nevykdo tiesioginių motinos pareigų. R. T. policijos pareigūnai pastaruoju metu užfiksavo ne vieną piktnaudžiavimo alkoholiu atvejį. R. T. nurodė, kad sutinka, jog sūnus ir toliau būtų rūpinamas J. V. šeimoje, sūnui būtų nustatyta nuolatinė rūpyba, o jai būtų laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus D. T. atžvilgiu.

S. T. šeima yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Po nepilnamečio D. T. paėmimo iš šeimos, t. y. 2017 m. sausio 24 d., S. T. šeimai ir toliau buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2017 m. rugsėjo 9 d. Vaiko teisų apsaugos skyriuje įvyko S. T. šeimos atvejo peržiūra. Peržiūros metu paaiškėjo, jog S. T. stengėsi keisti gyvenimo būdą, kodavosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau gydymas buvo neveiksmingas. Po mėnesio S. T. vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. S. T. penkerių metų laikotarpiu net dvylika kartų baustas administracine tvarka. Beveik visi nusižengimai padaryti būnant neblaiviam. Tėvo neatsakingumą ir moralę parodo tai, kad jis girtauja kartu su savo sūnumi bei girdo alkoholiniais gėrimais nepilnamečius. S. T. elgesys yra piktybiškas, kadangi visiškai nusišalino nuo tiesioginių tėvo pareigų išlaikyti sūnų, rūpintis jo sveikata, auklėjimu, elgesiu, mokymusi. S. T. piktybiškas tėvo pareigų neatlikimas žeidžia nepilnamečio vaiko interesus, daro neigiamą įtaką jo doroviniam, psichologiniam vystymuisi. Tėvas S. T. neaugina sūnaus D., nesirūpina jo sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, todėl tikslinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią šio vaiko atžvilgiu.

R. T. penkerių metų laikotarpiu penkis kartus bausta administracine tvarka. Du kartus nusižengimai padaryti būnant pačiai neblaiviai, o tris kartus bausta už moters nepilnamečių vaikų alkoholio vartojimą, tabako gaminių rūkymą. Tai rodo, kad pati R. T. veda netinkamą gyvenimo būdą, piktnaudžiauja alkoholiu bei negeba tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jų priežiūra, auklėjimu. R. T. nemėgina keisti gyvenimo būdo: domėtis vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, teikti išlaikymą bei sudaryti vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų. R. T. neatlieka tiesioginių motinos pareigų, t. y. neaugina savo vaiko. Ji netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečio vaiko doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, nesudaro palankių visapusiškos ir darnios raidos sąlygų, kurios reikalingos parengimui savarankiškai gyventi visuomenėje, todėl prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnamečio D. T., gim. 2001-08-27, atžvilgiu, vaikui nustatyti nuolatinę rūpybą ir priteisti išlaikymą. Kadangi atsakovai R. T. ir S. T. geranoriškai neteikia išlaikymo savo vaikui, todėl prašo jį priteisti.

Nepilnametis D. T. gyvena brolio J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) šeimoje ir mokosi Šilalės rajono Upynos S. G. mokykloje. Mokykla nurodo, kad J. V. rūpinasi brolio mokymusi ir pasiruošimu pamokoms, bendrauja su dalykų mokytojais. Kai D. apsigyveno pas brolį, kaip nurodo ugdymo įstaiga, labai pasikeitė jo asmens higiena. Rūpintojas D. nupirko daug rūbų, kurie visada švarūs ir tvarkingi. Vaikinas nuolat turi lėšų smulkioms reikmėms, ko gyvendamas su tėvais neturėjo. Ugdytinis mokykloje elgiasi deramai - gražiai sugyvena su klasės draugais, noriai bendrauja su auklėtoja. Vaikas atviras, nuoširdus, kritiškai vertina savo kai kurių šeimos narių elgesį. Vaikinas noriai dalyvauja renginiuose, visada vykdo pavestas užduotis. D. T. tėvai su mokyklos mokytojais bei sūnaus auklėtoja nebendrauja. J. V. - neteistas, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka. J. V. baudas susimokėjo, nuobaudas priima kaip pamoką, labai gailisi dėl klaidų. J. V. sveikatos būklė, moralinės ir kitos savybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268, 3.269 straipsniuose keliamus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė J. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad T. gyvendami santuokoje susilaukė 3 vaikų. Šiuo metu T. yra išsituokę. Nepilnametis sūnus D. T. gyvena pas savo brolį J. V., jam yra nustatyta laikinoji globa. Nuo 2007 m. T. šeima yra rizikos šeimų sąraše, jie vedė blogą gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu. 2017 m. įvyko šeimos peržiūra, du vaikai grąžinti T., o sūnus D. buvo paliktas pas brolį. Pati mama T. nelabai rūpinasi vaikais. T. gyvena nuomojamame bute, butas yra mažas, tačiau jame yra būtiniausi daiktai. T. dirba, socialinė darbuotoja dažnai jos neranda namuose, ji teisinasi, kad jos darbo valandos yra ilgos. Su D. T. palaiko tik minimalius ryšius. D. yra išreiškęs norą gyventi pas brolį. T. šeima taip pat yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jis pragyvena iš gaunamos neįgalumo pašalpos, piktnaudžiauja alkoholiu, jis atsisako važiuoti gydytis. 12 kartų baustas administracine tvarka. Tėvo elgesys yra piktybiškas, jis visiškai nesirūpina sūnumi. T. taip pat 5 kartus bausta administracine tvarka. D. gyvena brolio šeimoje, mokėsi Upynos mokykloje. Vaikas visada tvarkingas, aprūpintas mokymosi priemonėmis. V. gyvena nuosavame 1/2 name, namas tvarkingas. V. ūkininkauja, yra tinkamas rūpintis savo broliu.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. T. su ieškiniu sutiko, nurodydama, kad jai reikėtų susirasti geresnį darbą, erdvesnį butą. Dabar iš viso nebegeria, apie mėnesį laiko. Nesigydė, anksčiau lankė anoniminių alkoholikų klubą. Telefonu bendrauja su D., kartais atvažiuodavo. Neduodavo jokio išlaikymo, kai atvažiuodavo, jei turėdavo, duodavo pinigų. Nei karto vaiko pati neaplankė.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. T. su ieškiniu sutiko, nurodydamas, kad sūnumi D. nesirūpino per alkoholį. Anksčiau bandė keisti gyvenimą, bet be alkoholio neišeina. Važiavo koduotis prieš 4 mėnesius, dabar vaistus naudoja. Jau 3 mėnesiai kai nebegeria. Buvo baustas, paskutinį kartą baustas prieš 4 mėnesius. Buvo nuteistas už smurtą prieš Viktorą. Su D. bendrauja, atvažiuoja, telefonu kalbasi. Dirba pas ūkininką, legaliai dirba jau 2 mėnesiai, yra sudaryta darbo sutartis. D. buvo davęs 200 eurų, po to 100 eurų, kai atvažiuodavo. Pats pas sūnų nuvykęs nebuvo.

Liudytoja socialinė darbuotoja V. V. paaiškino, kad pažįsta T. šeimą nuo 2007 m., kai buvo įrašyta į socialinių šeimų rizikos sąrašą. dirba nuo 2016 m. T. gyvena atskirai nuo T., su juo kartu gyvena jo sūnus V.. Nuo balandžio mėnesio T. dirba, jo dažnai nėra namuose, nes dirba ilgai. Namuose didelė netvarka, ten netinkamos sąlygos gyventi nepilnamečiams vaikams. Siūlomos pagalbos jis atsisako.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. T. ir S. T., gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų: V. T., gim. (duomenys neskelbtini) , E. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini) . Nepilnamečiam D. T. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. DĮV-165 nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2017 m. sausio 24 d. rūpintojo J. V., gyv. (duomenys neskelbtini) , šeimoje (b. l. 12). R. T. šeima nuo 2007-05-28 įrašyta i socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais. R. T. ir S. T. gyvena atskirai, yra išsituokę. Sūnui D. T. nuo 2018-01-03 pratęsta laikinoji globa pas brolį J. V.. R. T. gyvena išnuomotame vieno kambario bendrabučio tipo bute. Nuo 2017-02-27 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Jai mokamas apie 370 Eur darbo užmokestis. R. T. su sūnumi D. bendrauja daugiausia tik telefonu. Mama susitinka su D. retai. Išlaikymo sūnui neteikia, motyvuodama, kad algos užtenka tik nuomai ir mokesčiams. Gyvena mažame kambarėlyje, didesnio gyvenamo būsto neieško. D. nelanko, nesidomi kaip sūnui sekasi. D. pas brolį nori gyventi ir pabaigti mokyklą. S. T. šeima taip yra socialinės rizikos šeimų apskaitoje. Bijotų seniūnijos socialinis darbuotojas lankosi šeimoje, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. S. T. nekeičia gyvenimo būdo, nors jis pats nurodė, kad paskutiniu metu nebevartoja alkoholio, įsidarbino pas ūkininką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovams R. T. ir S. T. apribojus tėvų valdžią, sūnaus interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovų tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą ar rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad D. T. nustatyta laikinoji rūpyba, jo rūpintoju paskirtas J. V.. Ieškovas prašo D. T. nustatyti nuolatinę rūpybą. Lietuvos Respublikos CK 3.255 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaiko laikinoji globa ar rūpyba baigiasi kai vaikui nustatoma nuolatinė globa ar rūpyba. Kadangi nepilnametis D. T. yra likęs be tėvų rūpybos, tėvams apribojus tėvų valdžią vaikas yra atskirtas nuo jų, todėl remiantis CK 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 punktu, jam nustatytina nuolatinė rūpyba. J. V. tinkamai rūpinasi vaiku. Vaikui sudarytos geros gyvenimo, priežiūros, ugdymosi bei laisvalaikio praleidimo sąlygos. J. V. yra D. T. brolis, gyvena naujai pastatytame name, namai tvarkingi, erdvūs. D. T. turi atskirą kambarį, jame yra visos reikalingos sąlygos poilsiui ir mokymuisi. J. V. su žmona Ieva augina dukrą E. V., gim. 2013 m., ūkininkauja, augina mėsinius galvijus ir dirba 10 ha žemės. J. V. neprieštarauja būti paskirtas D. T. rūpintoju. Tam neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, D. T. rūpintoju skirtinas J. V., jo gyvenamąją vietą nustatant rūpintojo gyvenamojoje vietoje. (CK 3.265 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų R. T. ir S. T. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai šiuo metu yra dirbantys, R. T. nuo 2017 m. vasario 27 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ valytoja, o S. T. dirba pas ūkininką, pragyvena iš atlyginimo. R. T. dar gauna išmoką už dukrą E. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas - iš atsakovų R. T. ir S. T. nepilnamečiam vaikui D. T. išlaikyti priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek minimalius vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtinas rūpintojas – J. V. (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Iš atsakovų R. T. ir S. T. valstybės naudai priteistinas po 77 Eur dydžio žyminis mokestis (41 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 36 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (100 € x 12 mėn. x 3% + 41 €) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 12,46 € (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nepilnamečio D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

Užbaigti laikinąją rūpybą D. T., gim. 2001-08-27, ir nustatyti jam nuolatinę rūpybą.

Paskirti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , nuolatiniu nepilnamečio D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , rūpintoju.

Nustatyti D. T., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą rūpintojo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , sūnaus D. T., gim. 2001-08-27, išlaikymui po 100 (šimtą) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminį mokestį ir po 6,23 € (šešis eurus 23 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.