- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- A6.-12-1133/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01857-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- A. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z., būdamas UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 24 straipsnio 1 dalyje, nes nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2024-04-30. Taip savo neveikimu padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
A. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo pripažįsta visiškai. 2024-04-30 buvo UAB „S.“ (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jau nevadovauja įmonei, nes pradėta bankroto byla. Oficialaus atleidimo iš pareigų jis neturi. Bendrovėje nebuvo sudaryta valdyba. 2024-04-30 nebuvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kaip numatyta įstatyme. Supranta, kad jis turėjo pareigą sušaukti visuotinį susirinkimą, tačiau to nepadarė pagal nusistovėjusią praktiką, nes to nedarė niekada ir jokių nesutarimų dėl to nebuvo. Pareiškėja su vyru neturėjo nieko bendro ir nevykdė jokių veiksmų, nedalyvavo procesuose. Pareiškėjos vyras akcininku buvo prieš 6 metus. Kai atsidarė įmonę, tada dar buvo jaunas ir per tiek metų niekada nereikėjo šaukti susirinkimų, o dabar staiga susirinkimas buvo reikalingas. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet jis nežinojo, kad reikia sušaukti akcininkų susirinkimą. Visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo šaukiamas nei 2021 m., nei 2022 m., nei 2023 m. Mano, kad pareiškėja pateikė pareiškimą teismui, nes jie susipyko. Susipyko 2024 m., nes pareiškėjos sutuoktinis yra nesąžiningas žmogus.
Anksčiau buvo baustas dėl nelegalaus darbo. Šiuo metu vadovauja vienoje įmonėje, kuri užsiima (duomenys neskelbtini). Jei negalėtų eiti vadovo pareigų vienus metus, tai būtų sunku, nes negalėtų dirbti, o turi tris vaikus. Šiuo metu UAB „A.“ yra vienintelė jo darbovietė. Jis nėra niekam skolingas. Anksčiau nebuvo baustas pagal ANK 119 straipsnį.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. Š. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji yra UAB „S.“ akcininkė, turinti 51 procentą visų UAB „S.“ akcijų (arba 51 paprastąją vardinę akciją). A. Z. yra bendrovės direktorius. A. Z. eilinį visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą turėjo sušaukti ne vėliau kaip iki 2024-04-30, tačiau tai nebuvo padaryta iki šiol. Visuotiniai akcininkų susirinkimai gali vykti ir nuotoliniu būdu, akcininkams balsuojant iš anksto raštu, tačiau toks variantas akcininkams taip pat nebuvo pasiūlytas. Pareiškėja neturi duomenų, kad minėtu laikotarpiu visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo būti sušauktas. Pareiškėja teiravosi bendrovės buhalterės L. Z., kada bus šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, bet konkretaus atsakymo negavo. Taip pat negavo jokio pranešimo iš bendrovės direktoriaus A. Z. dėl šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Pareiškėja pažymi, kad pagrindinis eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiamas klausimas yra praėjusių metų finansinės atskaitomybės tvirtinimas, taigi ji net negali susipažinti su įmonės finansine būkle, pateikti klausimus dėl vykdomos veiklos ir pan. (b. l. 2-3).
Pareiškėja D. Š. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad galimai UAB „S.“ (duomenys neskelbtini) A. Z. nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, nes jis galimai iššvaistė bendrovės lėšas, kurias išleido savo poreikiams, pirko asmeninius daiktus savo statomam gyvenamajam namui. Anksčiau, prieš 2024 m. pavasarį, A. Z. visada parodydavo bendrovės finansinius rodiklius, kartu juos aptardavo, t. y. A. Z. ją, kaip pagrindinę akcininkę, supažindindavo su bendrovės finansais, piniginiais srautais. Po A. Z. dokumentų pateikimo, būdavo duodamas pritarimas dėl tokios finansinės atskaitomybės tvirtinimo. Tačiau nuo 2024 m. pradžios viskas pasikeitė, t. y. A. Z. pradėjo nebendrauti, pradėjo slėpti informaciją apie bendrovę. 2024 m. pavasarį nesulaukta iš A. Z. kvietimo susitikti, kad galima būtų aptarti bendrovės finansinę būklę ir tokiu būdu patvirtinti finansinę atskaitomybę už 2023 m. A. Z. vienašališkai ir asmeniškai vienas pasitvirtino bendrovės finansinę atskaitomybę už 2023 m. ir net nesiteikė jos supažindinti su šia finansine atskaitomybe. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad A. Z. šią finansinę atskaitomybę pateikė VĮ Registrų centrui, tačiau jos, kaip pagrindinės akcininkės, nesupažindino su finansine atskaitomybe. A. Z. neatliko jokių veiksmų, kurie jam privalomi, kaip bendrovės direktoriui, dėl bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimo, susirinkimo organizavimo ir pan. Papildomai nurodo, kad 2024-12-05 išsiuntė UAB „S.“ direktoriui prašymą dėl dokumentų pateikimo, kuriame ji prašė jai pateikti 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo pateikti VĮ Registrų centrui. O bendrovės direktoriaus A. Z. nurodytas e. p. (duomenys neskelbtini) yra neveikiantis, nes visi laiškai grįžta neįteikti. Taip pat prašo bylą išnagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 119 straipsnio 1 dalyje be kitų alternatyvių veikų, nustatyta administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą nustatytu laiku, taigi, įstatymas nustato atsakomybę už neveikimą. Atsakomybė už neveikimą kyla tik esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, reikia išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).
2024-11-21 Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis, A. Z. nuo 2017-03-28 yra UAB „S.“ direktorius. Taip pat matyti, kad juridinio asmens vardu veikia vadovas (b. l. 5-6). Tad būtent vadovui šiuo atveju tenka atsakomybė už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Bendrovės akcininkai yra du asmenys, tai A. Z., kuriam priklauso 49 procentų bendrovės akcijų, ir pareiškėja D. Š., kuriai priklauso 51 procentas bendrovės akcijų.
A. Z. pripažino neįvykdęs ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos vadovo pareigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų (nagrinėjamu atveju – kalendorinių metų) pabaigos, t. y. iki 2024-04-30. Šias aplinkybes patvirtina ir bendrovės akcininkės D. Š. rašytiniai paaiškinimai bei pareiškimas teismui, kad nuo 2024 m. pradžios viskas pasikeitė, t. y. A. Z. pradėjo nebendrauti, nešaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo, klausė buhalterės apie tai, kada bus sušauktas susirinkimas, tačiau konkretaus atsakymo negavo, o finansinė atskaitomybė patvirtinta buvo be jos dalyvavimo.
Kaip nurodoma teismų praktikoje, ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei Civiliniame kodekse (toliau – CK). ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. ABĮ 20 straipsnyje nurodyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, be kitų įgaliojimų, turi teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. ABĮ 25 straipsnyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės valdyba arba šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – bendrovės vadovas. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), o pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-72-697/2022). Šios nuostatos įtvirtina A. Z. pareigą.
Taip pat pažymėtina, kad pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442-2664/2008, N62-2470/2010), o ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su nusižengimo sukeltomis pasekmėmis (žala). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir tinkamai daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Vertinant A. Z. neveikimo priežastis, atsižvelgiama į jo paaiškinimus teismui, kad rėmėsi anksčiau susiklosčiusia praktika, kai nešaukdavo visuotinio akcininkų susirinkimo ir tai tenkindavo pareiškėją, kitų pateisinamų priežasčių neturi. Patvirtino, kad 2024 m. susipyko su akcininke. Iš akcininkės D. Š. rašytinių paaiškinimų bei pareiškimo teismui matyti, kad prieš 2024 m. A. Z. kiekvienais metais aptardavo finansinę įmonės būklę su ja, tardavosi tvirtinant finansinę atskaitomybę, tačiau nuo 2024 m. pradžios viskas pasikeitė, 2024 m. pradžios A. Z. pradėjo nebendrauti, nešaukiant visuotinio akcininkų susirinkimo, nebuvo jai suteikta ir galimybė dalyvauti (kaip būdavo iki 2024 m.) tvirtinant finansinę atskaitomybę, susipažinti su įmonės finansine būkle, pateikti klausimus dėl vykdomos veiklos ir pan. Fnansinė atskaitomybė patvirtinta buvo be jos dalyvavimo, A. Z. vienašališkai.
Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų, pateiktų 2025-01-29, matyti, kad pareiga nebuvo įvykdyta ir iki šios bylos nagrinėjime teisme.
Taigi nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. Z. žinojo apie savo, kaip bendrovės vadovo įstatyme įtvirtintą pareigą, bet be jokios realios ir objektyviai pateisinančios priežasties nevykdė. Aplinkybė, kad šios pareigos, kad ir praleidus terminą, neįvykdė ir vėliau (praėjo beveik metai), sustiprina teismo vidinį įsitikinimą A. Z. veikus tyčia. Pažymėtina, kad teisės aktais reguliuojamose srityse bendrovės direktorius turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, o ne veikti taip, kaip jis įsivaizduoja ar nori. A. Z. privalėjo sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, bet to nepadarė, A. Z. nurodytos neveikimo priežasties nėra pagrindo laikyti teisiškai pateisinama, todėl konstatuojama, kad A. Z. neveikimu padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Pažeidė akcininkės neturtines teises, nesilaikydamas susirinkimų rengimo tvarkos). Nustatyta viena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – A. Z. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. yra darbingo amžiaus, dirba. 2024-12-09 duomenimis, A. Z. per paskutinius penkerius metus administracinėn atsakomybėn trauktas 30 kartų, iš kurių daugiausia už įvairius KET pažeidimu (greičio viršijimas, dėl automobilio stovėjimo tam neskirtoje vietoje, vairuodamas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone ir pan.). Nors A. Z. anksčiau nėra trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnį, tačiau šio išrašo duomenimis, jis ne vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už jo, kaip vadovo, netinkamų pareigų vykdymą, t. y. už tai, kad jis būdamas bendrovės vadovu neužtikrino bendrovėje darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi tvarkos statybos objekte; už tai, kad darbuotojui nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis; už netinkamą įmonės deklaracijų pateikimą; už nelegalų darbą (b. l. 17-33). Šios aplinkybės rodo, kad A. Z. nėra nepriekaištingai įstatymų besilaikantis asmuo. Kita vertus, už panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą jis praeityje nebuvo baustas. Atsižvelgiant į visas administracinei nuobaudai individualizuoti svarbias aplinkybes, A. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda – 480 Eur. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju minimalios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti švelnesnę, nei straipsnio sankcijoje nustatytą minimalią baudą, teismas nenustatė.
Pareiškėja D. Š. taip pat prašė A. Z. uždrausti vienerius metus eiti bet kokios įmonės direktoriaus pareigas, tačiau tokia nuobauda ar administracinio poveikio priemonė ANK nėra numatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti A. Z., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-12-1133/2025 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.