Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Nukentėjusioji E. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis šiuo metu vyksta santuokos nutraukimo procesas. Nuo 2017 metų birželio mėnesio su kaltinamuoju kartu negyvena. Įvykio dieną susitarė su D. Z., kad šis pasiims sūnų. D. Z. atvažiavo apie 18.30 val. Ji aprengė sūnų, tada su D. Z. ėmė aiškintis santykius. Kaltinamojo tėvas jai nuolat skambinėja, skambino jos tėvams, kišasi į jų su sutuoktiniu reikalus. Ji norėjo, kad santykius jie su sutuoktiniu išsiaiškintų tarpusavyje, be tėvų įsikišimo. D. Z. sakė, kad jo tėvas pagaus jos tėvą ir ėmė plūstis. Apie paskolą tuo metu nekalbėjo. Ji tuo metu buvo kambaryje, sūnus buvo priešais, o kaltinamasis dėjosi daiktus. Jie su D. Z. apsižodžiavo, ji sėdėjo ant lovos, o D. Z. priėjęs jai sėdinčiai trenkė. D. Z. buvo labai piktas, ėjo iš koridoriaus suspaudęs kumščius, ir priėjęs jai sudavė. Jai atrodo, kad sudavė dešine ranka, ar tuo metu ką nors sakė, neatsimena. Ji tuo metu sėdėjo, D. Z. atėjo iš koridoriaus, ji pasisuko į jį ir jis sudavė. Sūnus ėmė verkti. Ji puolė ieškoti telefono, D. Z. jai jį atnešė, ir pasakė, kad ji skambintų kam nori. Ji ėmė rinkti tėvo numerį, bet nesurinko. Ji tada pasakė, kad po tokio dalyko jis sūnaus negalės pasiimti ir D. Z. išėjo. Smūgis buvo stiprus, net plaukų kuodas išsiardė. Nuo smūgio ji apie valandą ar pusantros jautė fizinį skausmą, jos ausis ir skruostas buvo raudoni. Paskui ji paskambino draugui S. M., verkė, pasakė, kad D. Z. jai ranka sudavė per veidą ir kad susipyko, kad nežino, ką daryti. Kalbėdama su juo matė, kad skambino kaltinamojo tėvas R. Z., ji atsiliepė jam. R. Z. ją plūdo, rėkė ant jos, sakė, kad „nuleis ją ant žemės“, ji visą laiką verkė, sakė, kad jo sūnus jai trenkė, o R. Z. pripažino, kad negerai padarė, kad tada reikia skirtis. Paskui R. Z. ėmė ją raminti, ji pasakė, kad nerašys pareiškimo, nes žinojo, kad D. Z. ketino stoti į policiją. Ji suprato, kad D. Z. jau buvo paskambinęs tėvui. Su sutuoktinio tėvai ji nebendrauja nuo 2016 metų pabaigos, dėl jų nuolatinio kišimosi į jų santykius. Per tą laiką S. M. paskambino jos broliui ir tada šis atvažiavo. Kai pakalbėjo su R. Z., praėjus kokiam pusvalandžiui po D. Z. išėjimo, atėjo Akvilė ir V. L., ramino ją, paskui atvažiavo jos brolis D. B. su sutuoktine J. B.. J. B. žaidė su sūnumi, o brolis jai liepė skambinti į policiją. Ji nenorėjo rašyti pareiškimo, nes tai trukdytų kaltinamajam stoti į policiją, bet brolis pyko, sakė, kad tada jis parašys. Į policiją ji kreipėsi kitą dieną, ją pavežė S. M., kuris ją ramino, kad ji neturi ko bijoti, buvo smurtas ir ji turi parašyti pareiškimą. Ji apie 11 val. nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Sužalojimo požymių nebebuvo matyti. Ji su S. M. nuvažiavo ir pas advokatą Ž. A.. Advokatas klausė, ar ji nori dėl to skirtis, bet pasakė, kad nenori, nes tai tik konfliktas. Vakare atvažiavo D. Z. ir jos atsiprašė, kad sudavė. Ji jam atleido.

Liudytojas D. B. apklaustas teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo, su ja ir su D. Z. santykiai geri. Tiksliai datos ir laiko neatsimena, vakare, jis buvo jau po darbo, jam paskambino jo ir sesers bendras draugas S. M. ir pasakė, kad prieš jo seserį D. Z. pakėlė ranką. Jis iš karto ėjo į automobilį važiuoti, dar bandė sesei skambinti, bet ji neatsiliepė. Tada jis paskambino draugui V. L., nes šis galėjo greičiau nuvykti pas jo seserį, ir paprašė nedelsiant nuvažiuoti pas ją. Jis pats važiavo su savo sutuoktine J. B.. Nuvykus jis matė seserį verkiančią, ji buvo išsigandusi ir susinervinusi. Pas ją jau buvo A. ir V. L., jo sutuoktinė žaidė su sesers sūnumi. E. Z. jam papasakojo, kad buvo atvykęs D. Z., kad jam išeinant jie apsižodžiavo, kad jai ranka trenkė į veidą. Jis matė, kad sesers skruostas paraudęs, nelabai atsimena, kuris, galimai dešinys, žino tik kad vienas skruostas buvo labiau paraudęs. Sesuo jam rodė, kur jai sudavė, bet jis labai nesigilino. Mano, kad toks smarkus paraudimas negalėjo atsirasti tik nuo verkimo. Sesuo buvo palaidais plaukais. Jis sakė seseriai važiuoti į policiją, bet ši sakė, kad nenori gadinti D. Z. gyvenimo. Po to sesuo aprimo ir jie išvažiavo. Pas seserį jie prabuvo apie valandą, tiksliai laiko jis nežiūrėjo. Jis žinojo, kad sesuo su D. Z. tuo metu negyveno, jau buvo girdėjęs kalbas apie skyrybas. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tiesą, patvirtina parodymus kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nežiūrėjo ar buvo koks sumušimas ant veido, nes nors sesuo ir parodė, kur buvo suduota, bet jis tiesiog nežiūrėjo įdėmiai.

Liudytoja J. B. teisme parodė, kad datos tiksliai neatsimena, buvo vakaras tarp 17-18 valandos, jiems su sutuoktiniu D. B. būnant namuose, paskambino Simas, pavardė nežino, ir pasakė, kad pas E. Z. šeimoje buvo konfliktas, D. Z. pakėlė prieš ją ranką. Jie su sutuoktiniu nuvažiavo. D. B. dar nuvežė dukrą pas močiutę, ji nuėjo pas E. Z.. Duris jai atidarė V. L., kuris su savo sutuoktine jau buvo atvykęs, ramino E. Z.. E. Z. buvo apsiverkusi, pasakojo, kad D. Z. trenkė jai per skruostą, buvo išsigandusi. Ji matė, kad buvo paraudusi kairės pusės ausis ir skruostas. Kita pusė paraudusi nebuvo. Kadangi buvo mažas vaikas, tai ji su juo pasiliko žaisti, o E. Z. su V. ir A. L. nuėjo kalbėtis į balkoną. Jai bežaidžiant su vaiku, šis pasakė, kad tėtis mamai padarė „bumbt“. E. Z. sakė, kad tarp jos ir D. Z. kilo konfliktas, tačiau dėl ko, nesakė. Ji pati žino, kad konfliktai tarp jų kildavo dėl D. Z. tėvų, kurie kišdavosi į jų santykius. Atvažiavo D. B., jie visi sakė, kad E. Z. kviestų policiją, bet ši nenorėjo pakenkti D. Z.. Jie prabuvo apie pusantros valandos. Ikiteisminio tyrimo metu ji įvykio datą – 2016 m. birželio 19 d. nurodė teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, apie tai, ką jai vaikas sakė, kad nereikėtų vaiko vedžioti pas psichologus.

Liudytojas V. L. teisme apklaustas parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet jam paskambino E. Z. brolis ir paprašė nuvykti pas E. Z., nes įvykęs konfliktas. Tuo metu buvo apie 19 valanda. Jis suprato, kad galimai įvyko smurtas, nes žinojo apie kivirčus šeimoje, todėl nieko neklausinėjo ir kartu su sutuoktine nuvažiavo. E. Z. brolis jam skambino, nes jie geri draugai, be to, jie arčiau gyvena. E. Z. buvo šoke, pasimetusi, matėsi paraudęs kairysis skruostas. Jis tokios jos niekada nėra matęs. E. Z. sakė, kad D. Z. sudavė vieną kartą delnu, sakė, kad kilo kivirčas, ko pasekoje supykęs D. Z. sudavė. Ji sakė, kas negražiai D. Z. tėvus pavadino, dėl to šis trenkė jai. Taip pat 15-20 minučių bėgyje atvažiavo D. ir J. B.. Jie visi sakė kviesti policiją, bet E. Z. nenorėjo pakenkti D. Z., nes tuo metu šis stojo į policiją. Liudytojas kaip teisingus patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad E. ir D. Z. pažįsta, su D. Z. nebendrauja, su E. Z. yra iš seniau pažįstami, santykiai draugiški. Datos tiksliai neatsimena, jam paskambino E. Z. ir pasakė, kad D. Z. jai trenkė, sakė trenkė per visą veido šoną, sakė, kad veidas paraudęs. Girdėjosi, kad ji verkia, kūkčioja, buvo sutrikusi. Kadangi jis tuo metu dirbo ir atvažiuoti negalėjo, paskambino jos broliui, kurį gerai pažįsta. Jis nežinojo ką tokiu atveju daryti, tai paskambino pažįstamam policininkui, kuris pasakė, kad tokiu atveju reikia kreiptis į policiją. Tą vakarą pas E. Z. negalėjo nuvažiuoti, susitiko su ja, kitą dieną ir tada E. Z. apsisprendė, kad rašys pareiškimą policijai, todėl jis ją nuvežė. Nežino, ar tą dieną E. Z. buvo pas advokatą, žino, kad jau po visų įvykių jis jai pasiūlė advokatą.

Liudytojas R. Z. teisme apklaustas parodė, kad kaltinamasis D. Z. yra jo sūnus, nukentėjusioji – marti, jokių pykčių su ja neturėjo iki nagrinėjamo įvykio, tik ji yra jį išvadinusi necenzūriniais žodžiais, bet jis dėl to nepyksta. Žino, kad jo sūnus išvažiavo pas E. Z. pasiimti sūnaus. Paskui sūnus jam paskambino, pasakė, kad sūnaus nepasiėmė. Tada jis skambino E. Z., klausė, ar ji iš viso ketina gyventi su jo sūnumi, o ji sakė, kad ne tokio vyro jai reikia. Jis girdėjo, kad ji verkia, jis neklausė kodėl. Ji išsipasakojo jam, kad D. Z. negeras, tiksliai žodžių jis neatsimena. Jis apibūdina E. Z. kaip konfliktišką, ji yra jį išvadinusi necenzūriniais žodžiais, yra neišauklėta, kreipiasi į jį „tu“, išvadinusi įžeidžiančiais žodžiais. Apie tai, kad D. Z. sudavė ar nesudavė E. Z. nei su vienu iš jų nekalbėjo, telefonu E. Z. tikrai jam to nesakė. Jis tik vėliau sužinojo, kad parašytas pareiškimas policijai. Jo sūnus neigė sudavęs sutuoktinei. Jo sūnus ramus, taktiškas, mandagus ir gerbiantis vyresnius. Tarp sūnaus ir sutuoktinės buvo kilęs konfliktas dėl paskolos. Jis jiems abiems yra skolinęs 40 000 litų, sūnus pasirašė skolos raštelį, o E. Z. norėjo, kad jis tą raštelį atiduotų, todėl ir kilo tas konfliktas, taip jam sakė sūnus. E. Z. jam dėl skolos raštelio nieko nesakė.

Liudytoja K. S. teisme, parodžiusi, kad neatsimena aplinkybių apie kurias yra davusi parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. S. parodė, kad dirbat nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėja, 2017 m. birželio 20 d. apie 10 val., atvyko pareiškėja E. Z., kuri pareiškė, kad 2017 m. birželio 19 d. vakare įvyko konfliktas su sutuoktiniu, kuris jai trenkė vieną kartą ranka per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pareiškėja kiek pamena, atrodė nedrąsi, sunerimus, nebuvo pikta, ant jos veido nebuvo matyti jokių sužalojimų, ji buvo kažkiek išsigandusi. Ji buvo apklausoje be vaiko. Negali pasakyti ar pareiškėja galėjo meluoti pranešdama apie įvykį, ji buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Priėmus pareiškimą ir supildžius reikiamus dokumentus, išvykus pareiškėjai, šiek tiek vėliau ji nuvyko tuo adresu atlikti įvykio vietos apžiūrą. Namai buvo tvarkingi, nebuvo matyti jokių grumtynių ar muštynių požymių. Kiek pamena telefoninio pranešimo nebuvo, pareiškėja atvyko į Laisvės alėja 24, Kaune (b. l. 47).

Liudytojas S. S. apklaustas teisme parodė, kad pažįsta D. Z., jų santykiai darbiniai, pažįsta jo tėvą, E. Z. yra metęs kelis kartus, asmeniškai nepažįsta. D. Z. apibūdina teigiamai, apie 2017 m. birželio 19 d. įvykį nieko nežino. Nežino nieko apie D. Z. ir jo sutuoktinės konfliktus. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, D. Z. sąžiningas, geras žmogus, visada būna savo vietoje, jis labai rūpinosi savo tuometine drauge E., kuri po to tapo jo žmona, jis nėra konfliktiškas. Labai rūpinasi savo šeima, vaiku. Jis tiek mato iš išorės. D. Z. buvo sakęs, kad savaitei buvo išėjęs iš savo šeimos namų, nes buvo susipykęs su žmona, dėl ko susipykęs, jis nežino, jie su juo apie tai nekalba ta tema. Jis jo žmonos nepažįsta, tačiau teko keletą kartų bendrauti, tai jam pasirodė ji aktyvi, gal daugiau nurodinėja D. Z., kur ir ką daryti. D. Z. jam sakė, kad yra pradėtas tyrimas dėl smurto šeimoje, E. parašė pareiškimą. Jis sakė, kad tikrai nieko jai nedarė. Jis nemano, kad D. galėjo sužaloti ją ar jai suduoti smūgį, jis yra taikus, greičiau nusileidžiantis (b. l. 43).

Liudytojas D. B. apklaustas teisme parodė, kad D. Z. yra jo draugas. D. Z. jam pasakojo, kad sutuoktinė padavė jį į teismą už tai, ko jis nepadarė, smulkiau nepasakojo, tik sakė, kad E. Z. jį kaltina trenkus. Nemano, kad D. Z. gali taip pasielgti. Jis ramus, taikaus būdo, agresyvaus ja, neteko jo matyti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 41) patvirtina kaip teisingus.

Liudytojas E. M. apklaustas teisme parodė, kad D. Z. yra jo draugas, su juo jis bendravo tik 2017 metų liepos mėnesį prieš einant pas tyrėją, iki to laiko ilgą laiką nebuvo susitikę. Apie 2017 m. birželio 18 d. įvykį nieko nežino. D. Z. jam sakė, kad nesmurtavo prieš sutuoktinę, jis tuo tiki. Su E. Z. yra bendravęs 5-10 kartų draugų rate, ji jam pasirodė valdinga, D. Z. ramaus būdo.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad 2017 m. birželio 20 d. E. Z. pranešė policijai, kad 2017 m. birželio 19 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaunas, svetainėje sutuoktinis D. Z. konflikto metu sudavė vieną smūgį jai į veidą dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Sutuoktinis yra ankščiau smurtavęs, bet ji į policiją nesikreipė. Apklausiama apie įvykio aplinkybes nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai, kaip ir teisme (b. l. 4–5).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Nukentėjusioji E. Z., tiek kreipdamasi į policiją pareiškimu, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, akistatos metu (1 t., b. l. 72-73) nurodė, kad D. Z. delnu jai sudavė į kairį skruostą. Nukentėjusioji taip pat ir teisme nurodė, kad kaltinamasis sudavė jai į veidą ranka, dėl ko jai skaudėjo. Nukentėjusiosios parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu dėl esminių aplinkybių – smurto pobūdžio ir sukelto fizinio skausmo iš esmės buvo nuoseklūs. Kai kurie gynybos įvardinti parodymų nesutapimai, t. y. kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pirmą kartą apklausiama nurodė, kad po smūgio kairė vaido pusė buvo paraudusi (b. l. 4), antrą kartą apklausiama nurodė, kad buvo paraudonavęs ne tik veido pusė, bet ir ausis (b. l. 16), teisme sakė, kad trenkė kumščiu į kairį skuostą ir buvo raudoni ausis ir skruostas, niekaip nedaro nukentėjusiosios parodymų prieštaringais, bei nesudaro pagrindo parodymais netikėti. Visų pirma, nukentėjusioji teisme neteigė, kad jai sudavė kumščiu, tik nurodė, kad kaltinamasis buvo piktas, suspaudęs kumščius, tačiau parodė, kad sudavė jai į veidą ranka, o suduodant ranka per veidą, akivaizdu, kad smūgio vietą galima apibūdinti ir kaip „veido pusę“, ir kaip „veido šoną“ ir kaip „skruostą ir ausį“, kadangi šios žmogaus galvos sritys yra visiškai greta. Kiti gynybos nurodyti nukentėjusiosios parodymų neatitikimai (dėl kaltinamojo ankstesnio smurto ir dėl priežasčių, kodėl ji nesikreipė į policiją tą patį vakarą), iš viso nelaikytini prieštaravimais dėl esminių bylos aplinkybių, be to, aplinkybę, kad nukentėjusioji nesikreipė į policiją tą patį vakarą, nenorėdama pakenkti kaltinamajam, patvirtina ir liudytojų J. B., D. B. ir V. L. parodymai. Taigi, iš esmės nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, bei atitinka kitus įrodymus byloje, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Liudytojų D. B., J. B., V. L. parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo suduota į kairį skruostą, liudytojai parodė, kad jie 2017 m. birželio 19 d. atvykę pas E. Z. matė jos paraudusį skruostą, kurį liudytojai D. B. ir V. L. apibūdino kaip paraudusį skruostą, liudytoja J. B. - kaip paraudusius ausį ir skruostą, kas iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Liudytojų D. B., J. B., V. L. ir S. M. parodymai patvirtina, kad E. Z. jiems pasakė, kad jai sudavė D. Z.. Akivaizdu, jog šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų parodymai, patvirtina, kad nukentėjusioji kreipėsi į juos pagalbos ir jiems papasakojo apie sutuoktinio prieš ją naudotą smurtą, tai liudytojai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems ir vieni kitus papildo, sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Jokio liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta, nei liudytojai nei kaltinamasis nenurodė turintys kažkokių tarpusavio pykčių ar nesutarimų, kurie įtakotų liudytojų norą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį. Nors liudytojas D. B. teisme negalėjo prisiminti kurį sesers skruostą jis matė paraudusį, tačiau jis paaiškino, kad negali prisiminti dėl to, kad nors sesuo ir rodė sumušimo vietą, bet jis atidžiai nežiūrėjo ir neįsidėmėjo, liudytojas paaiškino, kad dėl to ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nežiūrėjo, ar ant sesers veido yra sumušimas. Kadangi liudytojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ir kitų liudytojų – J. B., V. L. parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykiai yra priešiški, liudytojai D. B., J. B., V. L.. S. M. yra nukentėjusiosios draugai ir šeimos nariai, tačiau vis dėl to, jie parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti. Iš esmės analogiškai nukentėjusiosios būklę teisme nurodė ir liudytojas R. Z., kuris iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąją telefonu, ir nurodė, kad ji verkė, ją reikėjo raminti. Nors minėtas liudytojas taip pat tiesiogiai įvykio nematė, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio jo, kaip ir kitų liudytojų stebima nukentėjusiosios emocinė būsena tik patvirtina nukentėjusiosios versiją dėl fizinio smurto prieš ją panaudojimo fakto. Liudytojas R. Z. paneigė nukentėjusiosios parodymus, kad ši jam telefonu pasakė, kad jo sūnus prieš ją smurtavo, tačiau taip pat liudytojas nurodė, kad neatsimena, apie ką telefonu kalbėjosi su nukentėjusiąją, kad jis neatsimena, kokiais žodžiais ir kodėl E. Z. jam skundėsi jo sūnumi kaip sutuoktiniu, todėl tikėti liudytojo parodymais, kad jis tiksliai atsimena, ko jam nukentėjusioji nesakė, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų, paties liudytojo R. Z. paaiškinimų, jo ir nukentėjusiosios santykiai yra priešiški, todėl teismas turi pagrindo vertinti šiuos liudytojo parodymus kaip šališkus.