Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-582/2014

Teisėja: Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00207-2013-9

2014 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nuteistajam P. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas katu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei iki 2014-02-15 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys tenkintas visiškai, iš P. S. priteista 3338,36 Lt žalos atlyginimo; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys tenkintas visiškai, iš P. S. priteista 514,05 Lt; J. V. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš P. S. priteista 5000 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestas; J. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš P. S. priteista 1309,80 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 17 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, E. V. priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kambaryje, kilusio konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė J. V. į veidą, o jam parkritus – vieną kartą kumščiu į krūtinę, padarydamas J. V. veido sumušimą, muštinę kairio antakio žaizdą, poodines kraujosruvas kairės akies vokų – skruosto viršutinėje dalyje ir galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas užsitęsė ilgiau nei 10 dienų, t. y. padarė J. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai P. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., tačiau netinkamai vertino nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl ko P. S. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą motinai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas, o baudžiamoji byla nutrauktina, esant Lietuvos Respublikos BK 40 str. numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.).

Apsvaigimas nuo alkoholio yra tiek faktinė bylos aplinkybė – asmens, vartojusį alkoholį, būsena – tiek atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Šiuo atveju faktinė bylos aplinkybė tiesiogiai susijusi su baudžiamojo įstatymo taikymu: nustačius, jog veikos padarymo metu kaltininkas buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatuojama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turinti įtakos bausmės skyrimui (BK 61 straipsnis).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą, nes apsisprendimas jau padarytas. Nusikaltimo motyvai būna jau susiformavę ir asmens apsvaigimo nustatymas šioje situacijoje negali būti pripažįstama kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir sunkinti asmens teisinę padėtį (2009 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2009).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad faktą, jog kaltinamasis šventės metu gėrė alkoholį, patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai R. Ū., V. I. ir L. Ū., todėl pripažino šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad P. S. gimtadienyje gėrė, tačiau, kiek gėrė, nematė. Liudytojai R. Ū. ir L. Ū. nurodė matę, kad P. S. gimtadienyje gėrė alaus, o liudytoja V. I. teigė, kad P. S. nebuvo labai girtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad P. S. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Nei nukentėjusysis, nei liudytojai teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad P. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo patvirtintas ir tas faktas, nusikalstamą veiką jis padarė dėl alkoholio poveikio, liudytojai tik patvirtino nuteistojo alkoholio vartojimo faktą. Vien pati aplinkybė, kad nuteistasis prieš įvykį vartojo alkoholio, negali būti pakankama konstatuoti, jog alkoholio vartojimas turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog alkoholio vartojimo faktas padarė lemiamą įtaką nuteistojo veiksmams. Nenustačius, kad P. S. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ši faktinė bylos aplinkybė iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina. Tuo pačiu iš nuosprendžio pašalintina nuteistojo P. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nusikalto, buvo teisiamas ir nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visą laiką – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir visą laiką nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs, ką pripažino ir teismas. Jis niekada neginčijo, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam J. V. padarė žalą ir iš karto po įvykio buvo pasiryžęs ją atlyginti. Savo ketinimų dėl žalos atlyginimo niekada neatsisakė, tačiau nukentėjusiojo pareikšti reikalavimai dėl žalos atlyginimo jį šokiravo. Visų pirma, jie buvo per dideli, taip pat jo turtinė padėtis niekaip neleido ir neleidžia jų iš karto patenkinti.

Apeliantas teigia, kad teisme nurodė, jog atlygins tiek žalos, kiek teismas priteis, o tai, jo nuomone, tolygu įsipareigojimui atlyginti padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai pripažino, jog jis teismo posėdžio metu neįsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalą ir dėl to nėra BK 40 str. numatytų sąlygų visumos. Pažymi, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, teismui pasisakius apie nukentėjusiajam J. V. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jis jam banko pavedimu sumokėjo 2000 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir turi ketinimus imtis visų įmanomų priemonių kuo greičiau nukentėjusiajam atlyginti visą teismo nuosprendžiu priteistą žalos atlyginimo piniginę sumą. Mano, kad yra visos būtinos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, ir yra įsitikinęs, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinės nutartys Nr. 2K-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).

Kolegija pažymi, kad savo praktikoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).

Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo (Nutarimo Nr. 23 16 punktas). (2005 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005). Pažymėtina, kad nors P. S. ir aiškino įvykio aplinkybes kitaip, nei nukentėjusysis ir įvykio liudytojai, tačiau iš esmės savo kaltę pripažino dar iki nuosprendžio paskelbimo, neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajam sudavė du kartus, todėl jo nurodomos neesminės bylos aplinkybės negali būti pagrindu laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad P. S. atsiprašė nukentėjusiojo, iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, sumokėdamas jam 2000 Lt, įsipareigojo atlyginti ir likusią teismo priteistą sumą. Nors P. S. iki nuosprendžio priėmimo visos žalos neatlygino, tačiau nebuvo paneigta jo pateikta versija, kad jis to padaryti neturėjo galimybės dėl nukentėjusiojo elgesio. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka svarbu nustatyti, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. nurodytos sąlygos buvo išpildytos iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

nkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termioną,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skundSpręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad P. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjime teisme, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip aktyviai dalyvaujantis sportinėje veikloje, yra ramaus būdo, su mokytojais bendrauja pagarbiai, todėl pagrįstai manytina, kad P. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje yra P. S. motinos I. S. prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. (2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Kolegijos nuomone, I. S. yra tinkama laiduotoja byloje. Kaip matyti iš byloje esančio 2013-11-05 I. S. prašymo atiduoti P. S. pagal laidavimą bei į bylą pateiktos medžiagos, I. S. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba kasininke–operatore, darbdavių charakterizuojama teigiamai, niekada nėra turėjusi drausminių nuobaudų, į konfliktus nesivelia, kolektyve yra mėgstama bei turinti autoritetą. P. S. gyvena kartu su savo motina I. S., adresu (duomenys neskelbtini), I. S. rūpinasi sūnumi, juos sieja artimi santykiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, I. S. gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir yra laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant P. S. pagal laidavimą jo motinai I. S. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 2 p., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

nuteistojo P. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad P. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Pašalinti iš nuosprendžio nuteistojo P. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei laikyti, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria P. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, bei iki 2014-02-15 atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 4 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant P. S. iki 2014-05-15 atlyginti nukentėjusiajam J. V. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.