Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. eA2-5299-793/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
eA2-5299-793/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08189-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Mineikis
Suinteresuotas asmuo
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-5299-793/2016Proceso Nr. 2-06-3-08189-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.; 3.3.4.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) N. G. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015, suinteresuoti asmenys V. K. (V. K.) (ieškovas), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015 patvirtino ieškovo V. K. ir atsakovės N. G. taikos sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

2016-03-30 nutartimi priimtas pareiškėjos (atsakovės) N. G. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-10452-122/2015 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Pareiškėja nurodė, kad po taikos sudarymo ir jos įsiteisėjimo, suinteresuotam asmeniui norint matytis su nepilnamečiu vaiku A. K. pagal sutartyje nustatytą bendravimo tvarką, paaiškėjo, jog vaikas visiškai nenori bendrauti su tėvu ir jo bijo. Teigia, jog tarp nepilnamečio A. K. ir jo tėvo V. K. nėra jokio emocinio ryšio. Pareiškėjai paaiškinus vaikui, kad jam reikės kas antrą savaitgalį susitikti su tėvu, vaikui padidėjo nerimas, atsirado nesaugumo, baimės jausmas, nemiga. Siekiant išvengti nepageidaujamų padarinių vaiko raidai mano, jog yra pagrindas pakeisti taikos sutarties sąlygas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su N. G. pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2016-01-13 kreipėsi į antstolę, kadangi pareiškėja nevykdo 2015-12-18 teismo sprendimo, dėl ko jis negali realizuoti savo teisės bendrauti su vaikais. Teigia, jog pareiškėjos siūloma bendravimo su vaikais tvarka neatitinka minimalių bendravimo su vaikais sąlygų ir prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Atkreipė dėmesį, jog N. G. nepateikė jokių įodymų dėl ko sūnus A. K. nenori bendrauti ar bijo matytis su V. K., taip pat nenurodė jokio teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14052-122/2015.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma proceso atnaujinimo pagrindas. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14052-122/2015 patvirtinta ieškovo V. K. ir atsakovės N. G. taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. K., gim, (duomenys neskelbtini), tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. G. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė konkretaus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog po taikos sutarties sudarymo, kuriuo nustatyta suinteresuoto asmens V. K. ir nepilnamečių vaikų A. K. ir I. K. bendravimo tvarka, paaiškėjo, jog nepilnametis A. K. nenori bendrauti su tėvu ir jo bijo. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.), o prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju minėta, jog pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo ne tik nenurodė konkretaus proceso atnaujinimo teisinio pagrindo, bet ir nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes, t. y. jog nepilnametis A. K. nenori bendrauti su tėvu V. K., jo bijo ir dėl to vaikui padidėjo nerimas dirglumas, nervingumas ir kt. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti procesą argumentuoja vien deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog pareiškėja N. G. nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-28 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria nustatyta suinteresuoto asmens ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka dėl ko suinteresuotas asmuo kreipėsi į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo. Aplinkybę, jog V. K. kreipėsi į antstolę dėl teismo sprendimo nevykdymo patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kurių pagrindu nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-3097-642/2016 pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., N. G., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl teismo sprendimo nevykdymo. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1-3 dalis tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutartis, kuria patvirtinta N. G. ir V. K. taikos sutartis dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos yra įsiteisėjusi, galiojanti, todėl jos šalims privaloma ir vykdytina.

Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Įvertinus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumenuose išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, jog pareiškėja neįrodė, jog yra pagrindas atnaujinti procesą, todėl N. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-14052-122/2015 netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsniu, 290 - 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos N. G. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Petras Mineikis