Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-20 · Civilinė byla Nr. e2A-1639-852/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-08Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-20
Bylos Nr.
e2A-1639-852/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01033-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Atsakovas
UAB „Baltijos produktai“
Ieškovas
UAB „Delta logistik“
Kategorijos
  • 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1639-852/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01033-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.26. (S) .
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltijos produktai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Delta logistik“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos produktai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Delta logistik“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos produktai“ (toliau – atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 599,73 Eur skolos už suteiktas transportavimo paslaugas, 819 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad per 2012 metus šalys vykdė bendradarbiavimą krovinių pervežimo sferoje, atsakovui atliko 7 pervežimus iš Rusijos į Lietuvą, kiekvieno pervežimo kaina buvo 650 Eur. Ieškovas išrašė sąskaitas bendrai 4550 Eur sumai už suteiktas paslaugas, atsakovas 2012 metais pilnai atsiskaitė už 3 pervežimus ir už vieną pervežimą dalinai, 2013 – 2015 metais atliko dar kelis nereguliarius mokėjimus minėtoms sąskaitoms apmokėti, mokėjimo nurodymuose nenurodinėjo, už kurią sąskaitą ar už kurį reisą moka, todėl atsakovo mokėjimai buvo užskaitomi eilės tvarka nuo anksčiausiai išrašytos sąskaitos. Atsakovui 2017-01-16 dieną buvo išsiųsta pretenzija kartu su skolų suderinimo aktu, bet atsakovas siuntos neatsiėmė. Atsakovas pagal paskutinę 2012-06-22 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą S/F DL2012/0281 liko nesumokėjęs 459,55 Eur skolos, taip pat neapmokėjo 140,18 Eur kompensacijos už advokatės paslaugas, nors su atsakovu atstovu buvo susitarta, kad bus apmokėtos ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai, iš viso atsakovas ieškovui liko skolingas 599,73 Eur. Atsakovui laiku neapmokėjus sąskaitų, ieškovas paskaičiavo 819 Eur delspinigių.

3. Teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovo buveinės adresu, tačiau dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Teismas pakartotinai išsiuntė dokumentus atsakovui ir laikė juos tinkamai įteiktais po 10 dienų nuo išsiuntimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Negavęs atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas 2017-06-06 sprendimu už akių ieškinį tenkino pilnai, priteisė ieškovui 599,73 Eur skolos, 819,00 Eur delspinigių, iš viso – 1418,73 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1418,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime konstatavo, jog ieškovas suteikė atsakovui tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas pagal sudarytą Vežimo sutartis Nr.01-2012/06/18, CMR važtaraščius, išrašė sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, pagal kurias atsakovas tinkamai neatsiskaitė, liko skolingas pagal paskutinę 2012-06-22 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą S/F DL2012/0281 - 459,55 Eur už pervežimo paslaugas. Ieškovas taip pat patyrė 140,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, šią aplinkybę pagrindžia sąskaita– faktūra DL2013/0914 bei mokėjimo nurodymas. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai įvykdė sutartines prievoles, atsakovas už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti sutartinių netesybų (delspinigių), procesinių palūkanų bei patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Šalies argumentai

5. Atsakovas 2017-08-22 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Prašymą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes tenkino ieškinį pagal vežimo sutartį, kuri tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovas sutarties nepasirašė, ant jos nėra atsakovo antspaudo, skolų suderinimo aktas ir skolos mokėjimo grafikas nėra pasirašyti atsakovo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas sutiko su skolos dydžiu. Nesant rašytiniai sutarčiai teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas 2017-08-29 nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodė, kad proceso atnaujinimas yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai šalis neturi jokių galimybių realiai ginti savo teises kitais būdais. Minėtu atveju nėra praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl praleisto 20 dienų termino teismo sprendimui už akių peržiūrėjimo atnaujinimo kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovas savo teises visų pirma turėtų ginti sprendimo už akių instituto peržiūrėjimo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

7. Atsakovas 2017-08-30 pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta vežimo sutartis, todėl teismas nepagrįstai priteisė skolą ir delspinigius, kurie yra aiškiai per dideli, atsakovas taip pat nepasirašė skolos suderinimo akto ir mokėjimo grafiko. Nesant rašytinės vežimo sutarties, teismas priimdamas sprendimą už akių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, apie priimtą teismo sprendimą už akių jis sužinojo 2017-08-10 gavęs antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, nedelsdamas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, vėliau su prašymu dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl laikytina, kad atsakovas elgiasi sąžiningai ir nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą pateikti pareiškimą peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Papildomai pažymėjo, kad nesant tarp šalių sudarytos pervežimo sutarties negalioja minėtoje sutartyje nurodytas sutartinis teismingumas, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas pagal atsakovo buveinės vietą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

8. 2017-09-20 atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiurėjimo ieškovas iš esmės rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad tarp šalių susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika dėl krovinių perveržimo užsakymų pateikimo, priėmimo, vykdymo bei apmokėjimo. Papildomai pažymėjo, kad procesiniai dokumentai laikytini tinkamai įteiktais atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas 2017-10-04 nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino sprendimą už akių civilinėje byloje, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

10. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, nes tarp šalių nebuvo sudaryta pervežimo sutartis, CMR važtaraštis nepatvirtina sutarties sudarymo fakto, atsakovas nebuvo pasirašęs ant skolų suderinimo akto, skolų grąžinimo grafiko, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas sutinka su skola ir jos dydžiu. Ieškovo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr.DL 2012/0280 išrašyta ne vežimo sutarties pagrindu, atsakovas pagal sąskaitą yra pilnai atsiskaitęs. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius, nes tarp šalių nėra rašytinio susitarimo dėl netesybų, o skaičiuojami 0,7 procento nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigiai yra aiškiai per dideli ir mažintini. Prašoma priteisti 140,18 Eur kompensacija už advokatės paslaugas negali būti traktuojama kaip atsakovo skola, nes tai yra ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos kitoje byloje.

Šalies argumentai

11. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad prašoma priteisti 459,55 Eur skola už pervežimo paslaugas yra sumokėta, todėl reikalavimo šioje dalyje nepalaiko, prašė ieškinį tenkinti likusioje dalyje ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Pirmos instancijos teismas 2018-01-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui

200 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 459,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. bei nuo 200 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 91,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Sprendime nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog tarp ginčo šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl krovinių vežimo, ieškovas pervežė krovinius atsakovo užsakymu, o atsakovas pilnai neatsiskaitė. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pirmosios vežimo sutartys buvo pasirašytos atsakovo, ieškovas teikė atsakovui savo pasirašytas sutartis, tačiau atsakovas jų nepasirašė ir negrąžino ieškovui, nors vežimai ir daliniai atsiskaitymai pagal šias sutartis buvo vykdomi. Atsakovas neginčijo, kad turėjo prievolę sumokėti 650 Eur už krovinio pervežimą, tai yra paslaugų kainą, nurodytą vežimo sutartyje Nr.01-2012/06/18, neginčijo, kad paslauga pagal minėtą sutartį buvo suteikta, todėl teismas padarė išvadą, jog tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai vežimo sutarties Nr.01-2012/06/18 sąlygomis, atsakovas laiku už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, todėl turi pareigą sumokėti sutartyje nurodytas netesybas. Sumažindamas prašomus priteisti delspinigius iki 200 Eur dydžio teismas pažymėjo, kad delspinigių tikslas – kompensuoti galimus kreditoriaus praradimus skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartines prievoles, šioje byloje ieškovas faktinių nuostolių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neįrodinėjo, prašoma priteisti delspinigių suma viršija skolos dydį, atsakovas dalį skolos sumokėjo iki ieškinio pateikimo, todėl priteisiamų delspinigių suma mažinama. Tenkindamas ieškovo prašymą dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal 2013-08-30 sąskaitą už teisines paslaugas, teismas nurodė, kad minėtos išlaidos buvo patirtos civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas buvo panaikintas, nes nebuvo įteiktas skolininkui (atsakovui) jo buveinės adresu, minėtos išlaidos atsirado ne dėl kreditoriaus (ieškovo) kaltės, atsakovas išlaidų dydžio neginčijo, jos vertintos kaip pagrįstos ir būtinosios, šių išlaidų priteisimas ieškinio teisenos byloje yra vienintelė procesinė galimybė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo įsakymo procesu kreditoriui, kurio reikalavimas teismo visiškai ar iš dalies patenkintas, ir jos turėtų būti priteisiamos ieškinio teisenos byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2018-01-09 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal atsakovo buveinės vietą; netenkinus pirmojo reikalavimo – pakeisti teismo 2018-01-09 sprendimą ir priteisti ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 459,55 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas patenkintų ieškinio reikalavimų sumai, o kitoje dalyje sprendimą panaikinti; priteisti atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo tarp šalių buvus sudarytą vežimo sutartį Nr. 01-2012/06/18. Ieškovas nepateikė teismui atsakovo pasirašytos vežimo sutarties su atsakovo antspaudu, nors jis turėjo pareigą pateikti ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymus, todėl teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas nepagrįstai pripažino, kad tarp šalių buvo sudaryta vežimo sutartis Nr. 01-2012-06-18. Tarp šalių nesant rašytiniam susitarimui dėl pervežimo paslaugų, nėra susitarimo ir dėl netesybų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė 6 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos 200 Eur delspinigių sumos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes ieškovui nepateikus atsakovo pasirašytos vežimo sutarties Nr. 01-2012/06/18, negalioja sutartyje nustatytas sutartinis teismingumas, todėl byla teisminga ir privalo būti nagrinėjama pagal atsakovo buveinės vietą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

17. Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl pažeisto teritorinio bylos teismingumo ir be to nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje yra patenkintas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

18. Pasisakydamas dėl ieškovo nurodyto procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra rūšinio teisingumo pažeidimas, o ne teritorinio teismingumo pažeidimas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Taigi apelianto argumentai, jog ginčą išnagrinėjo ne Klaipėdos miesto, bet Vilniaus rajono apylinkės teismas, nedaro skundžiamo teismo sprendimo absoliučiai negaliojančiu.

19. Kita vertus apelianto teiginiai, kad atsakovas UAB „Baltijos produktai“ nebuvo sudaręs susitarimo su ieškovu UAB „Delta logistik“ dėl krovinio pervežimo, prieštarauja leistinais įrodymais byloje nustatytiems faktams. Nors vežimo sutartis Nr. 01-2012/06/18, kurią į bylą pateikė ieškovas, nėra pasirašytą atsakovo, tačiau byloje patikimai yra nustatyta, kad ieškovas atliko šioje sutartyje nurodytų vertybių pervežimą atsakovo naudai pagal nurodytas pristatymo sąlygas, o bylos nagrinėjimo metu atsakovas netgi apmokėjo sutartą pervežimo kainą (e. bylos t. 1, b.l. 136). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokio kito įrodymo, kurio pagrindu ieškovas būtų galėjęs paimti krovinį pervežimui.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti, jog byloje yra įrodytas ne tik tarp šalių sudarytos vežimo sutarties sudarymo faktas, bet ir visas vežimo sutarties turinys, kuris yra išdėstytas raštu ieškovo pateiktame rašytiniame dokumente. Darydamas tokias išvadas teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalys ir anksčiau bendradarbiavo vadovaujantis tokia pačia komercine praktika, kai atsakovas pateiktų užsakymų įvykdymo sąlygas patvirtindavo ne pasirašydamas sutartis, bet faktiškai perduodamas šiuos užsakymus vykdymui. Byloje nustatyta, kad ieškovas pagal atsakovo užsakymus atliko septynis pervežimus. Be to, tris pervežimo sutartis, kurias užsakymo patvirtinimui pateikdavo ieškovas, atsakovas yra pasirašęs (e. bylos t. 1, b.l. 89-94), o šiose sutartyse, kaip ir kitose keturiose sutartyse, įskaitant sutartį Nr. 01-2012/06/18, identiškai yra aptartos ir apelianto ginčijamos sąlygos dėl sutartinio bylos teismingumo pagal vežėjo (ieškovo) buveinę bei 0,7 proc. dydžio delspinigių norma.

21. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad šalys buvo sudariusios rašytinį susitarimą dėl delspinigių, kaip to reikalauja įstatymas (CK 6.72 str.). Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą priteisti delspinigius iš atsakovo tenkino teisėtai ir pagrįstai.

22. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog iš atsakovo, kaip verslo subjekto, priteista delspinigių suma – 200 EUR būtų aiškiai per didelė ir neteisinga.

23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Teismas taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

25. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

UAB „Baltijos produktai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas