Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje, jam skirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, jam skirta keturiasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, V. N. paskirta subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžią V. N. nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir iš V. N. (solidariai su J. M.) priteista 94,49 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įmokos kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333. Civilinio ieškovo E. D. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. N. (solidariai su J. M.) priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. N. nepriteista. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. M., tačiau apeliacinio skundo jis nepadavė ir dėl jo tokie skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. N. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

1. 1. V. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su J. M., tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. gruodžio 31 d., apie 14.30 val., prie požeminių garažų, esančių adresu V. Druskio g. 9A, Vilniuje, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 12 smūgių nukentėjusiajam E. D. į jo įvairias kūno vietas, dėl to nukentėjusiajam buvo nustatyta žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, akių vokuose, dešiniame žaste, kairiame dilbyje, klubuose, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešiniame kelyje, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimai su kraujosruva lūpos dešinėje, ir tai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė iš jo mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10“, 200 Eur vertės, su juodos spalvos karbono imitacijos dėkliuku, 5 Eur vertės, su priklijuotu apsauginiu grūdintu stiklu, neturinčiu materialinės vertės, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. D. vardu, neturintį materialinės vertės, SEB banko debeto kortelę, kurios numeris yra nežinomas, neturinčią materialinės vertės, t. y. svetimą, E. D. priklausantį, bendros 205 Eur vertės turtą.

1.2. Taip pat V. N. nuteistas už tai, kad jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gruodžio 31 d., apie 14.30 val., prie požeminių garažų, esančių adresu V. Druskio g. 9A, Vilniuje, iš nukentėjusiojo E. D. pagrobęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. D. vardu, jį laikė su savimi iki tol, kol 2023 m. vasario 1 d. jo nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, svetainės kambaryje, atliktos kratos metu šį dokumentą policijos pareigūnai rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliantas skunde nurodo, kad jis buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pasak apelianto, apylinkės teismas neįvertino, jog jis nepadarė naujų nusikaltimų, yra pateikęs savo charakteristiką, duomenis apie darbą, taip pat neįvertino to, jog jis taisosi, bando resocializuotis, atlygino žalą nukentėjusiajam. Nurodo, kad teismo posėdyje galės papasakoti daugiau.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje apeliantas nurodė, kad savo kaltę pripažino, žalą nukentėjusiajam atlygino, pabrėžė, jog turi darbą, į konfliktus nesivelia, alkoholio nevartoja, prašė skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jam paskirtą bausmę sušvelninti. Nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis V. N. savo kaltės, veikos kvalifikavimo neginčija, apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalies sankciją, už šiame straipsnyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. už veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta griežčiausia iš numatytų sankcijoje – laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytas mažesnis nei sankcijos vidurkio (paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė), už veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirta trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto bausmė, bausmės dydis nustatytas mažesnio nei įstatymo numatyto vidurkio dydžio (paskirtas keturiasdešimties parų areštas). Bausmės nuteistajam subendrintos taikant apėmimą, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio pokyčius, taip pat neatsižvelgė į žalos nukentėjusiajam atlyginimą. Teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę apeliantui.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. N., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltės formą (padarė du tyčinius apysunkius baigtus nusikaltimus). Apylinkės teismas įvertino apeliantui nustatytą lengvinančią aplinkybę – savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir nuteistojo V. N. asmenybę. Bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. N. anksčiau teistas 17 kartų, pirmuosius septynis kartus – už veikas, kurias padarė, būdamas nepilnametis. Jis teistas už vagystes, sukčiavimus, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimą, kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, viešosios tvarkos pažeidimą, transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su smurto panaudojimu – plėšimus. Paskutinį kartą V. N. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, po kurio priėmimo, praėjus mažiau nei dviem savaitėms, apeliantas padarė nagrinėjamas veikas, be to, nuteistasis nusikalto, neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmės, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, buvo atidėtas vieneriems metams (t. 3, b. l. 53–71). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad V. N. daugiau nei dvidešimt kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 72–101). Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtais duomenimis, pagrįstai darė išvadą, jog anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, ir apeliantui tinkamai parinko su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Kaip aptarta, pirmosios instancijos teismas bausmių dydžius nuteistajam nustatė mažesnio nei numatyto vidurkio, bausmes subendrino, taikydamas apėmimą. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra per griežta ar neproporcinga. Apelianto akcentuojamos teigiamos darbdavių charakteristikos, kurios buvo aptartos ir įvertintos skundžiamame nuosprendyje, šios išvados nekeičia. Kaip minėta anksčiau, apylinkės teismas žalos atlyginimą nukentėjusiajam pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, šiuo pagrindu švelninti bausmės apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustato. Aplinkybes, nurodomas apeliaciniame skunde – tai, kad nuteistasis naujų nusikaltimų nepadarė, bando resocializuotis, apygardos teismo teisėjų kolegija vertina teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos keisti teisingą, nepažeidžiant įstatymų ir teisingumo principo apeliantui paskirtą bausmę. Švelninti paskirtos bausmės nuteistajam teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė Vilniaus apygardos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų. Pažymos duomenimis, valstybės naudai iš V. N. priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 179,17 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, be to, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, vertina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo principą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. N. dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. N. apeliacinį skundą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. N. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.