Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, Ievai Mockutei, Algidai Guobei ir Alinai Bružienei, dalyvaujant:

kaltinamųjų gynėjams advokatams Julijai Monako – Galminei, Aleksandrai Voskoboinikovai ir M. M.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, susituokęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) karys, neteistas, ir

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, LR pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas,

kaltinami nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką:

2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tarpusavio konflikto metu su K. Ž., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sudavė K. Ž. galva į kaktą, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. M. ir M. S. buvo kaltinami tuo, kad tuo, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2012 m. gegužės 11 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje, veikdami bendrai, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tarpusavio konflikto metu su K. Ž., sudavė jam rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. M. konflikto metu sugriebė G. Ž. už dešinės rankos taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei sugadindamas jai priklausančią striukę 200 Lt vertės.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės 11 d., vakare, su žmona sėdėjo ant suoliuko. Ant kito suoliuko sėdėjo nukentėjusysis K. Ž.. Jis šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais. M. J. paprašė K. Ž. nusiraminti. Apie 21 val., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo K. Ž. ir vėl ėmė plūstis necenzūriniais žodžiais. M. J. galva trenkė K. Ž. į kaktą. Einant link įėjimo į namą, K. Ž. paleido į M. J. akmenį. Akmuo pataikė į veidą, lūžo skruostikaulis. Atvažiavo greitosios medicininės pagalbos automobilis ir M. J. išvežė į ligoninę. Kas vyko vėliau, M. J. nežino. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nukentėjusiojo K. Ž. pareikšto 8000 Lt civilio ieškinio nepripažįsta, mano, kad toks ieškinys yra per didelis. Baudžiamojoje byloje, kurioje K. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl M. J. nesunkaus sužalojimo, M. J. priteista tik 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis D. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 metų gegužės mėnesį, tikslios dienos neatsimena, su draugais D. B., A. M. ir M. S. atėjo į (duomenys neskelbtini). Kieme buvo nukentėjusysis K. Ž.. D. M. nuėjo į parduotuvę. Grįžęs sužinojo, kad K. Ž. metė į M. J. akmenį ir prakirto skruostą. M. J. veidas buvo kruvinas. Atvyko GMP ir M. J. išvežė į ligoninę. Apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kiemą atėjo K. Ž. ir jo mama G. Ž.. M. S. arba D. B. užkalbino K. Ž., norėdami išsiaiškinti, kodėl jis sužalojo M. J.. K. Ž. ėmė bėgti link namo Nr.19. Jį nusivijo M. S. ir D. B., o D. M. ir A. M. ėjo link jų. M. S. ir D. B. pasivijo K. Ž. žalioje juostoje, skiriančioje (duomenys neskelbtini) g. Buvo tamsu, todėl D. M. nematė, ar kas nors sudavė smūgius K. Ž.. K. Ž. pargriuvęs ant žemės nebuvo. D. M. priėjo prie M. S. ir sustojo dviejų metrų atstumu. G. Ž. garsiai šūkavo, reikalavo neliesti jos sūnaus, paleido į D. M. tuščią alaus skardinę. D. M. nei K. Ž. nei G. Ž. smūgių nesudavė, G. Ž. už rankos nebuvo pagriebęs ir jos striukės nesuplėšė.

Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. gegužės 11 d. sportavo stadione. Baigęs sportuoti, sugrįžo į (duomenys neskelbtini) kiemą. Eidamas namo sutiko D. M. ir A. M.. Jie papasakojo, kad K. Ž. metė M. J. į veidą akmenį, sužalojo M. J. ir pabėgo. Atėję į namo Nr. 15 kiemą, pamatė K. Ž. ir G. Ž.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus iš skardinių. M. S. ir D. B. pirmi priėjo prie K. Ž. ir paklausė, ką jis padarė. M. S. norėjo sulaikyti K. Ž. ir perduoti policijai. K. Ž. ėmė bėgti, o M. S. bandė jį sugriebti už apykaklės K. Ž. rankomis smūgiavo M. S., tačiau M. S. jam smūgių nesudavė. Atbėgo G. Ž., D. M. ir Donatas. G. Ž. visus varė šalin. D. jai kažką pasakė, tai G. Ž. matė į jį alaus skardinę ir prakirto nosį. D. M. buvo toliau nuo šios įvykio vietos ir nieko nedarė. Atvyko policijos pareigūnai ir visus nuvežė į policijos įstaigą. Policijoje pareigūnai sakė, kad K. Ž. žinomas „žulikas“, todėl niekas juo nepatikės, o M. S. liepė nieko nebijoti.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. S. pateikė raštišką parodymų patikslinimą ir jį perskaitė. Parodymų patikslinime M. S. nurodo, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, M. S. netyčia save apšmeižė. Pirmą kartą atvežtas į policijos įstaigą ir neturėdamas visiškai jokios kriminalinės patirties, M. S. buvo pasimetęs ir sunkiai orientavosi aplinkoje. Policijos įstaigoje rašydamas pirmąjį savo gyvenime pasiaiškinimą, M. S. nesuprato, ką reikia daryti ir paaiškinimą nusirašė nuo šalia tokį patį paaiškinimą rašiusio D. Be to, M. S. suklaidino policijos pareigūnai, pasakę jam, kad jis gali nieko nebijoti ir parašyti, kad mušė K. Ž., kadangi K. Ž. yra „latras“, „žulikas“, o M. S. gresia tik įspėjimas. Iš tiesų įvykis vyko taip: grįždamas pavargęs iš treniruotės, M. S. sutiko D., D. ir A.. Jie papasakojo, kad kasdien alkoholinius gėrimus vartojantis K. Ž. padarė nusikaltimą ir pasislėpė. (duomenys neskelbtini) kieme, M. S. pastebėjo K. Ž. ir G. Ž., geriančius alkoholinius gėrimus. Siekdamas padėti policijai, M. S. nusprendė K. Ž. sulaikyti. Priėjęs prie K. Ž., liepė jam nepabėgti ir norėjo nutverti už apykaklės. K. Ž. trenkė M. S. į veidą. M. S. pasilenkė ir rankomis atmušė jo smūgį, po to pabandė nutverti K. Ž. už apykaklės ir rankų. K. Ž. ėmė bėgti, o M. S. jį nusivijo. Bėgdamas pamatė savo mamą R. S. ir paprašė jos iškviesti policijos pareigūnus. Pavijęs K. Ž., M. S. stvėrė jį už drabužių. K. Ž. atsisukęs smogė M. S. per rankas. M. S. bandė sugriebti jo rankas, tačiau K. Ž. ėmė muštis, spardytis, vengdamas sulaikymo, o M. S. rankomis atmušinėjo jo smūgius. Paskui juos atbėgo neblaivi G. Ž. ir pažįstami vaikinai. M. S. taip ir nesugebėjo sulaikyti įtariamojo, nes G. Ž. ėmė keiktis, šūkauti, kaltino atbėgusius vaikinus sumušus jos sūnų. Atvažiavo policijos pareigūnai ir juos visus nuvežė į policijos įstaigą. M. S. mano, kad bandydamas sulaikyti nusikaltimą įvykdžiusį asmenį, jis jokių įstatymų nepažeidė, jo veikoje yra BK V skyriuje numatytos aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę (II t., b.l. 124-126).

Šiems kaltinamojo M. S. teisiamajame posėdyje duotiems parodymams patikrinti, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2012 m. spalio 24 d. M. S. paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėn., vakare, pradėjus temti, draugai D. M., D. B. ir A. M. papasakojo, kad K. Ž. metė akmenį M. J. į veidą ir jį sužalojo. M. S. šio įvykio nematė. Praėjus 15-20 min., eidami (duomenys neskelbtini), jie pamatė K. Ž. su mama ir seserimi. M. S. priėjo prie K. Ž. ir jo paklausė, kodėl šis mėto akmenis. K. Ž. užsimojo ranka smogti, tačiau M. S. apsilenkė ir smūgio išvengė. K. Ž. ėmė bėgti. (duomenys neskelbtini), ant žolyno, skiriančio gatvės įvažiavimą, M. S. pavijo K. Ž. ir sugriebė už drabužių. K. Ž. dar kartą užsimojo ranka, tačiau M. S. atsitraukė ir, gindamasis sudavė K. Ž. ranka vieną kartą į kairės pusės žandą. Daugiau smūgių K. Ž. jis nesudavė, todėl negali paaiškinti, kaip nukentėjusiojo kūne atsirado visi kiti sužalojimai. G. Ž. metė į D. M. alaus skardinę ir prakirto jam nosį (I t., b.l. 95-96, 104-105).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad juos davė būdamas pasimetęs, suklaidintas policijos pareigūnų, kurie apklausos metu tvirtino, kad M. S. negresia baudžiamoji atsakomybė.

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu M. S. buvo blaivus. 2012-05-11, 22.57 val., jo iškvėptame ore etilo alkoholio nerasta (I t., b.l. 108).

Nukentėjusysis K. Ž. paaiškino, kad 2012 m. gegužės 11 d. buvo kieme su draugais. Prie jo priėjo M. J., kažką pasakė ir trenkė galvą į K. Ž. galvą. K. Ž. apėjo namą, norėjo sugrįžti į namus, tačiau kieme stovėjo M. J.. Tada K. Ž. pakėlė nuo žemės akmenį ir metė M. J. į veidą. Priėjo D. B. ir jie abu susimušė. Po to K. Ž. sutiko mamą G. Ž. ir jie nuėjo į policijos įstaigą rašyti pareiškimo. Grįžę iš policijos įstaigos, jie su mama stovėjo kieme. Prie jų priėjo dešimt žmonių. D. B. metė į žemę butelį, M. S. lyg tai trenkė K. Ž. į veidą, tačiau šios aplinkybės gerai neatsimena. Visi buvo agresyviai nusiteikę, todėl K. Ž. pradėjo bėgti. Paviję jie sudavė smūgius į įvairias kūno vietas Ar jį mušė D. M., nukentėjusysis neatsimena. Kaltinamojo D. M. veiksmų nukentėjusysis neatsimena. Atsimena, kad D. M. kažką darė jo mamai, kai ji bandė užstoti K. Ž..

Teismo posėdžio metu šiems nukentėjusiojo K. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, 2012 m. birželio 20 d. K. Ž. parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., gyvenamojo namo kieme prie jo priėjo M. J. ir, pasakęs „duchas“, „gaidys“, „sudaužysiu galvą“, savo galva trenkė K. Ž. į galvą. K. Ž. nubėgo, nuo žemės pakėlęs akmenuką ir metė jį į M. J., pataikė į veidą. K. Ž. apie įvykį papasakojo mamai G. Ž. ir jie abu nuėjo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Grįžus į (duomenys neskelbtini) kiemą, prie K. Ž. priėjo apie dešimt jaunuolių, nusiteikusių agresyviai. Vienas jaunuolis metė į žemę butelį ir jį sudaužė. Išsigandęs K. Ž. ėmė bėgti, bet penki vaikinai jį pasivijo ir pagavo. K. Ž. pajuto smūgius į galvą. Mušė keli vaikinai. Vienas iš jų – M. S., jis trenkė K. Ž. į galvą. Kitus vaikinus K. Ž. pažįsta tik iš matymo, jų vardų nežino. Vaikinai nustojo mušti K. Ž. tik tada, kai G. Ž. iškvietė policiją.

2012 m. lapkričio 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, K. Ž. parodė, kad po to, kai jis metė akmenį M. J. į skruostą, pribėgo D. B. ir pastūmė K. Ž.. K. Ž. nukrito ant žemės. D. B. ėmė jį spardyti ir mušti į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 5 smūgius. Viso įvykio tiksliai atpasakoti K. Ž. negali, nes įvykio metu jis buvo neblaivus. Apie sumušimą K. Ž. papasakojo mamai, o ši parašė pareiškimą policijoje. Ką konkrečiai mama parašė pareiškime, K. Ž. nežino, tačiau tvirtina, kad jį spardė ir mušė D. B., o ne M. J.. Po to, K. Ž. ir G. Ž. sugrįžus į namo kiemą, prie jų priėjo M. S., D. B., D. M., A. M. ir dar keli jaunuoliai. D. B. metė į žemę butelį ir apsakė: „ateik čia“. K. Ž. ėmė bėgti. (duomenys neskelbtini), jį pasivijo M. S. ir sudavė kumščiu į veidą. M. S. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Po to, kiek K. Ž. atsimena, pribėgo D. M. ir taip taip pat sudavė smūgius, tačiau nukentėjusysis neatsimena į kurias kūno vietas. A. M. ir D. B. smūgių nesudavė. K. Ž. tvirtina, kad jam tikrai sudavė smūgius M. S. ir D. M., tačiau tiksliai kiek smūgių buvo suduota ir į kurias kūno vietas, jis neatsimena, nes įvykio metu buvo neblaivus (I t., b.l. 37-38).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Ž. pareiškė negalintis patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes dėl girtumo įvykio metu tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena (II t., b.l. 129).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis K. Ž. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, (duomenys neskelbtini), žalią veją ir paaiškino, kad šioje vietoje jį sumušė M. S.. K. Ž. parodė ir vietą ant šaligatvio, paaiškindamas, kad šioje vietoje jį sumušė D. M. (I t., b.l. 42-47).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu nepilnametis nukentėjusysis K. Ž. buvo neblaivus. 2014 m. gegužės 11 d., 21.15 val., jam nustatytas 1,44 prom. girtumas (I t., b.l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G1044/12/03 konstatuota, kad K. Ž. padaryti šie sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais daugybiniais tiesioginiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2012 m. gegužės 12 d., 15.30 val., ir neprieštarauja užduotyje nurodytam laikui. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nežymiai sutrikdė K. Ž. sveikatą (I t., b.l. 29).

Nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., vakare susitiko su D. B. mama, kartu išgėrė du butelius alaus. Po pusvalandžio atėjo jos sūnus K. Ž. ir pranešė, kad jį sumušė ir suspardė. K. Ž. iš pradžių nesakė, kas jį sumušė, paminėjo tik, kad M. J. prisikabino. G. Ž. ir K. Ž. nuėjo į policijos įstaigą ir G. Ž. parašė pareiškimą. Eidami iš policijos įstaigos, užėjo į parduotuvę. Išėjus iš parduotuvės, pamatė ateinančią kompaniją. G. Ž. liepė K. Ž. stovėti ir laukti. Priėjo D. B., M. S. ir kiti. Visi puolė K. Ž., įžeidinėjo jį. A. M. ir D. B. išprašė nelįsti prie sūnaus, o D. M. priėjęs trenkė K. Ž.. Po jo K. Ž. į veidą du kartus trenkė M. S.. K. Ž. išsigando, ėmė bėgti. G. Ž. nepilnametė duktė iškvietė policiją. Visi ėmė vytis K. Ž., pasivijo prie namo Nr. 19, ant žalios vejos. D. M. įsikibo G. Ž. į striukės rankovę. G. Ž. rankoje turėjo alaus skardinę, ją paleido į D. M.. Ant žalios vejos K. Ž. mušė vienas M. S.. D. M. smūgių G. Ž. nesudavė, tik patempė už striukės ir striukė suplyšo. Atvažiavo policijos pareigūnai. Jiems matant M. S. bandė pulti K. Ž., bet pareigūnai jam liepė nusiraminti.

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusioji G. Ž. buvo neblaivi. 2014 m. gegužės 11 d., 21.20 val., jai nustatytas 1,05 prom. girtumas (I t., b.l. 6).

2012 m. gegužės 11 d. G. Ž. pareiškime, rašytame Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nurodyta, kad G. Ž. nori pareikšti kaltinimą M. J. sūnaus K. Ž. sumušimo. G. Ž. sėdėjo ant suoliuko, kai atėjo verkdamas jos sūnus K. Ž.. Ant jo veido, kaktos matėsi nubrozdinimai ir mėlynės. Paklaustas, kas jį sumušė, K. Ž. pasakė, kad M. J. savo galva trenkė K. Ž. į galvą (I t., b.l. 1).

2012 m. gegužės 11 d. nukentėjusiosios G. Ž. rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), grįžus su K. Ž. iš policijos komisariato, kuriame ji rašė pareiškimą dėl K. Ž. sumušimo, pribėgo kompanija jaunuolių. Jaunuoliai puolė K. Ž., įžeidinėjo ir mušė jį. G. Ž. norėjo sūnų užstoti, bet jų nepavijo, tada iškvietė policiją (I t., b.l. 8).

Liudytojas D. B. parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d. jis, A. M. ir M. J. buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau į kiemą atėjo K. Ž.. K. Ž. ir M. J. susiginčijo ir M. J. galva smogė K. Ž. į kaktą. K. Ž. pabėgo, tačiau netrukus sugrįžo. Iš kišenės išsiėmė akmenį ir metė M. J. į veidą. M. J. veidas kraujavo, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Metęs į M. J. akmenį, K. Ž. pabėgo, todėl jo D. B. nemušė ir negalėjo mušti. Apie 22 val., K. Ž. ir G. Ž. grįžo į (duomenys neskelbtini). D. B., D. M. ir M. S. nusprendė pamokyti K. Ž.. M. S. paklausė K. Ž., kodėl šis mėto akmenis. K. Ž. ėmė bėgti, A. B., M. S. ir D. M. jį vijosi. Paskui juos bėgo G. Ž., jos dukra, A. M.. Prie (duomenys neskelbtini) namo K. Ž. pasivijo M. S.. D. B. ir D. M. nukentėjusiojo nemušė, kas jį mušė, nematė. Kada ir kaip G. Ž. buvo suplėšyta striukė, D. B. nematė.

Akistatos tarp liudytojo D. B. ir nukentėjusiojo K. Ž. metu, nukentėjusysis K. Ž. parodė, kad po to, kai jis metė akmenį į M. J., pribėgo D. B. ir sudavė daugiau nei du smūgius jam į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių K. Ž. nukrito ant žemės. Liudytojas D. B. akistatos metu paneigė nukentėjusiojo parodymus ir parodė, kad smūgių K. Ž. jis nesudavė (I t., b.l. 171-174).

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu liudytojas D. B. buvo neblaivus. 2012 m. gegužės 11 d., 23 val. jam nustatytas 1,5 prom. girtumas (I t., b.l. 177).

2013 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V.Grabausko nutarimu ikiteisminis tyrimas D. B. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaryme (I t., b.l. 180-181).

Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. gegužės mėn., buvo su draugais D. B. ir D. M. (duomenys neskelbtini) kieme. K. Ž. susiginčijo su M. J.. Ginčo metu M. J. galva smogė K. Ž.. K. Ž. iš kiemo pabėgo, tačiau netrukus sugrįžo ir metė į M. J. akmenį, sužalojo jam veidą. Jie iškvietė greitąją medicininę pagalbą, kuri išvežė M. J. į ligoninę. K. Ž. iš kiemo pasišalino. A. M. su draugais nuėjo į stadioną, ten sutiko M. S.. Jam papasakojo apie M. J. sužalojimą. Apie 21 val. į kiemą sugrįžo K. Ž. su mama G. Ž.. Jie norėjo pasikalbėti su K. Ž., tačiau jis pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) g., žaliojoje juostoje, K. Ž. pasivijo M. S.. A. M. ėjo jiems iš paskos, todėl nematė, kas įvyko tarp M. S. ir K. Ž.. A. M. priėjus, visi šurmuliavo, G. Ž. šūkavo. Atvyko policijos pareigūnai ir visus išvežė į policijos įstaigą. Policijos pareigūnai sakė, kad jie gali nebijodami prisipažinti, jeigu sudavė K. Ž.. A. M. nemušė K. Ž., todėl ir neprisipažino.

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu liudytojas A. M. buvo neblaivus. 2012 m. gegužės 11 d., 23.5 val. jam nustatytas 0,6 prom. girtumas (I t., b.l. 65).

Liudytoja R. S., kaltinamojo M. S. mama, parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d . apie 22.30 val., ji išėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą išmesti šiukšlių. Išgirdo šūksnius, triukšmą, pamatė bėgantį būrį žmonių. Pirmas bėgo K. Ž., jį vijosi jos sūnus M. S., D. B. ir D. M. S. sušuko: „mama kviesk policiją“. R. S. sugrįžo į namus ir paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112. Pasakė, kad reikia pagalbos dėl sulaikymo. R. S. nežinojo, kas tiksliai įvyko, tačiau žino, kad jos sūnus be reikalo policijos nekviestų. Atsiliepusi moteris paaiškino, kad policijos pareigūnai į šį įvykį jau yra iškviesti. R. S., žiūrėdama per langą, matė, kad (duomenys neskelbtini), stovi jos sūnus M. S., K. Ž., G. Ž. ir dar keli iš matymo pažįstami vaikinai. Matė, kad K. Ž. skeryčiojasi rankomis, spardosi kojomis, o jos sūnus bando sugriebti jam už kojų ir rankų. Aplink juos šokinėja, bando įsiterpti G. Ž.. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir visus išsivežė. Grįžęs į namus sūnus paaiškino, kad jis norėjo sulaikyti K. Ž., nes šis prieš tai sumušė žmogų.

2013 m. sausio 2 d. nukentėjusioji G. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė striukę tamsiai žalios spalvos. Apžiūrėjus striukę, nustatyta, kad kairėje pusėje ties siūle yra 8 cm ilgio įplyšimas. Ties pažastimi siūlė susiūta ne gamykliniu būdu (I t., b.l. 19).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) kieme, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, savo galva sudavė nukentėjusiajam K. Ž. smūgį į kaktą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis M. J. prisipažino apsižodžiavęs su nukentėjusiuoju K. Ž. ir smogęs galva jam į kaktą. Nukentėjusysis K. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiškino nusikaltimo aplinkybes, patvirtindamas, kad kaltinamasis M. J. daugiabučio namo kieme galva trenkė smūgį jam į kaktą. Liudytojai D. B. ir A. M. patvirtino matę, kad kaltinamasis M. J. sudavė smūgį savo galvą nukentėjusiajam K. Ž. į galvą. Iš karto po nusikaltimo nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą G. Ž. parašė policijos įstaigoje pareiškimą, pranešdama, kad M. J. smogė jos sūnui K. Ž. galva į kaktą (I t., b.l. 1). Kaltinamojo M. J. veiksmai – dėl menkavertės priežasties – kilusio žodinio konflikto, buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nusikaltimo metu buvusį nepilnametį K. Ž., šokiravo aplinkinius, todėl pripažįstami įžūliais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį bei tvarką. Kaltinamojo M. J. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą M. J. padarė tiesiogine tyčia: viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiojo panaudotų keiksmažodžių – panaudodamas prieš nepilnametį nukentėjusįjį fizinį smurtą, jis suprato, kad tokiais veiksmais žaloja nukentėjusįjį ir trikdo visuomenės rimtį bei tvarką, bei norėjo taip veikti.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog kaltinamieji M. S. ir D. M. dalyvavo nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Kaltinamajame akte prašant šį M. S. ir D. M. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, jog jie, 2012 m. gegužės 11 d., apie 21.20 val., viešoje vietoje, veikdami bendrai, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, tarpusavio konflikto metu su K. Ž., sudavė jam rankomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami jam daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. D. M. konflikto metu sugriebė G. Ž. už dešinės rankos taip jai sukeldamas fizinį skausmą bei sugadindamas jai priklausančią striukę 200 Lt vertės. Tokiais savo veiksmais M. S. kartu su D. M. savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymų tyrimo teisme metu prokuroras V.Grabauskas pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes ir M. S. bei D. M. pareikštą kaltinimą išdėstyti taip:

2012 m. gegužės 11 d., apie 22.20 val., viešoje vietoje, M. S. ir D. M., veikdami bendrai, prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priėję prie K. Ž., rankomis jam sudavė po du smūgius į galvos sritį. K. Ž. pradėjus bėgti, M. S. ir D. M. jį pavijo (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), ir M. S. jam sudavė ne mažiau 3 smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o D. M. sugriebė G. Ž. už dešinės rankos ir tempė ją, sukeldamas fizinį skausmą ir suplėšydamas 200 Lt vertės striukę. Tokiais veiksmais M. S. ir D. M. padarė nukentėjusiajam K. Ž. daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei G. Ž. sukėlė fizinį skausmą ir sugadino jai priklausančią striukę, t.y., savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (II t., b.l. 140-142).

Kaltinamasis M. S. neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo K. Ž. atžvilgiu ir paaiškino, kad pamatęs (duomenys neskelbtini) kieme K. Ž. ir G. Ž., priėjo prie jų pasikalbėti apie M. J. sužalojimą. K. Ž. ranka smogė M. S. smūgį, o M. S. pasilenkė ir rankomis atmušė K. Ž. smūgį, po to pabandė nutverti K. Ž. už apykaklės ir rankų. K. Ž. ėmė bėgti, o M. S. jį nusivijo. Pavijęs, stvėrė jį už drabužių. K. Ž. smogė M. S. per rankas. M. S. bandė sugriebti jo rankas, tačiau K. Ž. ėmė muštis, spardytis. M. S. rankomis atmušinėjo jo smūgius. Atbėgusi G. Ž. šaukė ir metė į vėliau atbėgusį D. M. alaus skardinę, pataikė jam į galvą. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu M. S. prisipažino sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam K. Ž., tačiau nurodė ir tokio savo elgesio motyvą – siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo K. Ž. suduodamų smūgių (I t., b.l. 95-96, 104-105). Kaltinamasis D. M. taip pat neprisipažino vartojęs fizinį smurtą nukentėjusiųjų K. Ž. ir G. Ž. atžvilgiu ir paaiškino, kad M. S. paklausus, kodėl K. Ž. sužalojo M. J., K. Ž. ėmė bėgti. M. S. ir D. B. pasivijo K. Ž. žalioje vejoje, tačiau D. M. nematė, ar jam sudavė smūgius K. Ž. pargriuvęs ant žemės nebuvo. D. M. nei K. Ž. nei G. Ž. smūgių nesudavė, G. Ž. už rankos nebuvo pagriebęs ir jos striukės nesuplėšė. Nukentėjusysis K. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., vakare, grįžus iš policijos komisariato, kuriame rašė pareiškimą dėl M. J. veiksmų, prie jo priėjo apie 10 jaunuolių. Vienas jaunuolis metė į žemę butelį. Išsigandęs K. Ž. ėmė bėgti, bet penki vaikinai jį pasivijo ir pagavo. K. Ž. pajuto smūgius į galvą. Mušė keli vaikinai. Kaltinamasis M. S. lyg tai trenkė K. Ž. į galvą. K. Ž. neatsimena, ar D. M. jam sudavė smūgius, neatsimena, ar toje kompanijoje buvo A. M.. Vaikinai nustojo mušti K. Ž. tik tada, kai G. Ž. iškvietė policiją. 2012 m. lapkričio 5 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, K. Ž. parodė, kad po to, kai jis metė akmenį M. J. į skruostą, pribėgo D. B. ir pastūmė K. Ž.. K. Ž. nukrito ant žemės, o D. B. ėmė jį spardyti ir mušti į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau 5 smūgius. Apie sumušimą K. Ž. papasakojo mamai, o ši parašė pareiškimą policijoje. Ką konkrečiai mama parašė pareiškime, K. Ž. nežino, tačiau tvirtina, kad jį spardė ir mušė D. B.. (I t., b.l. 37-38). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. Ž. šių savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino paaiškindamas, kad dėl girtumo įvykio metu galėjo ne visai tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji G. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., jos sūnus K. Ž. papasakojo, kad jį sumušė ir suspardė. G. Ž. ir K. Ž. nuėjo į policijos įstaigą ir G. Ž. parašė pareiškimą. Eidami iš policijos įstaigos, pamatė ateinančią kompaniją, tarp kurių buvo kaltinamieji M. S., D. M. ir liudytojas D. B.. Visi puolė K. Ž., įžeidinėjo jį. D. M. trenkė K. Ž.. Po to K. Ž. į veidą du kartus trenkė ir M. S.. K. Ž. išsigando, ėmė bėgti. G. Ž. nepilnametė duktė iškvietė policiją. Visi ėmė vytis K. Ž., pasivijo prie namo Nr. 19, ant žalios vejos. D. M. įsikibo G. Ž. į striukės rankovę. G. Ž. rankoje turėjo alaus skardinę ir ją paleido į D. M.. D. M. smūgių G. Ž. nesudavė, tik patempė už striukės ir striukė suplyšo. Šiems savo parodymams pagrįsti nukentėjusioji G. Ž. 2013 m. sausio 2 d., praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po įvykio, ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė striukę, kurioje ties siūle nustatytas 8 cm ilgio įplyšimas, o ties pažastimi siūlė susiūta ne gamykliniu būdu (I t., b.l. 19). 2012 m. gegužės 11 d. G. Ž. pareiškime, rašytame Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nurodyta, kad jai sėdint lauke ant suoliuko, priėjo K. Ž.. K. Ž. Ant jo veido, kaktos matėsi nubrozdinimai ir mėlynės. Paklaustas, kas jį sumušė, K. Ž. pasakė, kad M. J. savo galva trenkė K. Ž. į galvą (I t., b.l. 1). 2012 m. gegužės 11 d. nukentėjusiosios G. Ž. rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 22 val., Mokyklos g., namo Nr. 15 kieme, grįžus su K. Ž. iš policijos komisariato, pribėgo kompanija jaunuolių. Jie puolė K. Ž., įžeidinėjo ir mušė jį. G. Ž. norėjo sūnų užstoti, bet jų nepavijo, tada iškvietė policiją (I t., b.l. 8). Taigi M. S. ir D. M. pareikštas kaltinimas dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam K. Ž. grindžiamas tik paties nukentėjusiojo K. Ž. ir jo motinos nukentėjusiosios G. Ž. nenuosekliais parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu keitėsi. Nukentėjusysis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu net negalėjo prisiminti, ar kaltinamasis M. S. ir D. M. iš tiesų jam sudavė smūgius ir nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie smurto vartojimą jo atžvilgiu. Nukentėjusioji G. Ž. teisiamojo posėdžio metu tvirtino mačiusi, kad pirmas smūgį jos sūnui sudavė kaltinamasis D. M., o po jo du smūgius į galvą sudavė ir kaltinamasis M. S., o pavijęs bėgantį K. Ž. jį mušė jau tik vienas M. S., o D. M. nemušė (II t., b.l. 131). Ikiteisminio tyrimo metu G. Ž. tvirtino, kad sūnų pirmas pasivijo M. S., tačiau smūgius jam sudavė pribėgęs D. M..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, remiantis vien tik nukentėjusiųjų K. Ž. ir G. Ž. nenuosekliais paaiškinimais, kad kaltinamieji M. S. ir D. M. sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, nuo kurių jam buvo padaryti sužalojimai ne tik galvoje, bet ir daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse, negalima pagrįstai manyti, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo būtent šie kaltinamieji ir kad jų veiksmai nežymiai susargdino K. Ž.. Pažymėtina ir tai, kad abu nukentėjusieji nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (K. Ž. nustatytas 1,44 prom. girtumas, o G. Ž. – 1,05 prom. girtumas, todėl sumenkintai subjektyviai suvokia ir vertina įvykio aplinkybes.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus 2012 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. G1044/12/03, remiantis nukentėjusiojo K. Ž. medicininiais dokumentais, konstatuota, kad K. Ž. iki 2012 m. gegužės 12 d., 15.30 val., buvo padaryti šie sužalojimai: daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais daugybiniais tiesioginiais trauminiais poveikiais (I t., b.l. 29).

Šie specialisto nustatyti K. Ž. kūno sužalojimai teismui nekelia abejonių, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas M. S. ir D. M. kaltei pagrįsti. Nukentėjusysis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad po to, kai metė akmenį į M. J., jį pasivijo ir parvertė ant žemės liudytojas D. B.. D. B. spardė ir mušė rankomis gulintį K. Ž. (I t., b.l. 34-35, 37-38). Tuoj po šio nusikaltimo, G. Ž., rašydama pareiškimą policijos įstaigoje, nurodė, kad jos sūnus K. Ž. buvo sumuštas dar iki kaltinamųjų M. S. ir K. Ž. užpuolimo. G. Ž. matė K. Ž. veide nubrozdinimus, mėlynes. Paklaustas, kas jį sumušė, K. Ž. paaiškino, kad M. (I t., b.l. 1). 2012 m. birželio 6 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, G. Ž. parodė, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., jos sūnus K. Ž. pasakė, kad jį suspardė K. J. (I t., b.l. 12-13). Nustatyta, kad 2012 m. gegužės 11 d., apie 21 val., kaltinamasis M. J. savo galva smogė K. Ž. į galvą. Taigi šie duomenys patvirtina, kad specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiojo K. Ž. kūno sužalojimai galėjo būti įgyti kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų ir nesusiję su D. M. ir M. S. pareikštu kaltinimu.

Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji G. Ž., tuoj po nusikaltimo rašydama pareiškimą policijos įstaigoje nurodė, kad kompanija žmonių puolė vytis K. Ž.. G. Ž. norėjo sūnų užstoti, bet jų nepavijo (I t., b.l. 8). Apie D. M. panaudotą prieš G. Ž. fizinį smurtą ir jai sukeltą skausmą, pareiškime net neužsimenama

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamieji D. M. ir M. S. smurtiniais veiksmais žalojo nukentėjusįjį K. Ž. ir šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamieji M. S. ir D. M. išteisinami neįrodžius, kad jie dalyvavo nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padaryme.

Kaltinamiesiems D. M. ir M. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (I t., b.l. 106, 158)

Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. M. J. turi šeimą, kartu su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus. Jis yra darbingas tik iš dalies (M. J. nustatytas invalidumas), dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju.

Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines veikos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

M. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Baudžiamojoje byloje Nr. N1-1133-659/2012, kurioje K. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas už M. J. sužalojimą ir viešosios tvarkos sutrikdymą, yra dokumentas – asmens blaivumo testo pažymą, kuriame užfiksuota, kad 2012 m. gegužės 11 d., 22.49 val. M. J. iškvėptame ore rasta 1,81 prom. alkoholio. Nepaisant šio objektyvaus duomens, kaltinamajame akte aprašant M. J. pareikštą kaltinimą, apsvaigimas nuo alkoholio nėra nurodytas, kaip M. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe prokuroras nepaprašė ir sakydamas baigiamąją kalbą, todėl į ją neatsižvelgiama skiriant M. J. bausmę.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, M. J. skiriama Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu M. J. įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Siekiant padėti kaltinamajam M. J. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriama šiame straipsnyje nenumatytas įpareigojimas – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 136)..

Nukentėjusysis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu kaltinamiesiems M. J. ir M. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas kaltinamųjų M. J. ir M. S. solidariai atlyginti jų nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 284 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajam K. Ž. padarytą 8000 Lt neturtinę žalą (II t., b.l. 120-121). Teisiamojo posėdžio metu K. Ž. civilinį ieškinį palaikė, prašė jį priteisti iš kaltinamųjų M. J. ir M. S. solidariai. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A.Kvaščevičius parašė nukentėjusiojo naudai priteisti 8000 Lt neturtinės žalos iš dviejų kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusiojo K. Ž. civlinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, solidariai nukentėjusiajam atsako tik bendrai padarę žalą asmenys. Kaltinamieji M. J. ir M. S. kaltinami skirtingų nusikaltimų, nors ir kvalifikuotų pagal tą patį BK 284 straipsnio 1 dalį, padarymu, todėl solidari atsakomybė jiems nekyla.

Reikalavimą 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis K. Ž. grindžia tuo, kad dėl M. J. ir M. S. smurtinių veiksmų jis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, stresą ir buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl M. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis neabejotinai patyrė ir dvasinį sukrėtimą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą, pažeminimą ir stresą, tokiu būdu iš esmės padidindamas nusikalstama veika K. Ž. sukeltus neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su K. Ž. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais santykiais, ar gerove. Nukentėjusysis ir jį atstovaujantis advokatas A.Kvaščevičius teismui nepateikė jokių duomenų, kad K. Ž. dėl 2012 m. gegužės 11 d. patirtų sužalojimų iki šiol lankosi pas daktarus, geria raminamuosius vaistus. Priešingai, nukentėjusysis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pas psichologą ar psichiatrą dėl patirto skausmo ir sužalojimų jis nesilankė. Be to, paties nukentėjusiojo K. Ž. elgesys tuoj po patirtos traumos rodo, kad jo dvasiniai išgyvenimai buvo realizuoti atkeršijant kaltinamajam M. J.: 2012 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. Ž. buvo pripažintas kaltu už M. J. sužalojimą, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad K. Ž. 2012 m. gegužės 11 d., apie 21.10 val., konflikto metu, metė akmenį M. J. į veidą ir padarė sužalojimus: kairio skruostikaulio muštą žaizdą, kairio skruostikaulio lūžimą, sukėlusius nesunkų M. J. sveikatos sutrikdymą. Minėtu teismo nuosprendžiu iš nuteistojo K. Ž. nukentėjusiam M. J. buvo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Pažymėtina ir tai, kad ne visi nukentėjusiojo K. Ž. nurodyti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo M. J. nusikalstama veika: nukentėjusysis po kaltinamojo M. J. suduoto vieno smūgio į galvą, buvo sumuštas kitų nustatytų asmenų, jam padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, kakle, krūtinės ląstoje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairio klubo ir abiejų kelių srityse, nežymiai sutrikdę K. Ž. sveikatą (I t., b.l. 29). Kadangi šie sužalojimai nėra kaltinamojo M. J. nusikalstamos veikos pasekmė, į juos teismas, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgia.

Kaltinamasis M. J. yra tik iš dalies darbingas (jam nustatytas II grupės invalidumas), jis dirba, materialiai išlaiko du nepilnamečius vaikus. Teisiamojo

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo M. J. asmenybę, jo turtinę padėtį, siekiant išlaikyti nukentėjusiojo asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą, iš M. J. nukentėjusiajam K. Ž. priteisiama 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmetamas.

Kaltinamajam M. S. nukentėjusiojo pareikštas ieškinys atmetamas, neįrodžius, kad kaltinamasis M. S. dalyvavo darant 2012 m. gegužės 11 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (II t., b.l. 76-77, 118-119).

Nukentėjusioji G. Ž. kaltinamajam D. M. pareiškė 5200 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti jo nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarytą 200 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą. Kaltinamajam D. M. nukentėjusiosios pareikštas ieškinys atmetamas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo darant 2012 m. gegužės 11 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusiosios G. Ž. perduotas sportinis švarkelis, saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiajai (I t., b.l 24).

Baudžiamoji byla Nr. N1-1133-659/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinama į Klaipėdos miesto apylinkės teismo archyvą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 7 punktais, M. J. įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir vieną mėnesį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. S. ir D. M. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamiesiems M. S. ir D. M. paskirtas kardomąsias priemones –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo K. Ž. pareikštą kaltinamiesiems M. J. ir M. S. civilinį ieškinį 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiajam K. Ž. 500 Lt (arba 144 EUR) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje kaltinamajam M. J. pareikštą civilinį ieškinį atmesti. Kaltinamajam M. S. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios G. Ž. kaltinamajam D. M. pareikštą civilinį ieškinį 200 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nukentėjusiosios G. Ž. perduotą sportinį švarkelį, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai.

Baudžiamąją bylą Nr. N1-1133-659/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo archyvą.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.