Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-08-04 · Civilinė byla Nr. e2S-1745-643/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-04
Bylos Nr.
e2S-1745-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32427-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
O. K., J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1745-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32427-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) O. K. ir J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. K. ir J. T. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjai O. K. ir J. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-2964-600/2022 pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Pašalinus trūkumus pareiškimas 2022 m. gegužės 19 d. priimtas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjai kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti N. T. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas).

3. Pareiškėjai prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad N. T. turi teisę nevaržomai disponuoti Butu ir perleisti nuosavybės teises į Butą tretiesiems asmenims, todėl tokiu būdu gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo (nutarties), kuriuo būtų netenkintas N. T. pareiškimas, įvykdymas. Pareiškėjai prašymą grindžia tuo, jog iš pažįstamų asmenų tapo žinoma, kad N. T. ketina Butą parduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų O. K. ir J. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors pareiškėjai aiškiai suformulavo prašymo dėl proceso atnaujinimo faktinį ir teisinį pagrindą, tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - N. T. nesąžiningumo, todėl, teismo vertinimu, nenustačius N. T. nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galėtų kiltų grėsmė teismo procesinio sprendimo, kuris galėtų būti priimtas atnaujinus procesą byloje, įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjai (apeliantai) O. K. ir J. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės:

6.1. Pareiškėjų O. K. ir J. T. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti: areštuoti pareiškėjai N. T. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini).

6.2. Arba pareiškėjų O. K. ir J. T. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę tenkinti iš dalies: taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre dėl N. T. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

7. Pareiškėjų O. K. ir J. T. atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1 Egzistuoja tam tikra tikimybė, jog pareiškimo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu Butas gali būti perleistas kitiems tretiesiems asmenims, kas iš tiesų apsunkintų pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi reikėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl Buto esamos padėties atkūrimo.

6.2 Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad atsakovės N. T. Buto areštas neproporcingai suvaržytų jos, kaip Buto savininkės teises, teismas galėjo pritaikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė N. T. prašė apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. eA2-15822-1094/2022 atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1 Apeliantai nagrinėjamoje byloje, be jokio teisinio pagrindo, traktuoja teisinius santykius bei faktines aplinkybes, nepagrįstai kaltindami atsakovę ketinimu parduoti paveldėtą Butą.

Šalies argumentai

7.2 Apeliantai nepagrįstai prašo apeliaciniame procese taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovės nuosavybės teisės į Butą perleidimo draudimo, kurio nenurodė prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylą nagrinėjančiam teismui.

7.3 Pirmosios instancijos teismo priimta 2022 m. gegužės 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi 2022 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė apeliantų pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo jau išnagrinėtoje byloje.

7.4 Teismas pagrįstai sprendė, kad vien aplinkybės, susijusios su ketinimu parduoti paveldėtą Butą, negali būti vertinamos, kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai neįrodo atsakovės nesąžiningumo.

Žemesnės instancijos teismas

7.5 Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įrodinėjimo pareiga pirmiausia tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymą, todėl apeliantai privalėjo pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningumą, ir duomenis, kurie patvirtintų apeliantų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantai pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti bylos procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2964-600/2022. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei N. T. nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

13. Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl pareiškėjų pateikto pareiškimo preliminaraus pagrįstumo, nėra. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą pareiškėjai siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui nustatymu.

14. Pareiškėjai atskirajame skunde įrodinėja, kad egzistuoja tam tikra tikimybė, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu atsakovei paveldėjimo teise priklausantis Butas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas apsunkintų pareiškėjams palankaus teismo sprendimo (nutarties) įvykdymą, kadangi ateityje reikėtų inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl Buto esamos padėties atkūrimo.

15. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai prašyme neįrodė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės galimo jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų ar argumentų, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškia atsakovės nesąžiningas elgesys, pareiškėjai į bylą nepateikė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai galimo jiems palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos tinkamai nepagrindė ir prašymą jas taikyti grindžia tik deklaratyviais teiginiais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien pareikštas pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo, galbūt pareiškėjams palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.

17. Apeliantai teigia, kad, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog atsakovės N. T. Buto areštas neproporcingai suvaržytų jos teises, galėjo pritaikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

18. CPK 312 straipsnis nurodo kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

19. 2022 m. gegužės 11 d. pareiškėjų pateiktame pareiškime nurodytas prašymas – nedelsiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti pareiškėjai N. T. nuosavybės teise priklausantį Butą. Apeliantų nurodytas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo - atlikti įrašą viešame registre, dėl N. T. nuosavybės teisės į Butą, perleidimo draudimo, nebuvo ištirtas ir įvertintas pirmosios instancijos teisme, kadangi, toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos procese. Byloje nesant viešojo intereso, pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių savo iniciatyva.

20. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre, pirmos instancijos teismui nebuvo pareikštas ir nebuvo pirmos instancijos teismo įvertintas, remdamasis ribotos apeliacijos principu, pastarųjų apeliantų argumentų nevertina ir dėl šių šiame procesiniame dokumente plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų O. K. ir J. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė