Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui, nukentėjusiajam M. J., kaltinamojo įstatyminei atstovei G. Ž., gynėjui advokatui A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., teistas: 2011-02-25 pagal LR BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2012-02-17 pagal LR BK 180 str. 3 d., 64 str. 1d., 3 d. subendrinta su 2011-02-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas dviems metams trims mėnesiams, teistumas neišnykęs, šiuo metu atlikinėja bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

K. Ž. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis 2012-05-11 apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, Mokyklos g. 15 namo kieme, Klaipėdoje, matant aplinkiniams, konflikto metu metė akmenį M. J. į veidą ir padarė sužalojimus: kairio skruosto muštą žaizdą, kairio skruostikaulio lūžį sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu K. Ž. pažeidė viešąją tvarką ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą M. J..

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vakare buvo kieme su draugais, kai į kiemą atėjo M. J. su žmona ir vaikais. M. J. buvo išgėręs ir ėmė prie jo kabinėtis. Su juo konfliktuoti nenorėjo, tačiau jis agresyviai ėjo link jo ir priėjęs galva trenkė jam į kaktą. Jis apėjo aplink namą, nuėjo į kažkokį kiemą, o kai po 15 min. norėjo pareiti namo, prie namo laiptinės stovėjo M. J., D. B. ir kiti asmenys. M. J. jo atžvilgiu buvo nusiteikęs agresyviai ir jam šaukė „ateik čia“, jis suprato, kad M. J. nori jį vėl sumušti, todėl paėmęs nuo žemės akmenį metė į jį. Tuo metu buvau apsirengęs „treninginėmis“ kelnėmis, ar kelnėse buvo kišenės, nepamena. Akmenį į M. J. metė, norėdamas apsiginti ir stovėdamas maždaug 1 m. atstumu, akmuo buvo maždaug kumščio dydžio, kur mesti nesitaikė. M. J. būdamas išgėręs, dažnai prie jo kabinėjasi. Po to, kai metė į M. J. akmenį, D. B. ėmė jį spardyti. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog 2012-05-21 dienos vakare, apie 21 val., namo kieme įvyko konfliktas su kaimynu M. J., kurio metu M. J. vieną kartą trenkė galva jam į veidą. Po to, praėjus apie 10 minučių jis susirado akmenį, kurį pasiėmė sau apsiginti. Kai jis ėjo pro pirmą laiptinę, ten stovėjo M. J., jis kažką jam pasakė, ką nepamena, Mantas vėl norėjo jį pulti, tada jis gindamasis nuo jo, nes jis yra už jį gerokai vyresnis metė į jį tą akmenį ir pataikė į veidą (b.l. 44). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus paneigė, jog akmenį turėjo kišenėje.

Nukentėjusysis M. J. parodė, kad datos, kada tai buvo nepamena. Jis su žmona ir vaikais bei draugais sėdėjo prie prūdo ant suoliuko. Po kiek laiko su draugais priėjo K. Ž., jis prisėdo su draugais šalia, triukšmavo, keikėsi. Jį sudraudė, kad netriukšmautų, nes ne vienas sėdi. Po kiek laiko parėjo prie namų ir sutikęs ten draugus prie jų priėjo. Atėjo ir Karolis, su juo įvyko konfliktas ir jam iš galvos trinktelėjo į kaktą. Trinktelėjo nestipriai, prisilietė prie kaktos ir viskas. Karolis nuėjo, o jis su draugais stovėjo prie namo laiptinės. Po kiek laiko, maždaug po 10-15 min. nuo to laiko kai Karoliui smūgiavo, atėjęs ir nieko nesakęs, ištraukęs akmenį iš kišenės Karolis metė į jį. Atstumas tuo metu nuo jo ir Karolio buvo apie 1 metras, akmuo buvo kumščio dydžio. Karolis ėjo ne namo, o atėjo tiesiai prie jo, kai jis su žmona ir vaikais bei draugais Bučmiu ir Montvidu stovėjo prie laiptinės. Konfliktas prasidėjo dar prie prūdo. Akmuo prakirto jam žandą. Buvo iškviesta greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Karolis jo kaimynas, anksčiau su juo nėra konfliktavę. Jam padaryta 120 Lt turtinė žala - 60 litų sumokėjo už vaistus ir 60 Lt už kompiuterinę tomografiją. Šiandien geria vitaminus, sumušto žando nejaučia, kai yra šaltis tirpsta sumušta vieta. Reiškia 10 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, turėjo daug psichologinių problemų, niekur negalėjo išeiti iš namų ir dėl tokio žando negalėjo rasti darbo, negalėjo valgyti ir miegoti. Prisipažįsta, kad nepilnamečiui trenkė pirmas, tačiau tik prisilietė ir žalos jam nepadarė. Buvo išgėręs alaus, įpūtė virš 3 promilių. Gal ir iš vakaro buvo išgėręs, dabar nepamena. Karolis tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotikų.

Liudytoja D. J. parodė, jog ji yra nukentėjusiojo žmona. Jie buvo prie prūdo ir sėdėjo ant suoliuko. Prie kito suoliuko sėdėjo Karolis su draugais. Jos vyras apsižodžiavo su Karoliu, nes jis keikėsi, tuo viskas ir baigėsi. Kai grįžo namo, prie namo laiptinės atėjo Manto draugai - D. B. bei A. M. ir visi kartu stovėjo, kai atėjęs Karolis metė akmenį į jos vyrą. A. K. ištraukė iš kišenės ir stovėdamas nedideliu atstumu, nieko nesakydamas, metė į jos vyrą. Po smūgio vyrui pasidarė bloga ir jie išvažiavo į ligoninę. Kur po to buvo Karolis ir vyro draugai, nežino, nes išvažiavo į ligoninę.

Liudytojas M. S. parodė, kad pažįsta M. J. ir K. Ž.. Tuo metu nebuvo, kai įvyko įvykis. Apie įvykį sužinojo iš draugų. 2012-05-11 vakare, jis buvo prie Mokyklos gatvės 15 namo. Kartu su juo buvo A. M., D. B., D. M. ir Mantas. Po to, D. M. ir E. U. nuėjo iki parduotuvės „Maxima“. Jiems bestovint ir laukiant kol sugrįš iš parduotuvės vaikinai, pamatė pareinantį Karolį, kuris nieko nepasakęs iš kelnių kišenės išsitraukė akmenį ir jį metė Mantui į veidą. Mantas nuo smūgio pritūpė, užsidengė veidą rankomis, pro rankas tekėjo kraujas. D. M. padavė „maikutę“ nusivalyti kraują, o jo žmona iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji išsivežė Mantą į ligoninę ( b.l. 29). Pirmą kartą apklausiamas policijos komisariate, susimaišė ir taip parašė, nes tai buvo girdėjęs iš draugų. Dėl to trenkimo Karoliui jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš tiesų įvykio nematė. Norėjo padaryti kaip geriau, išsiaiškinti be policijos.

Liudytojas A. M. parodė, kad atėjo su D. B. prie namo laiptinės, kur stovėjo Mantas. Atėjęs Karolis metė su akmeniu Mantui į veidą ir pabėgo. Jie iškvietė greitąją. Stovėjo prie namo įėjimo. Prieš tai buvo prie Mokyklos g. 13 namo, ten buvo ir Karolis, tačiau Manto ten nebuvo. Vėliau jie išsiskirstė ir ėjo prie Manto namų, jį sutiko prie 15 namo. Daumantas su Mariumi išėjo į parduotuvę, o jie liko su Mantu. Tuo metu atėjęs Karolis ir ištraukęs akmenį iš kišenės metė į Mantą. Nematė, kaip Mantas trenkė Karoliui galva į kaktą.

Liudytojas A. M. parodė, kad su D. B. atėjo prie namo laiptinės, kur buvo Mantas. Atėjęs Karolis metė akmenį Mantui į veidą ir pabėgo. Jie iškvietė greitąją. Tuo metu stovėjo prie namo įėjimo. Prieš tai buvo prie Mokyklos g. 13 namo, ten buvo ir Karolis, visi šnekėjosi. Manto ten nebuvo. Vėliau išsiskirstė ir ėjo prie Manto namų, Mantą sutiko prie 15 namo. Daumantas su Mariumi išėjo į parduotuvę, o jie liko su Mantu. Atėjęs Karolis ir ištraukęs akmenį iš kišenės metė į Mantą. Nematė, kaip Mantas trenkė Karoliui galva į kaktą.

Liudytojas D. B. parodė, kad stovėjo kieme Mokyklos g. prie 15 ar 13 namo, ir gėrė alų. Atėjo Karolis ir Mantas. Karolis trenkė Mantui akmeniu į veidą ir pabėgo. Akmenį ištraukė iš kišenės. Tarp Manto ir Karolio buvo įvykęs konfliktas, tačiau konflikto jis nematė. Karolis atbėgo ir metė akmenį. Mantui ėmė bėgti kraujas, jie iškvietė greitąją. Greitąją iškvietė D. M.. Kai M. J. trenkė kakta į Karolio galvą, M. J. žmonos nebuvo. Tuo metu buvo jis, A. M. ir Mantas. Tačiau Alfredas buvo nusisukęs ir nematė, kai Mantas kakta trenkė Karoliui į galvą.

Liudytojas D. M. parodė, kad paties įvykio nematė, nes buvo parduotuvėje, ir matė, kaip Karolis praėjo. Matė ir sužalotą M. J.. Buvo netoliese, bet nematė, kaip M. J. trenkė kakta Karoliui į galvą, nes kalbėjosi su kitais. Į parduotuvę nuėjo telefono sąskaitos papildyti. Jam sakė, kad Karolis išsitraukė akmenį ir metė į Mantą. Prie prūdo jis nebuvo.

Liudytoja, kaltinamojo įstatyminė atstovė G. Ž. parodė, kad tą vakarą apie 21 val., išėjo prie prūdo susitikti su D. B. mama. Sūnus ir kiti jaunuoliai buvo kieme. Matė, kaip prie prūdo ėjo M. J. su žmona ir vaikais, nešėsi 2 bambalius alaus. M. J. buvo girtas. Pakalbėjusi su D. B. mama, grįžo namo. Eidama sutiko Karolį, jis buvo sutrikęs ir jai pasakė, kad jį suspardė, o jis gindamasis metė akmenį. Jam pasakė, kad reikia eiti į policiją. M. J. trenkė jos sūnui, šis mėtė į jį akmenį, o M. J. draugai suspardė jos sūnų. Tai žino, nes sūnus per „Facebooką“ susirašinėjo. Po kiek laiko sutiko Maksą ir jis papasakojo, kad jiems stovint kieme M. J. trenkė galva į Karolio kaktą. D. J. paklausė, ko netrenkia Karolis atgal. M. J. po ligoninės atvažiavo į policiją ir juos gąsdino, sakydamas „Ruoškis, tu lavonas“. Kriminalistas parvežė juos namo, nes bijojo vieni me eiti namo. Kitą dieną jai grasino M. J. ir pasakė „Karolis išeis, aš jam atkeršysiu“, paruošk 10 000 Lt. M. J. sūnų mušė pirmas. Nesutinka su civiliniu ieškiniu. Sūnus turi būti išteisintas, nes M. J. pirmas pradėjo, kibo prie nepilnamečio. Juospaičius pažįsta senokai, prižiūrėdavo jų vaikus. Mantas išgėręs agresyvus, geria kiekvieną dieną ir nešvankiai kalba. Sūnus įvykio metu buvo plonom treninginėm kelnėm, be kišenių. Sūnus šiuo metu atlieka bausmę, tačiau charakterizuojamas gerai. Ji nedirba, augina dukrą, jai padeda dukters tėvas, kur yra sūnaus tėvas, nežino.

Iš 2012-05-31pecialisto išvados Nr. G 941/12(03) matyti, kad M. J. buvo padaryta kairio skruosto mušta žaizda, kairio skruostikaulio lūžis sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl kairio skruostikaulio lūžio M. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui - jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 1-13).

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.

K. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

K. Ž. veika buvo kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d. 138 str. 1 d. nes jis pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sužalojo M. J.. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog M. J. su nepilnamečiu K. Ž. parke prie prūdo konfliktavo žodžiu dėl netinkamo K. Ž. elgesio. Vėliau, kaip prisipažino ir nukentėjusysis M. J., jau grįžus prie namo Mokyklos gatvėje, jis K. Ž. galva trenkė į kaktą. Tai, kad buvo suduotas smūgis kaltinamajam paliudijo ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog eidamas namo K. Ž. pamatęs prie laiptinės stovintį M. J. metė į jį kumščio dydžio akmenį, stovėdamas metro atstumu nuo nukentėjusiojo. K. Ž. teigė, jog akmenį jis paėmė nuo žemės, tačiau liudytojų teigimu akmenį jis išsitraukė iš kišenės. K. Ž. teigė, jog akmenį į nukentėjusįjį metė norėdamas apsiginti, tačiau nustatyta, jog akmenį į M. J. jis metė praeidamas pro šalį, kai M. J. stovėjo prie namo laiptinės ir kalbėjo su draugais. Taigi akivaizdu, jog M. J. K. Ž. nepuolė ir gintis tuo metu jam nebuvo reikalo. Tačiau pažymėtina, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis M. J., nepilnamečiui K. Ž. suduodamas smūgį galva jam į kaktą. Įvykio metu M. J. buvo nustatytas 1,81 prom. girtumas ( b.l. 22), K. Ž. 1,44 prom. girtumas ( b.l. 33), kas turėjo įtakos konfliktui kilti. K. Ž. mesdamas į nukentėjusįjį M. J. akmenį, jam sulaužė žandikaulį, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, be to nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, kieme prie namo laiptinės, matant aplinkiniams. Todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d. nežymus sveikatos sutrikdymas bei pagal LR BK 284 str. 1 d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi, užpuldamas ir sumušdamas M. J., jis pažeidė viešąją tvarką – įvykis buvo Mokyklos g. 15 namo kieme, prie namo laiptinės, matant aplinkiniams, tokiais kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo nepilnamečiams pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Atsižvelgiama į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamojo K. Ž. padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs, tačiau tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti prieš vieną esminių įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą bei viešąją tvarką. Nusikaltimai padaryti, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą, kaip matyti K. Ž. nekeičia savo elgesio dėl skirtos bausmės išvadų nedaro ir vėl nusikalsta, todėl įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, bus pasiekti, kaltinamajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 275,82 Lt sumai yra pagrįstas, pilnai įrodytas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai) ir priteistinas iš kaltinamojo, o jam neturint lėšų iš įstatyminės atstovės G. Ž..

Nukentėjusysis M. J. pareiškė ieškinį dėl 120 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dėl patirtų sužalojimų gydymui išleido 120 Lt – 60 Lt vaistams ir vitaminams ir 60 litų sumokėjo už kompiuterinę tomogramą. Teigė, jog dėl patirtos traumos negalėjo susirasti darbo, ilgą laiką negalėjo užmigti, normaliai maitintis, patyrė psichologinių nepatogumų, nes buvo užtinusi akis ir skruostikaulis, dėl to pašiepdavo draugai ir tai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį, neturtinės žalos kilimą gali įtakoti fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Baudžiamosios bylos medžiaga konstatuota, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam iš tiesų padarė moralinės žalos, pasireiškusios fiziniu skausmu, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nuostata – neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens patirtos neigiamos emocijos, įvertintos pinigais. Įstatymas numato galimą piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes – žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, jog, nustatant protingą neturtinės žalos dydį, turi būti siekiama nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis K. Ž. yra nepilnametis, jo mama G. Ž., kaip teigė teismo posėdžio metu niekur nedirba, verčiasi sunkiai, viena augina dukrą ir sūnų. K. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, kurio pasekoje nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiajam neigiamų pasekmių – jam sukeltas fizinis skausmas, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Tačiau konfliktą būdamas neblaivus išprovokavo pats nukentėjusysis, suduodamas nepilnamečiui smūgį galva į nepilnamečio kaltinamojo kaktą. Tokiu būdu, vertinant išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nes nurodytas neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis ir būtų per sunki finansinė našta kaltinamojo šeimai, nes kaltinamasis yra nepilnametis ir neturi pajamų šaltinio, todėl iš kaltinamojo K. Ž., o jam neturint lėšų iš įstatyminės atstovės G. Ž. nukentėjusiojo naudai priteistini 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. M. J. taip pat nurodė, jog dėl nusikalstamo kaltinamojo elgesio patyrė 120,00 Lt turtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į jo pateiktus dokumentus, jam priteistina 60,00 Lt turtinė žala (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dalyje 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

Pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

Pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę K. Ž. skirti 1 metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2012-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal 2012-02-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę suėmimą.

Priteisti iš K. Ž., o jam neturint lėšų - iš atstovės pagal įstatymą G. Ž. 275,82 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš K. Ž., o jam neturint lėšų - iš atstovės pagal įstatymą G. Ž. 60,00 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos M. J. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.