- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- A-2273-552/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03975-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- B. J.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST, Tarnyba) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. spalio 10 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. 3,6 kv. m vienam kalinamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Kadangi kartu su juo buvo kalinami dar 2–3 asmenys, šis reikalavimas buvo pažeidžiamas nuolat. Būnant tokiose perpildytose kamerose, dažnai kildavo konfliktai, jis todėl tapo irzlus ir nervingas, susirgo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl privalo atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
3. Lukiškių TI-K taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. pasivaikščiojimui buvo skiriama tik 1 valanda, kamerose bloga ventiliacija, apšvietimas ir temperatūra, veisėsi pelėsis, grybelis ir drėgmė, nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių, per mažai išduodama higienos reikmenų, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo galimybės pasinaudoti dušu dažniau nei kartą per savaitę, o kartais ir ši galimybė buvo apribota, kamerose buvo pilna parazitų, netinkamas maitinimas, o pervežant iš Lukiškių TI-K į teismą, kartais tekdavo išbūti nevalgius. Dėl nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nebuvo užtikrintos konvojavimo sąlygos, kadangi konvojavimui skirtuose automobiliuose trūko sėdimos vietos, nebuvo saugos diržų, ventiliacinės sistemos, apšvietimo. Žiemą buvo šalta, vasarą – karšta, tekdavo šlapintis į plastikinius butelius, kadangi pareigūnai neleisdavo pasinaudoti tualetu, automobiliuose buvo nešvaru, stiklai nučiupinėti, vedant pareiškėją į teismą ir teismo posėdžių metu, pareigūnai jį laikė su antrankiais. Tokiu būdu jis buvo pažemintas, sumenkinta jo asmenybė.
Atsiliepimas
5. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
6. Atsiliepime nurodė laikotarpius, kameras, jų plotus ir kamerose buvusių asmenų skaičių, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas pilnai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, nes į Lukiškių TI-K asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Tačiau skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis kameros plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
7. Nurodė, kad remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų, karantino kameras valo ūkio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolatos prižiūrimi, o vienos valandos pasivaikščiojimo laikas per dieną yra nustatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje, todėl tvirtino, kad pažeidimų nebuvo. Sanitarinis mazgas atskirtas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele, yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, todėl toks įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Pareiškėjui buvo sudaytos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, todėl teisės aktų reikalavimai šiuo klausimu nebuvo pažeisti. Patalynė buvo išduodama laikantis nustatytų reikalavimų, Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, taip pat drabužiai vieną kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai.
8. Atsakovo teigimu, nuteistieji vedami pasivaikščioti į lauką, tai yra jų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimų trukmė gali būti sutrumpinta arba nebūti tik dėl nepalankių oro sąlygų, jeigu sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei asmuo pažeidžia vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimo tvarką. Pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jie valomi ir prižiūrimi.
9. Lukiškių TI-K dėl skundo teiginių, susijusių su maitinimu, nurodė, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo taisyklės), patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas suteikiamas „Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1-109, numatytu metu. Pažymėjo, jog dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje yra numatytas konkretus maitinimo laikas, kurio Lukiškių TI-K laikosi. Asmenys maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Pabrėžė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas paaiškino, kad suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose, vykdoma dvasinė reabilitacija, organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, veikia biblioteka, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, asmenys vedami į kino salę, suteikiama galimybė naudotis interneto prieiga.
11. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas turėjo įtakos pareiškėjo nurodytai žalai atsirasti.
12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
13. Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia (be kita ko) reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius. Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumų, konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.
14. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės konvojavimo metu buvo pažeidžiamos, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raštu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų neturi. VST pareigūnai pareiškėją įkalinimo laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. spalio 10 d. konvojavo vieną kartą planinio konvojaus maršrutu: Vilnius – Klaipėda – Vilnius. Dėl antrankių pažymėjo, kad duomenų apie konvojavimo metu panaudotus antrankius pareiškėjo atžvilgiu neturi.
15. Akcentavo, kad VST pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu Konvojavimo taisyklių reikalavimų nepažeidė, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė B. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 961 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.
Atsiliepimas
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. Byloje nėra ginčo dėl Lukiškių TI-K atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas nurodytais laikotarpiais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas 329 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m (atėmus sanitarinį mazgą), t. y. neatitiko Įsakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto reikalavimo. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas, apibendrinęs teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, sprendė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. (išskyrus dienas, kuriomis Įsakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus, susijusius su kameros ventiliacija, apšvietimu, temperatūra ir pasivaikščiojimo trukme, nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, kadangi teisės aktai nurodytais klausimais nebuvo pažeisti. Dėl kamerų remonto pažymėjo, kad kaip teisingai nurodė atsakovas, remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Dėl pareiškėjo aprūpinimo patalyne, nedezinfekuotų čiužinių, nesudarymo galimybės išsiskalbti drabužių bei nepakankamo kiekio higienos reikmenų teismas pareiškėjo teiginius vertino kaip nepagrįstus ir atmetė, kadangi Lukiškių TI-K teisės aktų nurodytais klausimais nepažeidė, pareiškėjas su prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė.
19. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo juo naudojantis, pažymėjo, kad sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį 1,5 m aukščio sienele nuo likusio kameros ploto, nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, todėl nurodė, kad į šią aplinkybę bus atsižvelgiama vertinant pareiškėjui padarytą neturtinę žalą.
20. Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo nusiskundimus, susijusius su galimybe pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę ir nurodė, kad atsakovas patvirtino, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją šiuo klausimu nesikreipė, todėl Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismas taip pat kaip nepagrįstus vertino ir pareiškėjo skundo teiginius dėl parazitų buvimo kameroje, kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Atsiliepimas
21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl maitinimo, teismas nurodė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, jog valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas, tiekiamas maistas nuolat tikrinamas, o tiekiamas pagal nustatytą dienos režimą. Tuo tarpu pareiškėjas, prieštaraudamas šiuo aspektu, tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejonei, jog paros maisto energetinė vertė yra mažesnė nei numatyta reikalavimuose. Šias išvadas patvirtina ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo protokolai. Argumentus dėl neskanaus maisto bei tai, kad jis apskritai pareiškėjui nebuvo tiekiamas, teismas vertino kaip subjektyvius.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas gali būti tenkinamas iš dalies, nes nustatyta, jog Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto ir nesuteikė privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, kitus pareiškėjo skundo argumentus dėl galimų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų teismas atmetė. Teismas nustatė, kad 329 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė diskomfortą, tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (329 dienas), ir kitus pažeidimus, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, jog, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui priteistina 2 961 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 2 961 Eur sumą vertino kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
23. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su konvojavimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas planinio konvojavimo maršrutu Vilnius – Klaipėda – Vilnius vieną kartą. Pažymėjo, kad nėra duomenų apie padarytą įrašą dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, kaip ir nėra duomenų, jog pareiškėjas atskiru skundu kreipėsi į VST. Byloje pateikti automobilių, kuriais buvo vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimų kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Teismas nurodė, kad iš VST pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų skyrius, matyti, jog konvojavimo transporte, naudotame pareiškėjo pervežimui, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė. Dėl vietos trūkumo automobiliuose pažymėjo, kad pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai patvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas, saugos diržai automobiliuose įrengti. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su galimybe pasinaudoti tualetu, nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog konvojavimo metu konvojuojami asmenys pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą. Teismas pareiškėjo argumentus, kad konvojuojami automobiliai buvo purvini, jam teko sėdėti ant kieto suolo, vertino kritiškai, kadangi į bylą pateiktos automobilio schemos patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuotas automobiliais, kuriuose yra kėdės su atlošu.
Atsiliepimas
24. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su tuo, kad vykstant į teismą ir teismo posėdžių metu, pareigūnai jį laikė su antrankiais, nurodė, kad VST atsiliepime paaiškino, jog apie panaudotus antrankius konvojavimo metu daromas įrašas tarnybinėje dokumentacijoje, tačiau iš medžiagos matyti, kad nėra duomenų apie antrankių naudojimą pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginius šiuo klausimu atmetė. Pažymėjo, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais, duomenimis, pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl jo konvojavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis laikė nepagrįstais, todėl nenustatė VST neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ir konstatavo, kad pareiškėjas neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme nepatyrė.
III.
25. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
26. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo pareiškėjo atžvilgiu užtikrinimo, sprendė, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumui užtikrinti, todėl pripažino tai pareiškėjo teisių pažeidimu. Pažymi, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 buvo nustatytas reikalavimas sanitarinį mazgą atskirti nuo kito kameros ploto, tačiau Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimas nėra numatytas. Be to, minėtos higienos normos taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atkreipė dėmesį, kad asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose šiuo metu įrengiamos užuolaidos ir artimiausiu metu jos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose.
27. Nurodo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Atsiliepimas
28. Atsakovo atstovas VST atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su jo dalimi dėl kalinimo sąlygų, tačiau nesutinka, jog būtų panaikintas sprendimas ir dalyje dėl pareišėkjo konvojavimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas bylą dalyje dėl pareiškėjo kovojavimo sąlygų išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
29. Pareiškėjas B. J. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
30. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą, ginantį pareiškėjo teises, sprendimą ir pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nesutinka su atsakovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimų, privatumo, higienos normų, taip pat iš VST konvojavimo sąlygų, atlyginimo.
32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu 329 dienas neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto kameroje ir privatumo reikalavimų, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 2 961 Eur ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
33. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau pažymi, kad sanitariniai mazgai nuo likusios kameros ploto yra atitverti užuolaidomis, nors tai padaryta ne visose kamerose, bet artimiausiu metu bus atlikta visose gyvenamosiose kamerose. Atsakovas iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu ir privatumo užtikrinimo, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, jog kamerų įrengimas taip, kad tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atitveriant jį 1,5 m aukščio sienele nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos, neužtikrina pareiškėjo privatumo naudojantis tualetu. Apeliacinio skundo teiginiai, susiję su tuo, kad dalyje kamerų šiuo metu įrengtos užuolaidos, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas užuolaida, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovas.
38. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo Lukiškių TI-K apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus kameros plotas bei privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 329 paros, konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.
41. Dėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.