- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1089-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00527-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M.
- Atsakovas
- R. O., P. O.
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybė, A. J. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M., R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M., R. L. ieškinio atsakovams R. O. ir P. O., tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, A. J. D., dėl teisės įteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčių sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovų R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M., R. L. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovams R. O. ir P. O. (toliau – atsakovai), tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, A. J. D., dėl teisės įteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčių sutikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal teismingumą buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-17660-962/2024 perdavė nagrinėti pagal teismingumą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.
3. Nurodė, kad akivaizdu, jog pareikštas reikalavimas yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl šalys negali pakeisti teismingumo savo susitarimu. Išimtinio teismingumo negali pakeisti tokie principai ar aplinkybės, kaip bylinėjimosi proceso ekonomiškumas, operatyvumas ar patogumas, šalių neprieštaravimas bylą perduoti kitam teismui, ar proceso dalyvių senyvas amžius. Teismas sprendė, kad ieškovų siekis įteisinti savavališkas statybas be atsakovų sutikimo yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinys turi būti reiškiamas CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, ieškinys yra teismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Taip pat nurodė, jog išnagrinėjus bylą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Didžioji dalis ieškovų gyvena Kaune, Kauno rajone arba nutolus nedideliu atstumu nuo Kauno, pvz. Kėdainių rajone, Alytaus, Jonavos miestuose. Vienas iš ieškovų faktiškai gyvena Palangoje, dar du – Vilniaus mieste, tačiau šie ieškovai niekaip neprieštaravo bylos perkėlimui į kitą teismą bei to pageidavo kartu su kitais ieškovais. Todėl ieškovai mano, kad bylos nagrinėjimas buvo pagrįstai nutarta perkelti nagrinėti į Kauno apylinkės teismą, kadangi jame bus užtikrintos mažesnės proceso dalyvių bylinėjimosi išlaidos, susijusios su kelione į teismo posėdį, sumažintos laiko sąnaudos, papildomai įvertinus dar ir tai, kad atsakovai byloje reikalauja tiesioginio dalyvavimo.
4.2. Nutartyje buvo pagrįstai įvertinta ir tai, jog dauguma ieškovų yra pensininkai ir senyvo amžiaus, tačiau pageidauja dalyvauti posėdžiuose ir (ar) atitinkamai duoti savo paaiškinimus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių. Dalis ieškovų vis dar dirba, todėl vertinant didžiosios dalies esamą gyvenamąją vietą, vykimas į posėdį Kauno apylinkės teisme, o ne Palangos mieste, itin palengvintų neatvykimo į darbą posėdžio laikui suderinimą su darbdaviu (darbdaviais). Todėl galima teigti, kad bylos perkėlimas į Kauno apylinkės teismą ieškovams sudarytų neabejotiną galimybę sklandžiau dalyvauti teismo posėdžiuose, tuo, be kita ko, užtikrinant efektyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
4.3. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovų gyvena Kaune, pagrįstai galima teigti, kad bylai reikšmingų įrodymų dauguma taipogi yra Kaune, kas yra vienas iš svarbių ir (ar) esminių aspektų vertinant pagrindų perduoti bylą nagrinėti kitam teismui egzistavimą.
4.4. Ieškovai mano, kad civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, bei nurodytų principų taikymas pagrįstai buvo užtikrintas nutartimi bylą perduodant nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
4.5. Nutartyje yra nepagrįstai suabsoliutinama CPK 34 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išlyga dėl išimtinio teismingumo, kadangi visos bylos šalys neprieštaravo bylos perkėlimo į Kauno apylinkės teismą galimybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl civilinės bylos teismingumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą Nr. e2-17660-962/2024 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-00527-2024-8) perdavė nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareikštas reikalavimas yra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl šalys negali pakeisti teismingumo savo susitarimu, be to, išnagrinėjus bylą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. CPK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 34, 35 straipsniuose nustatyta tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Jeigu byla aukštesnės pakopos teismui, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduodama neteisėtai, tai konstatavęs aukštesnės pakopos teismas nutartimi bylą grąžina nagrinėti pagal teismingumą. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
8. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinė byla pagal ieškovų R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M., R. L. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovams R. O. ir P. O. (toliau – atsakovai), tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, A. J. D., dėl teisės įteisinti savavališkos statybos padarinius be bendraturčių sutikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 32 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal teismingumą buvo perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. T. P. apylinkės teismui 2024 m. gegužės 5 d. nutartimi bylą perdavus Kauno apylinkės teismui, vadovaudamasis CPK 36 straipsnio 1 dalimi Kauno apylinkės teismas turėjo pareigą priimti savo žinion, nes, kaip minėta, jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami.
9. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog išnagrinėjus bylą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas yra tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Ši norma reiškia, kad kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Taigi proceso teisės normų, nustatančių rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, pažeidimas yra vienas absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016, 11 punktas). Tačiau bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą). Nustatytas teisinis reglamentavimas ir nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir išnagrinėjus bylą pažeidžiant išimtinio teismingumo taisykles toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas nepagrįstai perdavė bylą Plungės apylinkės teismui.
11. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, skundžiama nutartis naikintina, byla grąžintina Kauno apylinkės teismui spręsti ieškovų ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovų R. L., M. L., R. G., J. K., R. M., V. M., A. Š., R. P., G. K., O. R., J. P., J. B., A. D., V. L., T. K., A. R. M., R. L. ieškinio priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui spręsti iš naujo.