- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-14
- Bylos Nr.
- 2-1040/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- E. S., R. S., R. V., uždarajai akcinei bendrovei „Logama“, R., E.
- Ieškovas
- DnB NORD bankas "Logama"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S. ir R. S. bei R. V. ir R. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1599-125/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB Nord banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Logama“, E. S., R. S. , R. V. , R. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB DnB Nord bankas 2010 m. kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Logama“, E. S. ir R. S. , R. V. ir R. V. 205 892 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1291 ir 14,18 % dydžio palūkanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Logama“ ir E. S. 235 815,32 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1248 ir 11,82 % dydžio palūkanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Logama“ ir E. S. 390 000 Lt negrąžinto kredito pagal 2006 m. gruodžio 18 d. kredito linijos sutartį Nr. 06/423-1249 ir 11,10 % dydžio palūkanas nuo priteistinos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 2-4).
Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų UAB „Logama“, E. S. , R. S. , R. V. , R. V. (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas už 205 892 Lt; areštuoti atsakovų UAB „Logama“ ir E. S. (ne)kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas už 625 815,32 Lt. Nurodė, kad už atsakovo UAB „Logama“ prievolių pagal kreditavimo sutartis tinkamą įvykdymą įvairiomis apimtimis laidavo atsakovais traukiami fiziniai asmenys; prievolių įvykdymas taip pat užtikrintas atsakovo UAB „Logama“ (ne)kilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka): bankui įkeista žemės sklypo nuomos teisė, medienos džiovyklos komplektas su katiline, medienos apdirbimo cechas, esantys adresu Kuršlaukio g. 14, Gargždai. Atsakovų prašymu bankas kelissyk atidėjo palūkanų mokėjimą, išdėstė/pratęsė kredito grąžinimo terminius, tačiau skola vis tiek išaugo kone iki 1 mln. Lt. Ieškinio suma apskaičiuota minusavus įkeisto turto vertę, kuri turi tendenciją mažėti. Didelė ieškinio suma teismų praktikoje laikoma aplinkybe, kuri per se padidina sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m.. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-583/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi (b. l. 54-55) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą – siekį užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Šalies argumentai
Atsakovai E. S. ir R. S. atskiruoju skundu (b. l. 59-60) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia proceso teisės normų netinkamu taikymu. Pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėja hipotekos teisėjas CPK XXXVI skyriuje ir CK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK XXXVI skyriuje ar kituose įstatymuose nustatyta kitaip (CPK 542 str.). Taigi CPK 542 straipsnis yra speciali norma CPK 144 straipsnio atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-12/2005) išaiškino, kad esant bendrųjų ir specialiųjų teisės normų kolizijai taikytina specialioji norma. Todėl skola pirmiausia turi būti išieškoma ypatingosios teisenos tvarka iš įkeisto turto, o tik tada, jeigu įkeisto turto nepakanka, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Iš byloje pateiktų 2007 m. vasario 1 d. turto vertės nustatymo pažymos (b. l. 74) ir 2007 m. vasario 19 d. turto identifikavimo ir vertinimo akto matyti, kad įkeisto turto vertė viršija prievolių pagal kreditavimo sutartis dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atsakovų E. S. ir R. S. atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 76-77). Teigia, kad ta aplinkybė, jog pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), nepaneigia kreditoriaus teisės inicijuoti atskirą civilinį procesą, nes procesine prasme teisė į gynybą yra absoliuti. Bendra atsakovų skola bankui sudaro 944 754,99 Lt. Ieškinio suma lygi 831 707,32 Lt, t. y. ieškovas reiškia ieškinį atsakovams dėl įkeitimu (hipoteka) neužtikrintos skolos dalies. Atsakovai E. S. ir R. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį visa apimtimi, nors tik dalis nutarties susijusi su šių atsakovų pareigomis.
Šalies argumentai
Atsakovai R. V. ir R. V. atskiruoju skundu (b. l. 63-64) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visų laiduotojų (ne)kilnojamajam turtui, nes atsakovo UAB „Logama“ įkeisto (ne)kilnojamojo turto vertės užtenka patenkinti kreditoriaus reikalavimus.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB Nord bankas atsiliepimu į atsakovų R. V. ir R. V. atskirąjį skundą (b. l. 87-88) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, teismų praktika pripažįsta hipotekos kreditoriaus teisę nukreipti išieškojimą į kitą, hipotekos kreditoriui neįkeistą skolininko turtą, jei įkeisto turto vertės neužtenka, kad prievolės būtų įvykdytos, taip pat naudotis kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis. 2007 m. vasario 1 d. preliminari išvada apie bankui įkeisto turto vertę, viena vertus, neatitinka šiandieninės turto vertės, kita vertus, yra netinkamas įrodymas juridinės galios prasme, nes yra tik informacinio pobūdžio dokumentas. Ieškovas teikia UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atlikto įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. LL0-90274 (b. l. 89-101). Iš minėtos ataskaitos matyti, kad įkeisto turto likvidacinė vertė 2009 m. kovo mėnesį buvo 695 000 Lt, dar po metų (2010 m.) įkeisto turto vertė galėjo kristi apie 30 % iki 486 500 Lt. Nekilnojamojo turto kainų kritimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-255/2009) pripažinta visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 182 str. 1 p.).
Atsakovai E. S. ir R. S. atsiliepimu į atsakovų R. V. ir R. V. atskirąjį skundą (b. l. 80-81) su atsakovų atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis siekiant apginti (užtikrinti) ieškovo turtinius interesus. Pažymi, kad bankas 2010 m. pr. kreipėsi į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (b. l. 82-83). Hipotekos skyrius banko prašymą patenkino, nutartyje įkeistas turtas įvertintas 2 172 000 Lt (b. l. 84-85). Ši aplinkybė įrodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovai prašo skirti ieškovui baudą (CPK 95 str.).
Atsakovai R. V. ir R. V. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, kad atsakovas UAB „Logama“ įsigijo medienos džiovyklą su katiline už 325 000 Lt (b. l. 111), ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją Nr. 00992 (b. l. 112), kad garantas garantuoja bankui 60 % nuo 306 560 Lt dydžio paskolos (t. y. 183 936 Lt). Atsakovai akcentuoja, kad ieškovo pateiktoje UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-90274 įvertinta tik dalies įkeisto turto – medienos apdirbimo cecho – vertė, o ieškovui taip pat yra įkeista medienos džiovykla su katiline. Be to, nustatyti įkeisto turto vertę galima parduodant turtą, todėl nebūtinai tai turi būti UAB „Lituka ir Ko“ nurodyta likvidacinė turto vertė.
Atsakovai E. S. ir R. S. 2010 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus: Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos m. apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 40-1N/2010, 46-2N/2010, 47-2N/2010, 48-1N/2010, 49-1N/2010, 50-2N/2010, kopijas (b. l. 117-129). Hipotekos skyrius išvardintomis nutartimi areštavo ir įpareigojo UAB „Logama“ už skolą perduoti bankui žemės nuomos teisę bei 345 151 Lt vertės įrengimus, o medienos apdirbimo cechą nutarė parduoti iš varžytinių.
Atsiliepimas
Ieškovas AB DnB Nord bankas 2010 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymus dėl įrodymų prijungimo (b. l. 134-135). Pabrėžia, kad garanto atsakomybė subsidiarinė; ją galima taikyti, jeigu nepavyksta atgauti skolos iš pagrindinio skolininko arba pagal kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus: laidavimą, įkeitimą (hipoteką). Aplinkybė, kad atsakovas UAB „Logama“ nusipirko medienos džiovyklą su katiline už 325 000 Lt, nepatvirtina, kad bankui įkeisto turto vertė yra didesnė, negu nurodyta UAB „Lituka ir Ko“ 2009 m. kovo 3 d. atliktoje įkeisto turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. LL0-90274. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad džiovykla su katiline yra tose patalpose, kurios įkeistos bankui, arba kad džiovykla su katiline įkeistos bankui. Net jei džiovykla su katiline yra bankui įkeisto nekilnojamojo turto sudedamoji dalis, UAB „Lituka ir Ko“ kompleksiškai vertino visą įkeistą nekilnojamąjį turtą, įskaitant inžinerinę įrangą, medienos apdirbimo cechą, garažus ir kt. Prieštarauja atsakovų argumentui, kad pasinaudoti laidavimu bankas gali tik tada, jeigu įkeisto turto nepakako padengti skolą. Laidavimas ir turto įkeitimas yra atskiros prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, todėl tais atvejais, kai prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais būdais, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu naudotis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-265/2010). Teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2010). Hipotekos skyriaus nutartys sudaro pagrindą pradėti priverstinį vykdymo procesą, bet neįrodo, kad priverstinis skolos vykdymas prasidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde, jei priimtas, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų, atsiliepimo į juos argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo ir dėl įkeisto turto vertės, mažinančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ar paneigiantį jų taikymo būtinybę.
Aptariamu atveju kredito gavėjo prievolių įvykdymas yra užtikrintas trimis būdais: hipoteka, laidavimu, garantija. CK 6.70 straipsnio 1 dalis sako, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Su įkeitimu (hipoteka) susijusius santykius reglamentuoja CK IV knygos normos. Taigi CK 6.70 straipsnio 1 dalis pateikia pavyzdinį (nebaigtinį) sąrašą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, bet nereglamentuoja pasinaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo.
Tas pats pasakytina ir apie CPK. CPK V dalis, į kurią įeina CPK 542 straipsnis, priklauso ypatingosios teisenos skyriui. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su tomis išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 str. 1 d.). Vadinasi, ypatingosios teisenos taisyklės yra specialios normos ginčo teisenos taisyklėms, tačiau ypatingosios teisenos taisyklės taikomos vietoj bendrųjų normų ne visais atvejais, o tik tais, kai jos įtvirtina išimtis ar papildymus iš ginčo teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-523/2005), 2007 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-201/2007) išaiškino, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.). Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė, todėl ji priklauso nuo pagrindinės prievolės (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos nenagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, nagrinėtinas ieškininės teisenos tvarka [...], o tokią civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali stabdyti hipotekos procedūras taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.
Kadangi ypatingosios teisenos taisyklės, susijusios su hipoteka, nenumato jokių išimčių ar papildymų taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl specialiosios ir bendrosios teisės normų kolizijos nėra.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teisės aktai nenumato pasinaudojimo keliais skirtingais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais eiliškumo ir kreditorius jais gali pasinaudoti savo nuožiūra.
Kalbant apie įkeistų daiktų vertę, pažymėtina, kad ieškinio suma – vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet sprendžiant minėtą klausimą nesprendžiamas ieškinio ir jo dydžio pagrįstumo klausimas. Iki trečiosios civilinio proceso stadijos pabaigos (bylos išnagrinėjimo iš esmės) teismas negali nuspręsti, ar ieškinio suma apskaičiuota pagrįstai, o jeigu ne – atitinkamai sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą arba, remdamasis tuo, kad ieškinio suma mažintina, o sumažinus iki, teismo nuomone, pagrįstos sumos, per maža, kad pagrįstų grėsmę įvykdyti teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.), apskritai atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Susiklosčius nurodytai situacijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė proceso teisės normų, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami kaip de jure nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.