- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-18
- Bylos Nr.
- 2YT-21952-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16961-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.15pavadinimo nepavyko patikrinti
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
A. B. kreipėsi į antstolę J. Ž. su 2016 m. rugpjūčio 9 d. skundu prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dalyje dėl arešto jo sąskaitai, nes jam apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jei iš šios sąskaitos buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, jas grąžinti (b. l. 7).
Skunde nurodoma, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti įsigalios tik nuo 2017-01-01. Tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau nei tai numato įstatymas. Be to, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui ar mokymuisi. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Tai, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Nurodo, jog antstolio patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą (b. l. 5–7).
Antstolė J. Ž. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu (b. l. 9, 10) netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolė nurodė, jog Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcija detalizuoja turtą, iš kurio negali būti vykdomi išieškojimai. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Tuo metu išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje, skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas teisinis reguliavimas įgalina antstolį nukreipti išieškojimą į visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, išskyrus tas, iš kurių išieškoti draudžia Civilinio proceso kodekso 738–739 straipsniai, taip pat tas, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso 733 ir 736 straipsniuose nustatyta tvarka, o skolininkui suteikiama teisė disponuoti ne tik šiomis banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, bet ir grynųjų pinigų suma, neviršijančia 1 MMA. Nurodė, kad 2016-07-20 patvarkymas vykdomojoje byloje buvo priimtas laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede numatytos, patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, formos. Kadangi patvarkymas priimtas laikantis visų įstatymo reikalavimų, grąžinti pagal skundžiamą patvarkymą gautą 17,97 Eur sumą, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 19, 20), nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Tuo metu Sprendimų vykdymo instrukcijoje pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijant vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016 m. rugpjūčio 29 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) išdavė vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 1 956,92 Eur sumokėtos draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. (v. b. l. 2). Skolininkui buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (v. b. l. 12). Antstolė ėmėsi tolimesnių priverstinio išieškojimo veiksmų, užklausė registrus, tikrino duomenis apie skolininką (v. b. l. 14, 17, 19–22, 43, 44, 46, 66). Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis A. B. atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje (v. b. l. 45). 2016-07-20 priimtas patvarkymas (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 49). 2016-08-03 iš skolininko buvo išieškota 17,97 Eur (v. b. l. 62). 2016-08-18 buvo priimtas patikslintas patvarkymas dėl skolos išieškojimo (v. b. l. 71, 72). Gautas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aiškinamasis raštas (v. b. l. 73). 2016-08-11 antstolės kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje, išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Lietuvos Respublik?s bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė, nustačiusi, jog A. B. yra bausmę vykdančioje institucijoje – Kauno tardymo izoliatoriuje, 2016-07-20 priėmė patvarkymą areštuoti 1 772,35 Eur skolos, 149,85 Eur palūkanų, 292,09 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 2 214,29 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto bei iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
CPK LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paprastai išskaitoma 20 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Teismas sprendžia, kad pagal aktualią kasacinio teismo formuojamą CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Taigi, antstolė netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdama dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo 2016 m. liepos 20 d. patvarkymo vykdyti ieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priėmimą. Iš esmės tai patvirtina ir tolesni pačios antstolės veiksmai, nes 2016-08-18 ji priėmė naują patvarkymą, kuriame jau nurodė, jog išieškojimas turi būti vykdomas, vadovaujantis įstatymuose nustatytais ribojimais (v. b. l. 72–73).
Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. 2016-07-20 patvarkymo (duomenys neskelbtini) pagrindu 2016-08-03 iš skolininko buvo išieškota 17,97 Eur (v. b. l. 62). Kadangi minėta suma buvo išieškota pagal neteisėtą 2016-07-20 antstolės patvarkymą, kuriame nebuvo laikytasi nurodytų Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytų išieškojimo ribojimų, antstolė įpareigotina 17,97 Eur grąžinti pareiškėjui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. B. skundą patenkinti.
Panaikinti J. Ž. 2016 m. liepos 20 d. patvarkymą (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti antstolę J. Ž. grąžinti pareiškėjui A. B., 2016 m. liepos 29 d. patvarkymo (duomenys neskelbtini) pagrindu išieškotą 17,97 Eur (septyniolika eurų 97 ct) sumą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.