- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-215-618/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- Ž. J.
- Atsakovas
- G. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui G. J. dydį ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 430 EUR per mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, skirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 31 d. nustatė ieškovei dešimties kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir išaiškino, kad, nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pateiktas ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė reiškia reikalavimą padidinti vaikui priteistą išlaikymą motyvuodama pasikeitusiais vaiko poreikiais, tai yra tuo, jog vaikui kas mėnesį reikia 1220 EUR. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas nutarė įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes dėl vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingos lėšų sumos.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, teismas turi vertinti tėvų turtinę padėtį, galimybes prisidėti prie pasikeitusių vaiko poreikių patenkinimo, tačiau ieškovė teismui nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį (gaunamas pajamas, registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba atitinkamų pažymų, kad toko turto nėra). Atsižvelgdamas į tai, nutarė ieškovę įpareigoti pateikti nurodytus duomenis.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu ieškovė Ž. J. (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato padėjėjos E. M., prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Apeliantė teigia, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Pažymi, kad ieškinyje aprašė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, kurios išlaidos padidėjo, kurios yra tik laikinos, be to, įrodinėjant įprastus nepilnamečio vaiko poreikius neracionalu reikalauti pateikti parduotuvių kasos kvitus, kuriuose atsispindėtų konkrečių prekių ar paslaugų kainos.
3.2. Apeliantė nurodo, kad, nagrinėjant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, tėvų turtinė padėtis yra vertinama, tačiau nėra suteikiama esminė reikšmė tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, turtinei padėčiai. Teismui manant, kad tokie įrodymai būtini, jų išreikalavimo klausimas spręstinas pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, tačiau ne ieškinio priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
6. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Pažymi, kad ieškinyje aprašė, kaip pasikeitė vaiko poreikiai, kurios išlaidos padidėjo.
8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatė ieškinio trūkumus pagrindžiančias bylos aplinkybes, nutardamas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
9. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą.
10. Kita vertus, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
11. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju apeliantė, prašydama pakeisti išlaikymo dydį. ieškinyje detalizavo vaiko poreikių pasikeitimus ir jų tenkinimui kas mėnesį reikalingas lėšas ieškinio 7.1–7.8 punktuose (maistas – 250 EUR, apranga ir avalynė – 100 EUR, higienos priemonės – 50 EUR, vaistai ir vitaminai – 50 EUR, ugdymas – 70 EUR, ryšio priemonės – 50 EUR, nuomojamas gyvenamasis būstas su komunaliniais mokesčiais – 200 EUR, ilgalaikiai daiktai – 50 EUR, transportas – 70 EUR, laisvalaikis – 100 EUR). Ieškinio 10 punkte nurodyti argumentai dėl atsakovo galimybių teikti vaikui didesnį išlaikymą.
13. Apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškinyje detalizavo vaiko poreikius ir jų tenkinimui kas mėnesį reikalingas lėšas. Vien tai, kad apeliantė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus vaiko poreikius, ar duomenų apie savo ir atsakovo turtinę padėtį, nelaikytina ieškinio trūkumu, sudarančiu esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, tai yra priimti ieškinį ir nagrinėti bylą. Pažymėtina ir tai, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą (CPK 187 straipsnis), todėl, atsakovui neginčijant apeliantės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prašomo priteisti išlaikymo dydžio, apeliantei apskritai nekiltų poreikis įrodinėti vaiko poreikius ir jų tenkinimui reikalingo išlaikymo dydį. Taigi darytina išvada, kad aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesant kitų ieškinio trūkumų, turėjo priimti ieškovės ieškinį, o dėl papildomų įrodymų spręsti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
14. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ir nepagrįstai nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti (nutarties 8 punktas), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
17. Esant nustatytoms nutarties 7–16 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 315 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.